Čiobiškio vaikų globos namų istorija glaudžiai susijusi su dvaro istorija, kuris per šimtmečius buvo daugelio kartų namai. Čiobiškis - kaimas Širvintų rajono savivaldybėje, 22 km į pietvakarius nuo Širvintų, prie Neries ir Musės upių santakos. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Veikia biblioteka, kultūros namai, paštas (LT-19020), išlikęs buvusio dvaro pastatų ansamblis, kur dabar veikia Čiobiškio pagrindinė mokykla ir Čiobiškio specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai.
Istorinė vietos ir dvaro reikšmė vaikų globai
Ši vietovė, turinti gilias istorines šaknis, mena ne tik didikų laikus, bet ir vaikų globos tradicijas. Šaltiniuose Čiobiškis (Tiabiszki) minimas nuo 1528 m. XVI a. Čiobiškis jau buvo prekybinis miestelis, turintis Magdeburgo teises, pro čia ėjo vandens ir sausumos keliai, jungiantys Jonavą, Kauną, Kernavę, Vilnių. Vėliau plečiantis Jonavai ir Širvintoms, miestelis sunyko. XVI a. įkurtas dvaras, vėliau priklausęs Švikovskių ir Pilsudskių giminėms, tapo svarbiu regiono centru. Pastariesiems valdant, XIX a. pradžioje buvo pradėti statyti mūriniai dvaro sodybos pastatai. Manoma, kad Čiobiškio dvaro sodyba pastatyta pagal lietuvių klasicizmo pradininko Lauryno Gucevičiaus projektą.
Konstantinas Tiškevičius, 1857 m. atlikęs žymiąją ekspediciją nuo Neries ištakų iki žiočių, savo knygoje „Neris ir jos krantai“ rašė: „Čiobiškis yra žemvaldžio Pilsudskio dvarelis. Neries krante senų medžių ir sodų žalumoje baltavo jo mūro rūmai, švytėjo ilgais šiltnamiais palei Neries krantą. Prie rūmų bolavo ir grakšti bažnytėlė, nors nedidelė, ką tik baigta statyti. Gyvenamieji rūmai yra vieni iš tų retų ir puikių trobesių, kurių taip maža beaptinkame mūsų šalyje.“
Perėjimas į vaikų globą: tarpukaris ir sovietmetis
Kitąmet sukanka 90 metų, kai 1923-iaisiais Čiobiškio dvaras (buvę Pilsudskio rūmai su 60 ha ūkiu) atiteko valstybei. Tuojau pat dvaravietėje buvo įsteigta valstybinė vaikų prieglauda, kurioje gyveno našlaičiai ir pamestinukai. Dvaravietėje buvo įkurta prieglaudos auklėtinių pradžios mokykla. Joje auklėtiniai buvo mokomi įvairių darbinių įgūdžių, veikė siuvykla, knygrišystės dirbtuvės. Nors visą laiką prieglauda liko valstybine įstaiga, nuo 1928 metų jai vadovauti buvo patikėta Kauno seserų benediktinių kongregacijai. Čiobiškio vaikų prieglaudoje dirbo daugiausia šios kongregacijos seserų (net dvylika).
Vaikų prieglauda Čiobiškyje veikė ir II pasaulinio karo metais, ir į Lietuvą 1944-aisiais sugrįžus sovietams. Šie juos pertvarkė į tarybinius Vaikų namus. 1959 metais Čiobiškio vaikų namai buvo reorganizuoti į mokyklą-internatą, o pastaroji 1965 metais - į Specialiąją mokyklą (berniukų koloniją), kuri veikė iki 1995 metų. Nuo 1965 iki 2011 m. Čiobiškio dvare veikė specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai.
