Vaiko globa - tai reikšmingas teisinis procesas, skirtas užtikrinti vaiko gerovę, kai tėvai dėl įvairių priežasčių negali tinkamai juo pasirūpinti. Šiame straipsnyje išsamiai aptariami vaiko globos aspektai Lietuvoje, pradedant nuo globos nustatymo sąlygų ir baigiant globėjams skiriamomis išmokomis bei vaikų pareigomis išlaikyti savo tėvus.
Ką reiškia vaiko globa
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui. Globėjas privalo sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti dvasiškai ir fiziškai, užtikrinti jo saugumą, rūpintis kasdieniais poreikiais bei ginti jo teises ir teisėtus interesus.
Globa gali būti laikinoji arba nuolatinė, tačiau abiem atvejais jos tikslas - užtikrinti, kad vaikas augtų saugioje, palaikančioje ir tinkamoje aplinkoje.
Laikinoji ir nuolatinė globa
Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma tada, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku. Jos tikslas - užtikrinti saugią aplinką ir, kai tik įmanoma, sudaryti sąlygas vaikui grįžti į biologinę šeimą. Laikinoji globa taikoma, kai tėvai susiduria su laikinomis sunkumais, tokiais kaip liga, nedarbas ar kitos krizinės situacijos, dėl kurių jie negali tinkamai pasirūpinti vaiku.
Pagrindiniai bruožai: vaikas laikinai gyvena pas senelius, kitus giminaičius arba globos institucijoje; globėjas rūpinasi kasdiene vaiko priežiūra, auklėjimu ir atstovauja jo teisėtiems interesams; laikinoji globa nustatoma teismo arba savivaldybės mero sprendimu.
Taip pat skaitykite: Veiksmai socialinės ekstremalios situacijos atveju
Nuolatinė globa (rūpyba) taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą. Tokiu atveju ilgalaikė priežiūra ir vaiko interesų atstovavimas patikimi kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar institucijai. Nuolatinė globa nustatoma, kai tėvai ilgą laiką negali pasirūpinti vaiku arba kai yra įrodyta, kad jie kelia pavojų vaiko gerovei.
Pagrindiniai bruožai: 1. vaiko priežiūra ir auklėjimas perduodami kitiems asmenims ar institucijai visam laikui; 2. vaiko teisiniai ryšiai su biologiniais tėvais išlieka, tačiau kasdienę atsakomybę perima globėjas; 3. nuolatinė globa nustatoma tik teismo nutartimi pagal vaiko teisių tarnybos arba prokuroro pareiškimą.
Kas gali tapti globėju ir kokie reikalavimai
Vaiko globėju gali būti ne kiekvienas norintis. Įstatymai numato aiškius reikalavimus, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė. Pirmiausia pirmenybė visuomet teikiama artimiausiems giminaičiams, nes svarbu išsaugoti vaiko ryšį su šeima.
Dažniausiai globėjais tampa: 1. seneliai; 2. pilnamečiai broliai ar seserys; 3. kiti giminaičiai (tetos, dėdės ir pan.); 4. šeimai artimi asmenys - krikštatėviai. Jeigu artimųjų nėra arba jie negali prisiimti atsakomybės, globa gali būti patikėta ir kitiems asmenims ar net institucijai (šeimynai, globos centrui).
Tapti globėju reiškia ne tik suteikti vaikui namus, bet ir prisiimti rimtą atsakomybę už jo gerovę. Globėjas (rūpintojas) turi užtikrinti, kad vaikas augtų saugioje, jam palankioje aplinkoje ir gautų viską, ko reikia visaverčiam gyvenimui.
Taip pat skaitykite: Ataskaita apie vaikų dienos centrus
Norint tapti vaiko globėju, būtina atitikti kelis pagrindinius kriterijus: 1. Amžius. Paprastai globėju gali būti asmuo nuo 21 metų. Tačiau artimi giminaičiai (pvz., pilnametis brolis ar sesuo) gali globoti ir būdami jaunesni nei 21 m. Konstitucinis Teismas yra panaikinęs viršutinės amžiaus ribos taikymą. Tai reiškia, kad vyresnis žmogus gali tapti globėju, jei jo sveikata ir gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaiku. 2. Negali būti asmuo, kuriam buvo atimta tėvų valdžia arba kuris yra teistas už sunkius nusikaltimus (prieš vaikus, šeimą, sveikatą, dorovę ir pan.). 3. Santykiai su vaikais. Neskiriamas globėju tas, nuo kurio buvo atskirtas vaikas ar kuris jau buvo nušalintas nuo globėjo pareigų dėl netinkamo elgesio. Globėjas turi būti sveikas, neturėti psichikos ar elgesio sutrikimų bei ligų, dėl kurių negalėtų tinkamai rūpintis vaiku. 4. Privaloma išklausyti specialius globėjų mokymus, bendradarbiauti su globos centru ir turėti sudarytą sutartį. Kartu gyvenantys sutuoktiniai, partneriai ar vyresni nei 16 metų šeimos nariai taip pat turi atitikti pagrindinius reikalavimus - būti sveiki, neteisti už sunkius nusikaltimus ir nepraradę teisės rūpintis vaikais.
