Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriuo sergant sutrinka tikrovės suvokimas, mąstymo nuoseklumas ir produktyvumas, ryškėja socialinis atsiribojimas. Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, patiria haliucinacijas ir kliedesius. Susirgimo eigoje trinka bendras asmens funkcionavimas: psichologinė, socialinė ir darbinė veikla.
Statistikos duomenimis, Lietuvoje šizofrenija serga apie 0,023 proc. gyventojų. Psichikos ir elgesio sutrikimai yra viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (PSO), visame pasaulyje 1500 mln. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos strategijoje numatyta, kad asmenys, turintys psichikos negalią, turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius.
Psichosocialinė sergančiųjų reabilitacija yra ilgas ir sveikatos priežiūros resursams imlus procesas. Vienas iš jų yra slaugos poreikiai. Pasaulio Sveikatos organizacija vis didesnį dėmesį skiria nemedikamentinių gydymo priemonių integravimui į bendrą pacientų gydymosi procesą. Dailės terapijos (DT) taikymas yra viena iš nemedikamentinių gydymo priemonių, leidžiančių atrasti ir panaudoti paslėptus vidinius išteklius, kuriems veikiant pagerėja bendras asmens funkcionavimas: emocinė būsena, socialinė ir kasdienė veikla.
Šizofrenija - lėtinė liga, tad jos gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis. Šizofrenija yra lėtinė liga, jai gydyti naudojami medikamentai ir psichoterapija. Pats gydymas susideda iš gydymo ūmioje ligos fazėje ir palaikomojo gydymo, pagrinde skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams. Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais.
Jei paūmėjimai dažnai pasikartoja, dažniausiai reikalingas ilgalaikis, nuolatinis palaikomasis gydymas. Įprastai, skiriami antipsichoziniai vaistai, o gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras. Atslūgus paūmėjimui medikamentinį gydymą galima derinti su individualia ir (arba) šeimos psichoterapija.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybė sergant šizofrenija
Šizofrenija: ankstyvieji požymiai ir gydymo galimybės | Stanfordas
Šizofrenijos Simptomai
Neretai sergant šizofrenija ryškiai pakinta paciento vidinis pasaulis ir elgesys. Pirmieji šizofrenijos simptomai dažnai pasireiškia paauglystėje, tad ankstyvieji rimtos ligos požymiai klaidingai gali būti laikomi paauglišku elgesiu arba depresijos požymiais. Į šiuos simptomus turi būti kreipiamas rimtas dėmesys, nes kuo ilgiau jie yra negydomi, tuo blogesnės bendros ligos pasekmės.
Šizofrenijos simptomai gali būti šie:
- Kliedesiai
- Haliucinacijos
- Minčių nenuoseklumas
- Emocijų stoka ar neadekvačios emocijos
- Nuolatinis jausmas, kad kažkas stebi
- Sunkumai dirbant, bendraujant, koncentruojantis
- Socialinė izoliacija
- Asmeninės higienos stoka
- Nerangūs, nekoordinuoti judesiai
Tokie simptomai gali būti:
- Atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos
- Draugų ar socialinio rato keitimas
- Susitelkimo ir dėmesio pokyčiai
- Miego problemos
- Irzlumas ir emocinis susijaudinimas
- Prasti akademiniai pasiekimai, sunkumai mokytis
Šizofrenijos simptomai skirstomi į pozityvius ir negatyvius.
Pozityvūs Simptomai
Pozityvūs šizofrenijos simptomai yra pokyčiai, kurie atsiranda asmeniui kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai:
Taip pat skaitykite: Profesionalus logopedo įvertinimas autizmui
- Haliucinacijos - visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio stimulo, pavyzdžiui, žmogus gali girdėti apie jį diskutuojančių pažįstamų ar nepažįstamų žmonių balsus sklindančius aplinkoje ar skambančius galvos viduje, užuosti keistus, dažnai nemalonius kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti.
- Kliedesiai - įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja turimiems realybės, loginiams faktams, pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių, kad apie jį ištisai kalba televizijoje ir pan.
- Mąstymo sutrikimai - pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir minčių kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje.
Negatyvūs Simptomai
Negatyvūs šizofrenijos simptomai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu.
Šizofrenija Slaugoje
Šizofrenija sergantiems asmenims pasireiškia įvairių haliucinacijų, kuriomis jie tiki. Tai sukelia daug įtampos. Slaugytojo pagalba palaikyti saugią aplinką tokiems pacientams reikalinga, o paūmėjimo metu - labai reikalinga, nes paaštrėja suvokimo sutrikimai ir tai apsunkina saugios aplinkos palaikymą. Kaip rašoma literatūroje, šizofrenija sergantis asmuo nesugeba ko nors numatyti ir jaustis saugiai, kai aplinkui per daug naujų žmonių.
Pacientai būna uždari, juos reikia skatinti išsakyti savo mintis, jausmus, norus. Paūmėjimo metu bendravimas yra reikalingas, tačiau svarbesnės kitos gyvybinės veiklos. Bendraujant svarbu be žodžių rodyti supratimą, gerbti kiekvieno žmogaus nuomonę ir vertybes. Reikia mokėti ne tik išklausyti, bet ir prakalbinti krizės ištiktus žmones. Šizofrenija sutrikdo tarpusavio santykius ir paciento santykius su aplinkiniu pasauliu, todėl pacientas užsisklendžia savyje.
Nerimą jaučiantys pacientai gali atsisakyti valgyti, jiems gali atrodyti, kad maistas užnuodytas. Slaugytojui ypač reikalinga kantrybė, nes turi dažnai informaciją kartoti, priminti. Kaip teigiama literatūroje, dažnai pacientai yra apsileidę, netvarkingi, bet ir pretenzingi drabužiams. Dėl to vėlgi kaltas interesų ir energijos trūkumas. Dėl vaistų šalutinio poveikio pasireiškia raumenų sustingimas ar veržimasis judėti. Pacientas nejuda lanksčiai, tarsi būtų uždarytas nuosavame kūne, todėl slaugytojas turi padėti. Psichoze sergantiems asmenims reikia padėti suprasti savo lyties raišką, nes jų samprata apie save būna labai iškreipta. Lyties raiška pacientams sutrinka dėl seksualinio priklausymo.
Tyrime dalyvavo 24 slaugytojai, dirbantys su šizofrenija sergančiais pacientais Utenos ir Jasiuliškių socialinės globos namuose. Tyrimo rezultatai parodė, kad šizofrenijos remisijos metu slaugytojo pagalba labiausiai reikalinga palaikant tokias gyvybines veiklas kaip bendravimas, o paūmėjimo metu - palaikyti saugią aplinką. Nustatyti slaugytojo, dirbančio su pacientais, sergančiais šizofrenija, darbo skirtumai ligos remisijos ir paūmėjimo metu.
Taip pat skaitykite: Paranoidinė šizofrenija: slaugos aspektas
Slaugos poreikiai tai - pagrindiniai fiziologiniai, psichiniai, socialiniai paciento, šeimos, bendruomenės poreikiai, kuriems patenkinti reikia slaugytojo pagalbos.
tags: #sizofrenija #serganciu #pacientu #slauga