Taip pat skaitykite: Čiobiškio globos namų raida
Gyvenimas prieglaudoje ir socialinė reikšmė
Būtent čia daugybė našlaičių ir likusių be tėvų globos vaikų rado prieglobstį ir šilumą. Vaikų prieglaudos gyvenimo akimirkos kartais praslysdavo į prieškario spaudos puslapius. Išpopuliarėjus turizmui, nemažai keliautojų užsukdavo ir į Čiobiškį. Juos viliojo graži gamta, artima Kernavės kaimynystė. Keliautojai savo akimis norėjo pamatyti ir netoliese esančią vadinamąją „demarkliniją“ su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu. Padaugėjus keliautojų, šalies valdžiai netgi kilo mintis Čiobiškyje įsteigti namus pravažiuojantiems, kad šie turėtų kur apsistoti. Tam net buvo skirta 10 tūkst. Kadangi Čiobiškyje nebuvo jokio viešbučio, turistai dažnai pasiprašydavo nakvynės Vaikų prieglaudoje.
1936-ųjų pabaigoje „Diena“ išspausdino dar vieną pasakojimą apie apsilankymą Čiobiškyje. Straipsnio autorius teigia paprašęs seserų leisti našlaitėmis pasikalbėti. Kalbėjosi apie mamas. Straipsnio autorius St. „Tas pats ir su berniukais. Tie irgi pasiilgę motinos, švelnaus žodžio. Juk juos myli vienuolės. Jie švarus, nusiprausę, kojytės ir rankutės baltos, lovytės taip pat švarios.“
Antroji XX a. pusė ir pokyčiai
1945 m. dvare veikė Lietuvos partizanų Didžiosios kovos apygardos vienas rinktinės štabų, kuriam vadovavo J. Misiūnas - Žalias Velnias. Istorijų, kaip apie štabą sužinojo stribai, - ne viena. Kovo 27-ąją stribams įsiveržus į dvaro teritoriją ir kulkosvaidžiais suvarpius kumetyno sienas bei lubas, žūsta trys antrame aukšte slėpęsi partizanai.
Poną Almantą pasakojimas mini kaip asmenį, kuris 1998-2001 metais vadovavo Čiobiškio specialiesiems vaikų auklėjimo ir globos namams. 2001 metais čia gyveno apie 50 vaikų ir paauglių. Juos prižiūrėjo ir mokė panašiai tiek darbuotojų. Ponas Almantas sako, kad ugdymo tvarka Čiobiškyje niekuo nesiskyrė nuo kitų panašaus pobūdžio įstaigų Lietuvoje. Ilgus dešimtmečius (ypač sovietmečiu) vaikų izoliavimo problema niekam nerūpėjo. Socialinės rizikos šeimose užaugę, nusikalsti linkę, alkoholio ar narkotikų nevengę vaikai įsikurdavo dvaro teritorijoje.
Šiuolaikinis dvaras ir nauja misija
Šiandien dvaras turi naujus šeimininkus, kurie kelia jį naujam gyvenimui. Dvaras atviras poilsiautojams ir svečiams, norintiems paminėti neužmirštamas progas. Nuo pat pirmų dienų dvaro duris miestelio bendruomenei ir visuomenei atvėrusi Eugenija vis sukasi įvairių sumanymų ir projektų bei rekonstrukcijų vykdymo rate. Pagrindiniai prioritetai skiriami edukacijai, kultūrai ir rekreacijai. Čia kasdien darbas darbą veja.
Taip pat skaitykite: Informacija apie Širvintų slaugos ligoninę
Šiuo metu senoji mokykla reorganizuojama į turizmo ir aktyvaus poilsio centrą, vyksta paruošiamieji SPA centro ir lauko baseino darbai, atkuriamas 5 ha parkas. Buvusios arklidės savo funkcijų nebeatlieka, todėl buvo pertvarkytos į restoraną. Čiobiškio dvaras yra tapęs antraisiais kūrybiniais namais dalininkams, susirenkantiems į tapybos plenerus.