Procedūra: nuo prašymo iki teismo sprendimo
Jeigu norite tapti globėju, pirmiausia reikia pateikti prašymą, kuriame nurodote savo asmens duomenis, kontaktinę informaciją, pageidaujamų globoti vaikų skaičių, jų amžių, lytį, globos rūšį bei kitą svarbią informaciją. Taip pat reikalinga medicininė pažyma (forma Nr. 046/a) - savo ir visų kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų. Ji turi būti išduota ne seniau kaip prieš 12 mėnesių. Reikalingi ir kartu gyvenančių vyresnių nei 16 metų asmenų rašytiniai sutikimai, kad jie neprieštarauja Jūsų sprendimui tapti globėju.
Pateikus dokumentus, teritorinis skyrius įvertina tinkamumą tapti globėju, organizuoja specialius globėjų mokymus ir padeda pasiruošti teisiniam globos procesui. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus. Susipažinimas su vaiku - be galo svarbus laikotarpis, kuomet turi vyrauti atvirumas, tikrumas, sąžiningumas prieš save ir vaiką. Nesvarbu, koks vaiko amžius, kontakto užmezgimas ir maksimalus susipažinimas su vaiku bei jo poreikiais, interesais ir istorija - privalomas.
Globėjo paskyrimą patvirtina teismas, kuris vertina įvairius veiksnius: būsimų globėjų gebėjimą užtikrinti vaiko gerovę, jų gyvenimo sąlygas, finansines galimybes ir emocinį ryšį su vaiku. Be to, jei vaikas yra pakankamai subrendęs, teismas atsižvelgia ir į jo nuomonę. Nuolatinė globa nustatoma tik teismo nutartimi pagal vaiko teisių tarnybos arba prokuroro pareiškimą.
Institucinės pareigos ir valstybės kontrolė
Šeimos nariai ar artimi asmenys, norintys globoti vaiką, dažnai mano, kad užtenka „žmogiško susitarimo“ - jei vaikas jau gyvena jų namuose, institucijų įsikišimo nebereikia. Pirmiausia svarbu žinoti, kad pirmenybė teikiama vaiko artimiesiems giminaičiams - seneliams, pilnamečiams broliams, seserims, dėdėms, tetoms. Vis dėlto tai nereiškia, kad bet kuris šeimos narys automatiškai tampa globėju. Net ir artimam žmogui būtina įveikti visus privalomus globos skyrimo žingsnius: kreiptis į savivaldybę, išklausyti mokymus, gauti išvadą apie tinkamumą globoti, ir tik tada teismas gali paskirti jį vaiko globėju.
Taip pat skaitykite: Situacija ir nuostatos dėl įvaikinimo
Reikia nepamiršti ir to, kad vaiko globa nėra alternatyva įvaikinimui. Globėjas nėra laikomas tėvu ar mama - tai laikinoji arba nuolatinė pagalba vaikui, kurios tikslas - pasirūpinti juo iki tol, kol jis galės grįžti į savo šeimą arba bus įvaikintas. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika - pavyzdžiui, 2020 m. byloje Nr. e3K-3-182-916/2020 teismas nagrinėjo situaciją, kai laikinoji globėja vengė bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos tarnyba, neleido vaikams susitikti su biologiniais artimaisiais ir buvo linkusi formuoti įsivaizduojamą „šeimą“ be jokios institucijų kontrolės. Teismas pažymėjo, kad vaiko globa yra paslauga vaikui, kurią organizuoja ir už kurios kokybę atsako valstybė, o globėjas yra šios paslaugos vykdytojas.
Žmonės, kurie nori tapti vaiko globėjais, turi žinoti, kad jų atsakomybė - ne tik emocinė, bet ir teisinė. Globėjas įsipareigoja ne tik rūpintis vaiku kasdienėje buityje, bet ir užtikrinti jo ugdymą, sveikatos priežiūrą, psichologinį stabilumą. Svarbu suprasti ir tai, kad jei globa yra netinkamai vykdoma, vaiko teisių apsaugos tarnyba gali inicijuoti globėjo nušalinimą. Tad norint globoti vaiką - artimojo ar globos namuose augantį - svarbiausia iš anksto suprasti, kad tai yra teisiškai aiškiai apibrėžtas ir kontroliuojamas procesas.
