Subsidijos atsinaujinantiems ištekliams Lietuvoje: naujos galimybės ir perspektyvos

Lietuva siekia stiprinti savo ekonomiką ir pereiti prie neutralios klimatui ekonomikos, o verslas supranta šio pokyčio teikiamą vertę. Šiame kontekste, atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) tampa vis svarbesni, o valstybės parama šiai sričiai - būtina.

Valstybės parama atsinaujinančiai energetikai

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija siekia padėti fiziniams ir juridiniams asmenims pereiti prie efektyvesnių, mažiau taršių ir/ar atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių technologijų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) iniciatyvos

Reaguodama į itin didelį verslo poreikį pasinaudoti atsinaujinančių energijos išteklių priemone, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) ėmėsi veiksmų, ieškodama sprendimo, kaip galėtų padidinti galimą finansavimą. Vietoj suplanuoto 10 mln. eurų finansavimo, rastas sprendimas sumą padidinti iki 31,87 mln. eurų, kad visi 226 reikalavimus atitikę pramonės įmonių projektai gautų prašomą finansavimą. Pirmiausia 66 projektams jau buvo paskirstyta 9,83 mln. eurų, o 22,04 mln. eurų bus skirti likusiems 160 projektų.

Pasak ekonomikos inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, ypatingas pramonės įmonių aktyvumas rodo, jog esame pasiruošę pereiti link neutralios klimatui ekonomikos ir verslas supranta šio pokyčio teikiamą vertę.

Finansavimo kryptys ir sumos

Ministerija iki 2023 m. pabaigos planuoja paskelbti priemonių kvietimus, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Iš jų žalesnei ekonomikai numatyta 268 mln. eurų. Anot ministerijos, skiriamomis lėšomis įmonės planuoja įsigyti įrangos ir įrenginių, būtinų atsinaujinančių energijos išteklių gamybai, generuojamai iš saulės energijos. Vienam projektui įgyvendinti daugiausia skiriama iki 300 tūkst. eurų.

Taip pat skaitykite: Subsidijos vėjo jėgainėms

Anot EIM, aktyviausiai dalyvavo medienos, maisto produktų gamintojai, baldų ir metalo gaminių gamintojai.

APVA priemonės ir paramos galimybės

Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) taip pat siūlo įvairias priemones, skirtas skatinti AEI naudojimą.

• Nuo rugpjūčio 3 d.: Priemonė „Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas pagal energijos audito ataskaitas”. Priemonei numatyta 13 mln. eurų. Fiksuoto dydžio kompensacinės išmokos išmokamos privatiems juridiniams asmenims, atlikusiems energijos vartojimo auditą ir nuo 2020 m. sausio 1 d.
• Nuo 2020 m. spalio 1 d.: Priemonė „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas privačių juridinių asmenų visuomeninės, gamybinės paskirties pastatuose, kitos paskirties inžineriniuose statiniuose (sąvartynuose, nuotekų valyklų statiniuose), pakeičiant iškastinio kuro naudojimą”. Priemonei numatyta 10 mln. eurų. Subsidijos dydis siekia iki 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
• Nuo 2020 m. birželio 1 d.: Priemonė „Saulės energijos technologijų, šilumos siurblių ir šilumos saugyklų panaudojimo centralizuotais tinklais tiekiamos šilumos energijai gaminti skatinimas, pakeičiant iškastinio kuro naudojimą“. Priemonei numatyta 6 mln. eurų. Parama teikiama šilumos tiekimo įmonėms ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, o subsidijos dydis siekia 30 % tinkamų finansuoti išlaidų, kai pagalba teikiama didelėms įmonėms ir 40 % tinkamų finansuoti išlaidų, kai pagalba teikiama mažoms ar vidutinėms įmonėms.

Subsidijos iškastiniam kurui: ar tai trukdo AEI plėtrai?

Tiek kiek aplinkosauginiai mokesčiai gali prisidėti prie žiedinės ekonomikos kūrimo, tiek subsidijų iškastiniam kurui panaikinimas gali padvigubinti tą efektą. Valstybė subsidijuodama iškastinio kuro naudojimą, ne tik prisideda prie klimato kaitos, bet ir naudoja viešuosius pinigus, kurie galėtų būti panaudoti.

Europos Komisija ištyrė šalių narių nacionalinius energetikos ir klimato srities planus ir pateikė nemažai įžvalgų. Vertinas visas energijos subsidijas 2018 m. ES jos sudarė apie 159 mlrd. Eur. Pastaraisiais metais net vyko atsinaujinančios energetikos subsidijų mažėjimas, nes sumažėjo investicijų kaštai į vėjo ir saulės energetiką.

Lietuvoje energijos subsidijos yra vienos mažiausių ES (apie 0.4 %) ir sudarė mažiau nei 500 mln. Eur. Deja, subsidijos iškastiniam kurui per pastarąjį dešimtmetį nesumažėjo, o kai kuriais atvejais net reikšmingai išaugo. Lyginant su BVP, subsidijos iškastiniam kurui ES šalyse svyruoja nuo 1 % Graikijoje iki 0.1 % Liuksemburge (vidurkis apie 0.4 %). Lyginant su kitomis ES valstybėmis Lietuvoje iškastinio kuro subsidijos yra mažesnės nei vidurkis - apie 0.2 % ir sudaro kiek daugiau nei 200 mln. EUR.

Taip pat skaitykite: Kaip gauti palūkanų grąžinimo subsidiją?

Pagrindinės iškastinio kuro subsidijų formos Lietuvoje:

• Mažesnis akcizų tarifas šildymui skirtiems gazoliams;
• Mažesnis akcizų tarifas akmens angliai, koksui ir lignitui, naudojamiems verslo reikmėms;
• Mažesnis akcizų tarifas gamtinėms dujoms, naudojamoms kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms;
• Mažesnis akcizų tarifas žemės ūkio veikloje naudojamam žymėtam dyzelinui;
• Atleidimas nuo akcizų naftos dujų ir dujinių angliavandenilių, kai jie skirti buitinėms reikmėms;
• Mažesnis akcizų tarifas elektros energijai, naudojamai verslo reikmėms;
• Gamtinių dujų, naudojamų mišriai šilumos ir elektros energijos gamybai, atleidimas nuo akcizų;
• Elektros energijos, jeigu ji tiekiama buitiniams vartotojams ir asmenims, kurie yra paramos gavėjai, atleidimas nuo akcizų;
• Gamtinių dujų, tiekiamų buitiniams vartotojams ir asmenims, kurie yra paramos gavėjai, atleidimas nuo akcizų;
• Elektros energijos, kai ji pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, atleidimas nuo akcizų;
• Gamtinių dujų, skirtų naudoti kaip variklių degalai, atleidimas nuo akcizų;
• Lengvatos biodegalams;
• Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas centralizuotam šildymui.

Taip pat skaitykite: Subsidijos: Kam Jos Skirtos?

tags: #subsidijos #atsinaujinantiems #istekliams