Tiek įtrauktiems į II pakopos pensijų kaupimą, tiek svarstantiems kaupti III pensijų pakopoje savarankiškai kyla nemažai klausimų. Vienas iš jų - kas nutiks su sukauptomis lėšomis nesulaukus pensijos. Aptarkime, kaip veikia pensijų paveldėjimas Lietuvoje.
I pakopos (šioje sistemoje dalyvauja kiekvienas dirbantysis) pensija, nėra paveldima. Tačiau valstybės institucijos skaičiuoja, kad sulaukę pensinio amžiaus galime tikėtis tik maždaug 30 proc. buvusių pajamų. Dėl šios priežasties visi dirbantieji iki 40 metų įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimo sistemą.
Įmoką į II pakopos pensijų fondus sudaro pensijų kaupimo dalyvių dalis nuo atlyginimo, o valstybė, skatindama kaupimą, prisideda lėšomis iš valstybės biudžeto. Taip siekiama, kad išėjus į pensiją I ir II pakopos pensija užtikrintų maždaug 50 proc. buvusių pajamų.
Jei asmuo miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, visos privačiuose pensijų fonduose kaupiamos lėšos yra paveldimos. Sulaukus pensijos, sukauptas turtas ar jo dalis išmokama priklausomai nuo sukauptos sumos ir išmokų būdo.
Antros ir trečios pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos yra paveldimos, ir gali užtikrinti finansinę naudą ne tik mums, bet ir mūsų artimiesiems. Tad, kas nutinka su pensijų fonduose sukauptais pinigais mirties atveju?
Taip pat skaitykite: Po mirties paveldima pensija
Ką daryti, kad pensijų kaupimas būtų maksimaliai naudingas, ir kokios galimybės atsiveria pasirinkus tęsti kaupimą net išėjus į pensiją, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
„Pirmoji pakopa (valstybinė socialinio draudimo sistema) yra paremta solidarumo principu, todėl sukauptos lėšos čia nėra paveldimos - jas valstybė iškart skiria dabartinių pensininkų išmokoms. Pirmos pakopos pensijos dydis gali keistis priklausomai nuo šalies teisės aktų pakeitimų“, - sako L. Načajienė.
Papildomas pensijų kaupimas nesibaigia išėjimu į pensiją - net ir baigę dirbti galite kaupti toliau ir didinti savo finansinį rezervą tiek savo reikmėms, tiek ateityje ją perduoti paveldėtojams. „Antroje pakopoje sukauptos lėšos suėjus pensiniam amžiui yra perkeliamos į mažos rizikos fondus“, - aiškina L. Načajienė.
Pensijos išmokai gauti - net keli būdai
Jeigu antroje pakopoje esate sukaupę daugiau nei 10 tūkst. eurų, tuomet reikės įsigyti pensijų anuitetą, nuo kurio priklausys pensijos paveldimumas.
„Pensijų anuitetas - tai dalyviui reguliariai iki gyvenimo pabaigos mokama periodinė pensinė išmoka. „Sodra“ leidžia pasirinkti trijų rūšių anuitetus - standartinį, standartinį su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu ir atidėtąjį. Prireikus pagalbos renkantis tinkamiausią, tai gali padėti padaryti ir „Sodros“ siūlomas anuitetų testas“, - teigia ekspertė.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai apie pensijų reformą
Anot L. Načajienės, standartinis pensijų anuitetas garantuoja, kad išėję į pensiją iki pat mirties gausite stabilias išmokas, tačiau, jeigu iki mirties jums bus išmokėta mažesnė suma nei sukaupėte, likusi dalis nebus paveldėta. Kita vertus, jeigu gyvensite itin ilgai, yra tikimybė, kad galite gauti daugiau nei sukaupėte. Kitaip tariant, mainais į paveldėjimo teisę gaunate stabilių išmokų garantiją visam gyvenimui.
