Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis įstatymų numatytais atvejais yra (dalinai) kompensuojamos dėl draudžiamųjų įvykių prarastos ar negautos pajamos. Įprastai kalbant apie VSD, turima omenyje įmokas, kurias moka apdraustieji asmenys (darbuotojai) arba draudėjai (darbdaviai).
Mokėdami valstybinio socialinio draudimo įmokas gyventojai įgyja teisę į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokas.
VSD įmokų tarifai
Dirbantiems pagal darbo sutartį, VSD yra atskaičiuojamas nuo atlyginimo. VSD įmokų bendras tarifas dirbant pagal darbo sutartį - 21,27 %. Vykdant individualią veiklą pagal pažymą VSD tarifas - 12,52 %, o jo įmokos mokamos nuo 90 proc.
VSD įmokos apima:
- Darbuotojo (apdraustojo) sumokamą pensijų socialinį draudimą
- Ligos socialinį draudimą
- Motinystės socialinį draudimą
- Privalomąjį sveikatos draudimą
Kaip veikia socialinė apsauga?
Socialinio draudimo išmokos
Įvykus draudžiamajam (draudiminiam) įvykiui teisę gauti socialinio draudimo išmokas turi tik tie apdraustieji asmenys, kurie nustatytą laiką mokėjo socialinio draudimo įmokas (arba šias įmokas už juos mokėjo kiti fiziniai ar juridiniai asmenys). Apdraustieji asmenys ir jų darbdaviai už juos kaip už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas, skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio ar kitų pajamų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Motinystės (tėvystės) socialinis draudimas moka pašalpas moterims nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, t. p. Visais šiais atvejais socialinio draudimo išmokų paskirtis - kompensuoti apdraustajam asmeniui visą ar dalį turėto darbo užmokesčio ar kitų draudžiamųjų pajamų, kurių jis neteko, suteikiant jam nuolatinį ar laikiną pragyvenimo šaltinį. Išmokos dažniausiai yra proporcingos buvusiam darbo užmokesčiui (atitinkamai ir mokėtoms įmokoms).
Kai kurios socialinio draudimo rūšys griežtai nesieja išmokų su buvusiu uždarbiu, pvz., sveikatos draudimas, kuris apdraustiesiems kompensuoja visas ar dalį sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidų, t. p.
Socialinio draudimo rūšys pagal organizavimą
Pagal sistemos organizavimą skiriama kolektyvinis (organizuojamas profsąjungų), valstybinis ir mišrusis socialinis draudimas. Seniausias yra kolektyvinis socialinis draudimas, kuris atsirado Europoje 19 a. antroje pusėje kartu su profesinėmis sąjungomis (pvz., savitarpio pagalbos, ligonių ir nedarbo kasos Didžiojoje Britanijoje).
Valstybinio socialinio draudimo pradžia - 1881 Vokietijos kanclerio O. E. L. von Bismarcko inicijuotas privalomojo ligos, vėliau t. p. invalidumo ir senatvės socialinio draudimo įsteigimo aktas; nuo tada valstybinis socialinis draudimas plito visame pasaulyje (pirmiausia labiau industrializuotose šalyse). 21 a. pradžioje vienose šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje) valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos pagrindinė dalis, kitose (Danijoje) jo vaidmuo mažesnis.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #draudimas #suma