Socialinis darbas su šizofrenija: metodai, tyrimai ir gyvenimo kokybės aspektai

Psichikos sveikata yra daugialypis fenomenas, kuris apima emocinę, psichologinę ir socialinę asmens gerovę. Ji lemia, kaip mes jaučiamės, galvojame ir elgiamės. Geros psichikos sveikatos užtikrinimas padeda įveikti stresą, bendrauti su kitais ir priimti sprendimus. Psichikos ligos egzistavo visais žmonijos gyvavimo laikotarpiais.

Šiame straipsnyje apžvelgsime šizofrenijos spektro sutrikimų apibrėžimą, simptomus, gydymo būdus ir gyvenimo būdo aspektus, kurie gali padėti valdyti šiuos sutrikimus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Šizofrenijos Spektro Sutrikimų Apibrėžimas

Šizofrenijos spektro sutrikimai apima šizofreniją, šizoafektinį sutrikimą ir šizotipinį sutrikimą. Šie sutrikimai pasižymi skirtingais simptomais ir sunkumo lygiu, tačiau juos vienija bendras bruožas - sutrikęs realybės suvokimas.

Šizofrenija

Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriam būdingi mąstymo, suvokimo ir emocijų pažeidimai. Dažniausiai pasireiškia jaunystėje arba suaugusiojo amžiaus pradžioje ir gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą bei gebėjimą atlikti įprastas veiklas. Šizofrenijai būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas.

Svarbiausi psichopatologiniai fenomenai yra minčių skambėjimas, minčių įdėjimas ar atėmimas, minčių perdavimas, kliedesinis suvokimas, poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai, klausos haliucinacijos, pasireiškiančios balsais, komentuojančiais arba aptariančiais pacientą trečiuoju asmeniu, mąstymo sutrikimai ir negatyvūs simptomai.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

Vidutiniškai šizofrenija serga 1 proc. pasaulio žmonių. Remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro (2006) duomenimis, šizofrenija gali susirgti bet kuris asmuo nepriklausomai nuo tautybės, socialinės padėties ar išsilavinimo. Šizofrenija yra sunkus psichikos sutrikimas arba grupė tokių sutrikimų, kuriems būdingi psichozės simptomai, pažeidžiantys žmogaus elgesį ir suvokimą. Tai polietiologinis psichikos sutrikimas.

Su šizofrenija susijusios priežastys gali būti: virusinė infekcija iki gimimo, hipoksija (deguonies trūkumas), apsinuodijimai, cheminių medžiagų organizme disbalansas, neuromediatorių pusiausvyros sutrikimas, smegenų kraujotakos sutrikimai, psichosocialinis stresas ir tam tikri šeimos modeliai. Sergant šizofrenija pažeidžiamos šios psichikos veiklos sferos: valia, mąstymas ir emocijos.

Sergant šizofrenija gali atsirasti suicidinių ketinimų. Savižudybės rizika didžiausia pirmuosius 6 metus, po šizofrenijos diagnozės nustatymo. V.Fenton (1997) teigimu, galimas ryšys tarp šizofrenijos spektro sutrikimų, teigiamų ir neigiamų simptomų ir suicidinio elgesio. Sergantiems šizofrenija kyla daug psichosocialinių problemų. Tai: nerimas, depresija, socialinė izoliacija, karjeros planavimo ir įsidarbinimo problemos. Sergantys šizofrenija asmenys turi tinkamai adaptuotis socialinėje aplinkoje.

Sergantiems šizofrenija psichikos būklei įvertinti ir ligos požymių sunkumui nustatyti naudojami psichologiniai testai. Aktyviai taikoma psichosocialinė reabilitacija, kuri padeda atstatyti sutrikusias psichikos funkcijas ir darbingumą.