Finansinė parama globėjams ir išmokos
Taip, globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto. Nuo 2025 m. pradžios išmokos padidintos. Globojamiems vaikams skiriamų išmokų dydis priklauso nuo vaiko amžiaus.
| Amžius / kategorija | Išmokos dydis (EUR per mėn.) |
|---|---|
| Iki 6 metų | 364 |
| 6-12 metų | 420 |
| 12-18 metų, vaikams su negalia ir buvusiems globotiniams iki 24 m. (jei mokosi) | 455 |
Tikslinis priedas globėjui: 280 Eur per mėnesį (mokamas už kiekvieną globojamą vaiką). Laikinosios priežiūros išmoka: 420 Eur per mėnesį už vaiką, kai vaikas laikinai apgyvendinamas pas giminaičius ar artimus asmenis. Vienkartinė išmoka įsikurti: 5250 Eur, skiriama buvusiam globotiniui savarankiško gyvenimo pradžiai sulaukus pilnametystės.
Be to, globėjai gali gauti ir kitas išmokas - vaiko pinigus, vienkartinę išmoką vaikui, motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, priklausomai nuo situacijos. Pagalbos pinigai: Kai budintis globotojas sudaro sutartį su Globos centru ne trumpiau nei 12 mėnesių, vaiko apgyvendinimo vietai įkurti (gyvenimo sąlygoms pritaikyti, būtiniausiems buities reikmenims įsigyti) skiriama vienkartinė įsikūrimo išmoka - 10 BSI. Pagalbos pinigai, t. y. už vieną vaiką 4 BSI per mėnesį, už du vaikus - 6 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį, už tris ir daugiau vaikų - 9 BSI dydžio mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį ir už kiekvieną vaiką iki 3 metų didinti papildomai 1 BSI dydžiu mėnesinę piniginę išmoką per mėnesį.
Kas vyksta, kai tėvai nori susigrąžinti globos teises
Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Jie išlieka šeima, todėl atsiradus galimybei tėvai gali kreiptis dėl globos teisių atgavimo. Tėvams suteikiama pagalba. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba padeda spręsti problemas, konsultuoja, rengia programas, kad tėvai galėtų pasiruošti vaiko grįžimui į šeimą.
Skatinamas bendravimas. Globėjai ar globos įstaiga turėtų padėti palaikyti ryšį tarp vaiko ir tėvų (pvz., organizuoti susitikimus, jei tai neprieštarauja vaiko interesams). Aplinkybės peržiūrimos. Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė. Jei tėvai atsikrato priklausomybių, pagerina gyvenimo sąlygas ir gali užtikrinti tinkamą priežiūrą, jie gali atgauti globos teises. Vaiko interesai svarbiausi. Jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau. Bet jeigu vaikas jaučiasi saugiau su globėjais, teismas gali nuspręsti, kad geriau likti pas juos.
Vyresnių vaikų ir paauglių globa: mitai ir realybė
Apie vyresnius vaikus, kurie auga institucijose, visuomenėje gajūs klaidingi įsitikinimai. Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose.
Paauglių globos priežastys: Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį.
Paauglių elgesys: Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos.
Amžius ir patirtis: Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus.
Būstas: Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.
Patirtis su vaikais: Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti. Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti. Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.
Teisiniai aspektai: tėvų atsakomybė, teismai ir vykdymas
Tėvų valdžia, be kitų dalykų, yra teisės ir pareigos, susijusios su rūpinimusi vaiku kaip fiziniu asmeniu ir vaiko turtu. Globa yra teisinė atsakomybė už vaiką kaip fizinį asmenį. Asmuo, kuriam priklauso globa, turi teisę ir pareigą priimti sprendimus dėl vaiko asmeninių reikalų, pavyzdžiui, kur vaikas gyvens ir kokią mokyklą lankys. Asmuo, kuriam priklauso globa, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti vaiko priežiūros, saugumo ir tinkamo auklėjimo poreikiai.
Paprastai teisėtas vaiko globėjas yra vaiko tėvai arba vienas iš jų. Jeigu vaikui gimus tėvai yra susituokę vienas su kitu, globa savaime priklauso abiem tėvams. Jeigu vaikui gimus tėvai nėra susituokę vienas su kitu, vaiko globa priklauso motinai. Tačiau tėvai gali lengvai įgyti bendros globos teises jas užregistruodami. Tam tikrais atvejais vaiko globa iš vaiko tėvų arba vieno iš jų gali būti perduota specialiai paskirtam globėjui. Globą gali tekti tokiu būdu perduoti, jeigu kuris nors iš tėvų pripažįstamas smurtavęs, aplaidžiai vykdęs arba kitaip nevykdęs savo pareigos rūpintis vaiku ir vaiko sveikatai arba raidai dėl to nuolat grėsė pavojus.
