Visuomenėje vykstanti demokratinių vertybių kaita ir plėtra verčia gilintis į asmens psichikos sveikatos ypatumus. Šizofrenija serga apie 1% pasaulio gyventojų. Tai lėtinė dažnai sukelianti negalią psichinė liga. Šiame straipsnyje išanalizuosime šizofrenija sergančių pacientų slaugą, ypatingą dėmesį skiriant paranoidinei šizofrenijai.
Kas yra šizofrenija?
Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriuo sergant sutrinka tikrovės suvokimas, mąstymo nuoseklumas ir produktyvumas, ryškėja socialinis atsiribojimas. Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, patiria haliucinacijas ir kliedesius. Šizofrenijos priežastys nėra žinomos. Manoma, kad šizofrenijos išsivystymą lemia genetinių veiksnių ir aplinkos sąveika.
Pagrindinės šizofrenijos formos:
- Paranoidinė šizofrenija
- Hebefreninė šizofrenija
- Katatoninė šizofrenija
- Paprastoji šizofrenija
- Rezidualinė (liekamoji) šizofrenija
Paranoidinė šizofrenija yra dažniausias šios ligos tipas, pasižymintis haliucinacijomis, kliedesiais ir kognityviniais sutrikimais.
Šizofrenijos simptomai ir požymiai
Neretai sergant šizofrenija ryškiai pakinta paciento vidinis pasaulis ir elgesys. Pirmieji šizofrenijos simptomai dažnai pasireiškia paauglystėje, tad ankstyvieji rimtos ligos požymiai klaidingai gali būti laikomi paauglišku elgesiu arba depresijos požymiais. Į šiuos simptomus turi būti kreipiamas rimtas dėmesys, nes kuo ilgiau jie yra negydomi, tuo blogesnės bendros ligos pasekmės.
Šizofrenijos simptomai gali būti šie:
- Kliedesiai
- Haliucinacijos
- Minčių nenuoseklumas
- Emocijų stoka ar neadekvačios emocijos
- Nuolatinis jausmas, kad kažkas stebi
- Sunkumai dirbant, bendraujant, koncentruojantis
- Socialinė izoliacija
- Asmeninės higienos stoka
- Nerangūs, nekoordinuoti judesiai
Šizofrenija sergantiems asmenims pasireiškia įvairių haliucinacijų, kuriomis jie tiki. Tai sukelia daug įtampos.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Pozityvūs simptomai
Pozityvūs šizofrenijos simptomai yra pokyčiai, kurie atsiranda asmeniui kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai:
- Haliucinacijos - visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio stimulo, pavyzdžiui, žmogus gali girdėti apie jį diskutuojančių pažįstamų ar nepažįstamų žmonių balsus sklindančius aplinkoje ar skambančius galvos viduje, užuosti keistus, dažnai nemalonius kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti.
- Kliedesiai - įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja turimiems realybės, loginiams faktams, pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių, kad apie jį ištisai kalba televizijoje ir pan.
- Mąstymo sutrikimai - pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir minčių kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje.
Negatyvūs simptomai
Negatyvūs šizofrenijos simptomai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu.
Kas yra šizofrenija? - Anees Bahji
Šizofrenija slaugoje
Slaugytojo pagalba palaikyti saugią aplinką tokiems pacientams reikalinga, o paūmėjimo metu - labai reikalinga, nes paaštrėja suvokimo sutrikimai ir tai apsunkina saugios aplinkos palaikymą. Kaip rašoma literatūroje, šizofrenija sergantis asmuo nesugeba ko nors numatyti ir jaustis saugiai, kai aplinkui per daug naujų žmonių. Pacientai būna uždari, juos reikia skatinti išsakyti savo mintis, jausmus, norus. Paūmėjimo metu bendravimas yra reikalingas, tačiau svarbesnės kitos gyvybinės veiklos. Bendraujant svarbu be žodžių rodyti supratimą, gerbti kiekvieno žmogaus nuomonę ir vertybes. Reikia mokėti ne tik išklausyti, bet ir prakalbinti krizės ištiktus žmones. Šizofrenija sutrikdo tarpusavio santykius ir paciento santykius su aplinkiniu pasauliu, todėl pacientas užsisklendžia savyje.
Nerimą jaučiantys pacientai gali atsisakyti valgyti, jiems gali atrodyti, kad maistas užnuodytas. Slaugytojui ypač reikalinga kantrybė, nes turi dažnai informaciją kartoti, priminti. Kaip teigiama literatūroje, dažnai pacientai yra apsileidę, netvarkingi, bet ir pretenzingi drabužiams. Dėl to vėlgi kaltas interesų ir energijos trūkumas. Dėl vaistų šalutinio poveikio pasireiškia raumenų sustingimas ar veržimasis judėti. Pacientas nejuda lanksčiai, tarsi būtų uždarytas nuosavame kūne, todėl slaugytojas turi padėti. Psichoze sergantiems asmenims reikia padėti suprasti savo lyties raišką, nes jų samprata apie save būna labai iškreipta. Lyties raiška pacientams sutrinka dėl seksualinio priklausymo.
Gydymas ir profilaktika
Šizofrenija - lėtinė liga, tad jos gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis. Šizofrenija yra lėtinė liga, jai gydyti naudojami medikamentai ir psichoterapija. Pats gydymas susideda iš gydymo ūmioje ligos fazėje ir palaikomojo gydymo, pagrinde skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams. Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jei paūmėjimai dažnai pasikartoja, dažniausiai reikalingas ilgalaikis, nuolatinis palaikomasis gydymas. Įprastai, skiriami antipsichoziniai vaistai, o gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras. Atslūgus paūmėjimui medikamentinį gydymą galima derinti su individualia ir (arba) šeimos psichoterapija. Katatoninei šizofrenijos formai gydyti taikoma ir elektroimpulsinė terapija. Prevencinės priemonės turėtų apimti visą kompleksą veiksnių. Stengtis dirbti.
Taip pat skaitykite: Mitai apie psichikos ligonių mirtį
Taip pat skaitykite: Cukrinio diabeto slauga: Lietuvos gairės
tags: #serganciuju #paranoidine #sizofrenija #slaugos #ypatumai