Profesionaliu vertinimu sergantys šizofrenija jaučia beprasmybę, tikslo nebuvimą ir apatiją, susiduria su funkcionavimo visuomenėje problemomis. Teigiamų gyvenimo pokyčių yra siekiama psichosocialinės reabilitacijos priemonėmis, tačiau šizofrenija sergantys asmenys vangiai įsitraukia į psichosocialinę reabilitaciją, o pradėję dalyvauti neretai iškrenta.

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

Šizoafektinis Sutrikimas

Šizoafektinis sutrikimas turi šizofrenijos ir nuotaikos sutrikimų (depresijos, manijos arba bipolinio sutrikimo) simptomų. Pacientai patiria saikingus šizofrenijos simptomus kartu su nuotaikos epizodais. Šizoafektinis sutrikimas dažnai pasireiškia kaip sudėtingas derinys, kai nuotaikos svyravimai ir psichozės požymiai persipina, todėl diagnozė ir gydymas reikalauja individualaus požiūrio. Šis gydymas dažniausiai apima antipsichotikus kartu su nuotaikos stabilizatoriais arba antidepresantais, priklausomai nuo paciento nuotaikos epizodų tipo.

Šizotipinis Sutrikimas

Šizotipinis sutrikimas yra asmenybės sutrikimas, kuriam būdingi socialiniai ir tarpasmeniniai sunkumai, ekscentriškas elgesys ir kognityviniai ar suvokimo iškraipymai. Nors šizotipinis sutrikimas dažniausiai nereikalauja antipsichotikų, gali būti skiriami vaistai nerimui ar depresijai gydyti.

Simptomai

• Haliucinacijos: Visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio stimulo, pavyzdžiui, žmogus gali girdėti apie jį diskutuojančių pažįstamų ar nepažįstamų žmonių balsus sklindančius aplinkoje ar skambančius galvos viduje, užuosti keistus, dažnai nemalonius kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti.
• Kliedesiai: Įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja turimiems realybės, loginiams faktams, pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių, kad apie jį ištisai kalba televizijoje ir pan.
• Mąstymo Sutrikimai: Pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir minčių kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje.

Negatyvūs Simptomai

Negatyvūs šizofrenijos simptomai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu. Tai gali būti:

• Emocijų išraiškos sumažėjimas (blankus afektas)
• Motyvacijos stoka
• Socialinis atsiribojimas
• Kalbos skurdumas

Šizofrenijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Manoma, kad nėra vieno faktoriaus, kuris lemtų šizofrenijos išsivystymą. Šizofrenija yra lėtinė liga, kuriai įtakos turi genetiniai, aplinkos ir neurologiniai veiksniai.

Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose

Genetika

Šizofrenija turi stiprų genetinį komponentą. Tyrimai rodo, kad jei vienas iš tėvų serga šizofrenija, vaiko rizika turėti šį sutrikimą yra apie 10 proc., palyginti su 1 proc. rizika bendroje populiacijoje.

Aplinka

Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, infekcijos nėštumo metu, narkotikų vartojimas ir socialinis kontekstas, taip pat gali turėti įtakos šizofrenijos vystymuisi. Yra nustatyta, kad ypatingai riziką susirgti šizofrenija ar šizofreninio registro sutrikimais didina emocinis tėvų šaltumas.

Neurologiniai Aspektai

Neurologiniai tyrimai, naudojantys magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir kitus vaizdavimo metodus, padeda mokslininkams geriau suprasti smegenų struktūros ir funkcijos pokyčius, susijusius su šizofrenija ir kitais sutrikimais. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad šizofrenija sergantiems pacientams gali būti sumažėjusi pilkoji medžiaga tam tikrose smegenų srityse, įskaitant priekinę skiltį, kuri atsakinga už planavimą ir sprendimų priėmimą.