Jeigu tėvai nutraukia santuoką, bendra globa galioja toliau. Santuokos nutraukimo atveju teismui nereikia dėl to priimti jokio sprendimo. Jeigu kuris nors iš tėvų nori pakeisti globos statusą, globos klausį galima spręsti teisme. Vaiko tėvai pirmiausia turi būti dalyvavę informaciniuose pokalbiuose su savivaldybe, o tik tada galima iškelti bylą teisme.
Sprendžiant globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku klausimus bet kuris iš tėvų gali paduoti ieškinį apylinkės teisme pagal nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Prašymas iškelti bylą turi būti sudarytas raštu ir pasirašytas pareiškėjo asmeniškai arba jo atstovo. Prašyme turi būti pateikta informacija apie šalis, išdėstytas konkretus reikalavimas (t. y. kokį klausimą teismo prašoma išspręsti), reikalavimo pagrindas, informacija apie tai, kokiais įrodymais remiamasi ir ką kiekvienu įrodymu ketinama įrodyti, taip pat informacija apie tai, dėl kokių aplinkybių jurisdikcija priklauso tam teismui.
Teismas gali priimti laikinąjį sprendimą dėl globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku. Pavyzdžiui, gali būti priimtas laikinasis sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos, kol sprendžiamas ginčas. Apylinkės teismo sprendimą arba sprendimą dėl globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku galima skųsti apeliaciniam teismui. Sprendimą arba apeliacinio teismo nutartį galima apskųsti Aukščiausiajam Teismui.
Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Teismo sprendimų, nutarčių arba sutarčių dėl globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku vykdymą galima užtikrinti priverstinėmis priemonėmis. Dėl vykdymo užtikrinimo reikia kreiptis į apylinkės teismą pagal nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Apylinkės teismas gali nustatyti įvairias priemones. Paprastai teismas iš pradžių stengiasi, kad vaikas būtų perduotas savanoriškai. Jeigu tai neįmanoma, teismas gali galiausiai nuspręsti priteisti sąlyginę baudą arba nurodyti vaiką perimti priverstiniu būdu. Sąlyginė bauda reiškia, kad vaiką prižiūrintis asmuo įspėjamas, kad neperdavus vaiko jam gali tekti sumokėti nemažą sumą pinigų. Vaiko perėmimas priverstiniu būdu yra labai retai taikoma priemonė. Ją nusprendžiama taikyti tik tada, jeigu iš susiklosčiusios padėties nėra kitos išeities, ir tik tam, kad vaikui nebūtų padaryta didesnė žala.
Patarimai norintiems globoti vaiką
Asmeninis ir emocinis pasiruošimas: Įvertinkite savo vidinę motyvaciją: kodėl norite globoti vaiką? Prieš žengiant žingsnį link vaiko globos pasverti, ar gyvenime bus vietos pokalbiams ir veiklai su vaiku (-ais). Susipažinimas su vaiku yra be galo svarbus etapas, kuriame turi vyrauti atvirumas, tikrumas, sąžiningumas prieš save ir vaiką.
Laikas ir dėmesys: Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Tačiau ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu. Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalbos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį.
Prisirišimas: Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę.
Pagalba, mitai ir visuomenės požiūris
Gyvenimas su globojamu vaiku: mitai ir realybė. Apie vyresnius vaikus, kurie auga institucijose, visuomenėje gajūs klaidingi įsitikinimai. Ar tikrai globoti mažą vaiką paprasčiau ir patogiau? Ar tikrai užmezgamas tvirtesnis ryšys? Globos ypatumai: Ar globojamas vaikas jus vadins mama ar tėčiu, priklauso nuo įvairių aplinkybių. Vaikai, kurie yra globojami, beveik visais atvejais turi tėvus, kurie dėl sudėtingų situacijų negali jais pasirūpinti. Taigi, gali būti, kad vaikas jau turės vieną mamą ir vieną tėtį, ir jis rinksis tik juos vadinti mama ir tėčiu.
Mitai apie paauglių globą: Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai. Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus.
Pagalba globėjams: Atsakymai į visus klausimus apie globą, įvaikinimą ar budinčio globotojo veiklą - paskambinus pagalbos telefono linija. Linijos konsultantai konsultuoja ir el. - tai trumpalaikė globa, suteikianti pertrauką globėjams. Ten darbuotojai padės pradėti globos procedūrą ir suteiks visą reikalingą informaciją.