Kultūrinė atmintis, paveldo reikšmė ir edukacija
Pasak E. Vagnerienės, jie bus paminėti ir Čiobiškyje, nes Čiobiškio vaikų namai yra glaudžiai susiję su žydų istorija. Knygoje apie arkivyskupą Teofilių Matulionį rašoma, kad jis, kaip ir daugelis Lietuvos vyskupų, teikė pagalbą slapstant iš getų pabėgusius žydus. Jam tarpininkaujant, Kauno benediktinės apsiėmė globoti iš geto ištrūkusią vos trejų metukų būsimą pasaulinio garso pianistę Esterą Elinaitę. Iš pradžių ją prižiūrėjo ilgametė vyskupo Matulionio talkininkė sesuo Agota Misiūnaitė, vėliau Estera, kaip ir daugelis kitų žydų vaikų, susukti į kailinius, buvo nugabenta į benediktinių administruojamus Čiobiškio vaikų namus.
E. Vagnerienė teigė, jog 9 statinių Čiobiškio dvare atgulė neišsenkami ir nuolat atgaivinami istorijos klodai. Penktadienį, rugsėjo 20 d., Lietuvos paštas išleido architekto Arūno Eduardo Paslaičio kurtą pašto ženklą, skirtą Čiobiškio dvarui. Pašto ženklo nominalas - 1,70 Eur, tiražas - 15 tūkst. vnt. Naujasis ženklas priklauso tęstinei pašto ženklų serijai „Lietuvos paveldas.“
Vaikų globos centro funkcijos ir paslaugos
GLOBOS CENTRO pagrindinė veikla paremta tikslu - skatinti globą (rūpybą) šeimose, įvaikinimą tais atvejais, kai vaikas negali augti savo biologinių tėvų šeimoje bei teikti konsultacinę, psichosocialinę pagalbą budintiems globotojams, globėjams, nesusijusiems giminystės ryšiais, globėjams giminaičiams, šeimynų dalyviams, įtėviams ar asmenims, ketinantiems jais tapti. Globos centras įgyvendina vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui.
Pagalba teikiama ne tik likusiems be tėvų globos vaikams, bet ir jį globojančiai šeimai. Parenka vaikui budintį globotoją, globėją, nesusijusį giminystės ryšiais, globėją giminaitį pagal GIMK programą ir teikia jo kandidatūrą savivaldybės administracijai, jei vaikui nustatyta laikinoji globa. Koordinuoja pagalbos teikimą vaikams, globojamiems (rūpinamiems) globėjų, nesusijusių giminystės ryšiais, globėjų giminaičių, šeimynų, bei globėjams, nesusijusiems giminystės ryšiais, globėjams giminaičiams, šeimynų dalyviams ir teikia jiems psichosocialinę, konsultacinę ar kitą pagalbą.
Taip pat skaitykite: Globos centras Širvintose
Teikia budintiems globotojams, globėjams, nesusijusiems giminystės ryšiais, globėjams giminaičiams intensyvią pagalbą. Pagal poreikį bendradarbiauja su vaiko (jei tai neprieštarauja jo interesams) biologiniais tėvais, paruošia vaiką susitikimams su jais, dalyvauja vaiką grąžinant biologiniams tėvams.
Teikiamų paslaugų spektras (apibendrinta)
- Konsultacinė ir psichosocialinė pagalba globėjams ir įvaikintojams.
- Vaiko parengimas ir palaikymas susitikimuose su biologiniais tėvais.
- Budinčio globotojo, globėjo paieška ir kandidatūros teikimas administracijai.
- Intensyvi pagalba budintiems globotojams ir šeimynoms.
- Koordinacija tarp įvairių paslaugų teikėjų vaikui ir šeimai užtikrinti.
Vietos kultūra, lankytini objektai ir bendruomenės gyvenimas
Keliaujant po Čiobiškį, verta aplankyti ir kitus lankytinus objektus: 1933 m. pastatytas arkinis gelžbetoninis tiltas per Musę, pavadintas transatlantinių lakūnų Dariaus ir Girėno garbei. Pikuolio kalnas (Janionių piliakalnis). Ledynmečio suformuotos olos šalia Rynos upelio Rusių Rago kaime. 1900 m. pastatytas vandens malūnas Čiobiškyje. Kryžius ištremtiems ir sovietiniuose lageriuose įkalintiems asmenims atminti.