Šizofrenijos Gydymas

Šizofrenija yra lėtinė liga, jai gydyti naudojami medikamentai ir psichoterapija. Pats gydymas susideda iš gydymo ūmioje ligos fazėje ir palaikomojo gydymo, pagrinde skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams. Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jie padeda kontroliuoti simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai, bei stabilizuoti nuotaiką. Gydyti pradedama nuo mažiausios veiksmingos neuroleptiko dozės.

Psichoterapija

Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas, susijusias su jų liga.

Psichosocialinė Reabilitacija

Tai apima veiklas, kuomet mokomasi valdyti kasdienines užduotis, ieškoti darbo ir gerinti socialinius įgūdžius. Reabilitacijos programos padeda pacientams integruotis į visuomenę ir gyventi kuo savarankiškiau.

Gyvenimo Būdas ir Savipagalba

Nors šizofrenija, šizoafektinis ir šizotipinis sutrikimai dažniausiai turi genetinį komponentą, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti riziką arba atitolinti šių sutrikimų pradžią.

Subalansuota Mityba

Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, riešutų ir sveikų riebalų, gali padėti išlaikyti sveikas smegenis ir sumažinti psichikos sutrikimų riziką. Tyrimai rodo, kad Omega-3 riebalų rūgštys, esančios žuvyje ir linų sėklose, gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijai.

Fizinis Aktyvumas

Fizinė veikla ne tik padeda išlaikyti fizinę sveikatą, bet ir mažina stresą, gerina nuotaiką ir padeda reguliuoti miegą, kuris yra svarbus psichikos sveikatai. Reguliari mankšta gali padėti mažinti depresijos ir nerimo simptomus, kurie dažnai lydi šizofreniją.

Streso Valdymas

Technologijos, tokios kaip meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti streso poveikį ir pagerinti bendrą psichikos būklę. Streso valdymo technikos padeda sumažinti kortizolio lygį, kuris gali turėti neigiamą poveikį smegenims ir padidinti psichikos sutrikimų riziką.

Socialinė Parama

Stiprūs socialiniai ryšiai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti psichinę būklę ir skatinti pasveikimą. Šeimos nariai, draugai, bendruomenės nariai ir profesionalūs psichikos sveikatos specialistai gali suteikti reikalingą emocinę ir praktinę paramą.

Miego Higiena

Miego kokybė yra svarbi psichikos sveikatai, ypač šizofrenija, šizoafektiniu ir šizotipiniu sutrikimais sergantiems asmenims. Miego sutrikimai gali sustiprinti simptomus ir pabloginti gyvenimo kokybę. Todėl svarbu užtikrinti gerą miego higieną, kuri apima reguliarų miego grafiką, ramų ir patogų miegamąjį, vengimą kofeino ir alkoholio prieš miegą bei atsipalaidavimo technikas prieš einant miegoti.

Gyvenimo Kokybė Sergant Šizofrenija

Analizuojant quality of life of people affected by schizophrenia is important in identification of problematic person’s behavior ranges, also in preparing psychosocial rehabilitation programs, which are based on mutual estimation. Health influence for quality of life is under biggest research.

The quality of life of people affected by schizophrenia is not widely studied in Lithuania. Subjective people affected by schizophrenia evaluation of life quality gives an opportunity to compare what is the social workers and rehabilitation service users point of view to methods, which increase quality of life.

Translated and readjusted the instrument of quality of life research - questionnaire “Quality of Life profile”. The research, which is oriented not to evaluation of illness influence to quality of life, is being done first time. The purpose of research - to identify relationship between subjective evaluation of life quality of people affected by schizophrenia and social work.

Considering to investigative people illness peculiarity it was decided to choose quantitative type of research. Information collecting method - written questioning using questionnaire “Quality of Life profile”. The random sample of research - people affected by schizophrenia, who were selected by accidental type of selection, who are registered in Mental health center and to whom mental disorder was diagnosed not less than 5 years ago.