„Taip pat galite rinktis anuitetą su pasirenkamu garantuotu mokėjimo laikotarpiu. Garantuoto mokėjimo laikotarpio trukmė gali būti įvairi, tačiau negali tęstis ilgiau nei pensijos gavėjui sueina 80 metų. Po to, kai garantuoto mokėjimo laikotarpis baigiasi, gavėjas ir toliau gauna pensijos išmokas, bet jos nebėra paveldimos“, - pasakoja L. Načajienė.
Šio anuiteto atveju išmokos bus šiek tiek mažesnės nei standartinio pensijų anuiteto. Tačiau jeigu asmuo mirtų nesulaukęs garantuoto mokėjimo laikotarpio pabaigos, likusi neišmokėta suma atitektų paveldėtojams, priduria ekspertė.
„Antroje pakopoje pasirinkus atidėtą anuitetą sukauptos lėšos ne tik užtikrina stabilias išmokas, bet ir yra paveldimos. Su šiuo anuitetu „Sodra“ ima mokėti anuiteto išmokas nuo tada, kai asmeniui sukanka 85 metai, ir moka iki jo mirties. Kadangi išmokų dydis priklauso nuo fondo investicinės grąžos, galimai išmokų dydis ilgajame laikotarpyje bus didesnis. Fonde likusi sukauptos sumos dalis bus toliau investuojama ir paveldima“, - pažymi L. Načajienė.
Trečioje pakopoje pensiją kaupiate savarankiškai, todėl visos sukauptos lėšos priklauso jums ir yra paveldimos. Anot ekspertės, pasiekus pensinį amžių, reikės pasirinkti išmokėjimo būdą, kuris nulems ir paveldėjimą, nepriklausomai nuo sukauptos sumos - vienkartine išmoka ar anuitetiniu būdu draudimo bendrovėje.
Taip pat skaitykite: Pensijų reformos Lietuvoje
Apibendrinant anuiteto pasirinkimo galimybes ir jų įtaką paveldimumui, galima pateikti tokią lentelę:
| Anuiteto tipas | Išmokų pobūdis | Paveldimumas |
|---|---|---|
| Standartinis | Stabilios išmokos iki gyvos galvos | Nepaveldimas |
| Su garantuotu mokėjimo laikotarpiu | Išmokos iki gyvos galvos, su garantuotu laikotarpiu | Paveldima, jei asmuo miršta iki garantuoto laikotarpio pabaigos |
| Atidėtasis | Išmokos nuo 85 metų | Paveldima likusi sukauptos sumos dalis |
JK anuiteto ekspertas: vienas dalykas, kurį turite žinoti 2025 m.
Palikimas savaime paveldėtojams neatitenka
Pasak ekspertės, antroje ir trečioje pakopoje sukauptos lėšos paveldimos taip pat, kaip ir kitas sukauptas turtas - pagal išankstinį mirusiojo testamentą arba įstatymą (giminystės ryšį su mirusiuoju).
Pensijų fonduose sukauptoms lėšoms nėra taikomi valstybės mokesčiai tuo atveju, kai pensiją paveldi artimi giminaičiai - sutuoktinis, vaikai, tėvai, seneliai, anūkai, broliai, sesės, globėjai, globotiniai, įvaikiai, įtėviai.
Vis dėlto, anot ekspertės, palikimas paveldėtojams savaime neatitenka. Mirus šeimos nariui, norėdami atsiimti jo sukauptą pensiją turite imtis tam tikrų veiksmų.
„Pirmiausia, apie artimojo mirtį turite informuoti pensijų fondus valdančias bendroves, bankus, draudimo bendroves ir kitas finansų institucijas, kuriose velionis kaupė pensijai, buvo apsidraudęs, turėjo sąskaitą ir pan.“, - teigia ekspertė.
Paveldėjimo bylą kreipiantis į notarą būtina užvesti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra, nuo asmens mirties, kaip nurodyta LR Civiliniame kodekse.