Didžiausias Čiobiškio traukos objektas - 1935 m. pastatytas lininis keltas per Nerį, vienintelis visoje Lietuvoje technikos paminklas, kuriuo keliautojai ir turistai vyksta iš Čiobiškio į Kaišiadoris. Jis yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Šis keltas unikalus, nes nenaudoja degalų ir elektros energijos - jį prilaiko tvirtas plieninis lynas, neša Neries upės srovė.
Socialiniai ryšiai ir bendruomenės parama
Renginio metu, kaip ir priklauso gimtadieniui, skambėjo daugybė sveikinimų ir nuoširdžių linkėjimų, kurie skleidėsi gėlių žiedais ir dovanomis iš socialinių partnerių - sveikatos įstaigų, seniūnijų, rėmėjų, ypatingą staigmeną - svarią 1000 Eur vertės dovaną, skirtą pagerinti įstaigos aplinką, įteikė Širvintų r. Jubiliejuje dalyvavusi, simbolinę Širvintų rajono savivaldybės dovaną įteikusi merė Živilė Pinskuvienė sakė, kad jei 20 metų žmogui - pati jaunystė, tai įstaigai - jau įgytas stabilumas, aiškumas, uždirbtas pasitikėjimas ir pagautas veiklos pagreitis.
Švietimo ir kultūros veiklos ryšys su vaikų namais
Vaikų prieglaudoje buvo įkurta prieglaudos auklėtinių pradžios mokykla. Joje auklėtiniai buvo mokomi įvairių darbinių įgūdžių, veikė siuvykla, knygrišystės dirbtuvės. Surinkti vaikai į dramos būrelį. „100 Lietuvų“ kartu su Valstybiniu jaunimo teatru pradeda bendrą projektą „Namai“. Čiobiškyje kultūros namai - dveji. Naujieji, mūriniai, aktyviai veikiantys, pastatyti Nepriklausomybės pradžioje, ir senieji, mediniai, dabar tarnaujantys kaip šarvojimo salė. Būtent jie ir taps namai teatro „Namams“.
Paveldo išsaugojimas ir ateities perspektyvos
Apie Šv. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus suprojektuotas, dvarininkų Šveikauskų XVIII amžiaus pabaigoje pastatytas, vėliau Pilsudskių giminei priklausęs dvaras prieš trejetą metų parduotas aukcione. Ir nors XVIII-XIX amžių dvaro istorija, jos palikimas vertas tyrinėjimo, atvėrimo šiandieniniams lankytojams, labiausiai šis dvaras žinomas dėl XX a. aplinkybių - 1923 m. dvaro perdavimo valstybei ir jo transformacijos į vaikų globos instituciją. Šiandien vykdomos edukacinės ir rekonstrukcinės veiklos, siekiančios įtraukti bendruomenę, turistus ir kultūros veikėjus, kad dvaro pastatai ir jų istorija gyventų ateities kartoms.
| Laikotarpis | Reikšmingas įvykis |
|---|---|
| XVI a. | Čiobiškio paminėjimas ir dvaro įkūrimas |
| 1923 m. | Dvaras perduotas valstybei ir įsteigta vaikų prieglauda |
| 1944-1965 m. | Tarpininkavimas sovietinių permainų: vaikų namai, mokykla-internatas |
| 1965-2011 m. | Specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai |
| XXI a. | Dvaro rekonstrukcija, turizmo ir edukacijos projektai |
Čiobiškis - tai vieta, kur susipina istorija, gamta ir kultūra. Čiobiškio vaikų globos namų istorija yra svarbi šio krašto dalis, liudijanti apie žmonių gerumą ir rūpestį tais, kuriems to labiausiai reikia. Čiobiškio dvaras yra vienas išskirtiniausių klasicizmo stiliaus dvarų Lietuvoje. Tačiau svarbiausia dvaro istorijos dalis prasidėjo XX a., kai jis tapo vaikų globos namais. Būtent čia daugybė našlaičių ir likusių be tėvų globos vaikų rado prieglobstį ir šilumą.