Information is analyzed by quantitative information analyzing method, giving Kronbach alpha, Pearson correlation and Stjudent t - test indexes, the averages of quality of life and grading marks. People affected by schizophrenia take their quality of life as very acceptable. Being, belonging and becoming quality ranges are equally important. However people affected by schizophrenia just partly satisfied about this.

There is a relationship between people’s affected by schizophrenia quality of life, control and possibilities which they have. People affected by schizophrenia just partly control their life and possibilities to choose by changing something in their life. Gender, age, education and marital status don’t have any influence in people’s affected by schizophrenia quality of life.

Šizofrenija sergantys asmenys savo gyvenimo kokybę vertina, kaip labai priimtiną. Jiems yra vienodai svarbios buvimo, priklausymo ir tapimo gyvenimo kokybės sritys. Tačiau šizofrenija sergantys asmenys yra tik iš dalies jomis patenkinti. Nustatytas ryšys tarp šizofrenija sergančių asmenų gyvenimo kokybės ir kontrolės bei turimų galimybių. Šizofrenija sergantys asmenys tik iš dalies kontroliuoja savo gyvenimą ir galimybes rinktis ką nors keičiant jame. Lytis, amžius, įgytas išsilavinimas ir šeimyninė padėtis neturi įtakos šizofrenija sergančių asmenų gyvenimo kokybei.

Naujausi Tyrimai ir Perspektyvos

Per pastaruosius du dešimtmečius šizofrenijos, šizoafektinio ir šizotipinio sutrikimų tyrimai labai pažengė į priekį. Mokslininkai aktyviai tiria genetinius ir neurologinius šių sutrikimų pagrindus, ieškodami naujų gydymo būdų. Naujausi tyrimai identifikavo kelis genetinius variantus, susijusius su padidėjusia šizofrenijos rizika.

Psichologinės Korekcijos Metodai

Sergant šizofrenija yra taikomi įvairūs psichologinės korekcijos metodai. Tai: psichologinis konsultavimas, individuali psichoterapija (trumpalaikė į problemas orientuota, ilgalaikė palaikomoji, kognityvinė, elgesio psichoterapija), šeimos, meno ir grupinė psichoterapija. Individuali psichoterapija taikoma mažinant su šizofrenija pasireiškiančius nuotaikos sutrikimus ir suicidinių ketinimų riziką.

Derinant kognityvinę ir elgesio terapiją efektyviai gydomi psichikos sutrikimai (nerimas, depresija, baimės ir įkyrių minčių sindromas). Meno terapija taikoma turintiems bendravimo sutrikimų, ji skirta elgesio korekcijai ir socialinių įgūdžių tobulinimui. Vienas dažniausiai taikomų grupinės psichoterapijos metodų sergant šizofrenija yra klinikinės psichoterapijos (gydomosios) grupės.

Socialinio darbo metodai Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centre „Šeimos slėnis“

Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ teikia kompleksinę pagalbą psichikos ir elgesio surikimus turintiems asmenims, kuriems dėl kompleksinių sveikatos sutrikimų pripažįstama ir nustatoma lengva, vidutinė arba sunki negalia. „Šeimos slėnyje“ dirbantys socialiniai darbuotojai turi reikalingų žinių su negalią patiriančiais paslaugų gavėjais, sudaro Individualų paslaugų gavėjo socialinės globos planą.

Įgyvendinant šį individualų, pagal asmens poreikius sudarytą planą, taikomi šiuolaikinio socialinio darbo metodai:

• socialinės istorijos metodas,
• bendravimo (alternatyvios komunikacijos) metodas,
• miško terapijos metodas (metodas teigiamai veikia paslaugų gavėjo fizinę ir psichinę būseną, padeda sumažinti stresą, pagerina nuotaiką),
• socialinių dirbtuvių metodas (darbinių įgūdžių stiprinimas, ugdymas),
• finansinio raštingumo metodas,
• atvejų aptarimų metodas,
• savęs pažinimo metodas,
• poilsio metodas,
• motyvacinės sistemos metodas (būdų ir priemonių rinkinys, skirtas skatinti ir palaikyti vidinį arba išorinį paslaugų gavėjo motyvavimą),
• tvarumo metodas (skirtas užtikrinti ilgalaikį aplinkosauginį stabilumą, siekiant efektyviai naudoti turimus išteklius),
• aplinkos pažinimo metodas (skirtas geriau pažinti ir suprasti aplinką per tiesioginį tyrinėjimą, stebėjimą bei praktinę patirtį),
• lytiškumo ugdymo metodas (metodas padeda paslaugų gavėjams jaustis patogiai savo kūne, gerbti kitus ir daryti atsakingus sprendimus/veiksmus dėl seksualinės veiklos),
• intermodalinis meno terapijos metodas (socialinis darbuotojas taiko įvairias meno terapijos technikas, kad padėtų paslaugų gavėjams spręsti emocines problemas ir / arbas lavinti/ugdyti darbinius įgūdžius),
• bendruomeniškumo metodas (socialinis darbuotojas skatina paslaugų gavėjus dalyvauti bendruomenės veikloje, kad jie jaustųsi labiau integruoti ir galėtų gauti daugiau palaikymo),
• advokacijos/vadybininko metodas (socialinis darbuotojas atstovauja paslaugų gavėjams ir padeda jiems ginti savo teises, siekiant užtikrinti, kad jų balsas būtų išgirstas),
• saugios intervencijos ir/ar AVEKKI metodas (būdas valdyti pavojingas situacijas, kai reikia užtikrinti paslaugų gavėjo saugumą ir išvengti fizinio ar emocinio pakenkimo tiek sau, tiek aplinkiniams) ir kitus individualizuotus, paslaugų gavėjo poreikius patenkinančius metodus.

Taikant atvejo aptarimo metodą komandiškai mokomasi kartu atpažinti paslaugų gavėjo gynybiškumo priežastis, nustatyti jo poreikius, atskleidžiant jo stiprybes, kartu stiprinant darbinius, mokymosi, savitvarkos įgūdžius.

Šiuolaikiškas, individualus socialinis darbas su paslaugų gavėju apima tiesioginį ir asmeninį bendravimą. Dirbant su centre gaunančiu socialines paslaugas asmeniu - paslaugų gavėju, svarbu parinkti tokį metodą, kuris labiausiai atitiktų paslaugų gavėjo poreikius. Metodo parinkimas priklauso nuo paslaugų gavėjo situacijos, poreikių ir galimybių: svarbu nekelti per didelių, greitai nepasiekiamų lūkesčių ir kartu nenuvertinti paties asmens galių.

Šiame procese yra, visų pirma, svarbiausia tikėti tuo, ką darote ir tuo, kad paslaugų gavėjui pavyks, įkvėpti jam pasitikėjimo savimi, kuris yra savarankiškumo pamatas. Mažiausias pasiekimas - tai didelis sėkmės žingsnis į paslaugų gavėjo ateitį.

Kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ teikdamas socialinės globos paslaugas nepamiršta paslaugų gavėjo teisių, užtikrinant jam orią, saugią aplinką, taip pat teisę būti informuotam apie dienos veiklų eigą, užimtumą, dienos veiklos seką ir pan. Tai betarpiškai svarbu dirbant su visais be išimties paslaugų gavėjais, patiriančiais biopsichosocialinius iššūkius ir kuriems reikalinga priežiūra/globa, kurie daugiau mažiau savarankiškai savimi pasirūpinti negali.

Elgesio ir psichikos sutrikimus patiriančių asmenų gyvenimo istorijos labai skirtingos, individualios ir unikalios, jiems labai svarbus visuomenės/bendruomenės palaikymas ir supratimas. Harmonija su aplinka ir savimi - tai kiekvieno bendruomenės nario indėlis.

tags: #socialinis #darbas #dirbant #su #sizofrenija