Pacientai turi teisę neinformuoti darbdavio apie konkretų savo ligos pobūdį - tikslios informacijos darbdavys tiesiog nemato (išskyrus atvejus, kai to reikalauja specifinės pareigos). Gerbiant pacientų atvaizdo privatumą, ligoninėje bei jos teritorijoje draudžiama be leidimo filmuoti ir fotografuoti. Kiekvienas pacientas yra informuojamas apie jo sveikatos būklę bei gydymo planą. Vis dar viena aktualiausių problemų visame pasaulyje - fizinis pacientų suvaržymas. Siekdami sumažinti šios priemonės poreikį bei šalutinį poveikį iki minimumo, ligoninėje įdiegėme fizinio suvaržymo monitoringą. Darbuotojai taip pat yra nuolatos apmokomi, kaip etiškai suvaldyti galimą pacientų agresiją. Siekiamybė - ir toliau dar labiau mažinti fizinio suvaržymo poreikį. „Iš esmės fizinis suvaržymas yra paradoksali priemonė: tai tartum baudimas už tai, kad ir taip turi problemų“, - rašoma organizacijos „Mental Health Europe“ pranešime.
Teisiniai pagrindai ir paciento teisės
Pagal teisės aktus Lietuvoje priverstinis hospitalizavimas ir gydymas gali būti taikomas tik psichikos ligoniams ir tik išskirtiniais atvejais. Priverstinis hospitalizavimą ar gydymą skiria gydytojas psichiatras, atvežus į ligoninę, ne ilgiau kaip 3 darbo dienoms. Priimti sprendimą asmenį pristatyti į ligoninę gali greitosios medicinos pagalbos specialistas, prireikus dalyvaujant policijai. Fizinį asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažinti gali tik teismas. Didesnė teisinė apsauga užtikrinta tik teisiniu procesu, kuris gali būti skundžiamas. Priverstinis gydymas taikomas tik psichikos ligoniams ir tik išskirtiniais atvejais. Tai paaiškėjo Seimo kontrolieriaus įstaigai atlikus tyrimą.
Lietuvos teisėje psykikos pacientas dažnai atsiskleidžia kaip platesnė sąvoka nei psichikos ligonis. Psichikos pacientai turi teisę į teisės aktų nustatytas garantijas ir teises, taip pat - teisę į teisinę pagalbą priverstinai gydomiems asmenims. Tačiau tyrimai atskleidė, kad kai kuriose įstaigose pacientai nėra informuojami apie galimybę skųsti priverstinį hospitalizavimą ar prašyti teisinės pagalbos. Todėl būtina užtikrinti vieningą informacijos teikimą ir pilną teisinės pagalbos prieinamumą.
Tarptautiniai ir regioniniai standartai
Tarptautiniu lygmeniu paciento teisės pagrindai įtvirtinti Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje (1948) bei Europos žmogaus teisių konvencijoje (1950-1953 m laikotarpyje su papildomais protokolais). Lietuva yra Europos Tarybos ir Bendrijų teisiniuose dokumentuose plėtojanti šias principines nuostatas: lygiateisiškumo, diskriminacijos draudimo ir privataus gyvenimo saugojimo principus. Europos žmogaus teisių teismas saugo asmens teises, įskaitant psichikos sveikatos klausimus, taikydamas Konvencijos 5 ir 14 straipsnių nuostatas. Lietuvoje 1995 m. balandžio 27 d. ratifikavo Konvenciją ir ją įtvirtino kaip tiesioginį teisės aktą. Taip pat Lietuvoje galioja Bioetikos ir Biomedicinos konvencija (ratifikuota 2002 m.), kuri reglamentuoja sutikimą medicinos procedūroms, privatų gyvenimą ir informacijos apsaugą, ką ypač svarbu taikant psichikos sveikatos atvejus.
Vairavimas ir psichikos sveikatos duomenys
Ankstesniame teisės akte buvusios nesunkios psichikos ligos, neturinčios įtakos vairavimo įgūdžiams užkirsdavo kelią psichologinės ar psichiatrinės pagalbos gavimui vairuojančių asmenų tarpe. Dalis vairuotojų sunerimo dėl planuojamos naujos tvarkos, esą turintieji psichikos ligų ar priklausomybių negalės anonimiškai gydytis net ir privačiose gydymo įstaigose, mat apie tai duomenys bus įtraukti į e. sveikatą. Todėl, tokiai jautriai informacijai tapus lengviau prieinamai, atsirastų tikimybė netekti ir teisės vairuoti. Nuo šių metų perspektyvoje prie vairuotojo pažymėjimo rodymo bus derinami asmens sveikatos duomenys su e. sveikata, tačiau teisinis mechanizmas užtikrina anonimiškumo pavertimą į konkretų duomenų lygio atskleidimą tik esant reikalingoms teisės aktų nuostatoms.
Taip pat skaitykite: Psichikos liga ir teisinė apsauga
Ši naujoji tvarka, nors ir buvo planuota įsigalioti birželio 20 d., buvo nukelta. Sveikatos priežiūros įstaigos vis dar gali teikti anoniminį gydymą tiems pacientams, kurie jį gauna. Lietuvos sam patikslino, kad psichikos sveikatos duomenų įvedimas į e. sveikatą dar nėra pradėtas iki dabartinio laikotarpio. Tačiau gydytojai ir psichiatrų konsultacinės komisijos toliau sprendžia gydymo klausimus bei radiacinę priežiūrą pagal individualius paciento poreikius. Be to, numatyta, kad gydymas gali būti anonimiškas ir toliau net esant naujiesiems teisiniams reguliavimams.
Specialios sritys: įvaikinimas, globos teisės ir diskriminacija
Tarp psichikos sutrikimų įtrauktos priemonės riboja galimybes užimti tam tikras pareigas ar turėti teises (vairavimas, ginklas, įvaikinimas, globos teisės ir kt.). Tačiau egzistuoja mechanizmai, leidžiantys individualiai įvertinti galimybes, kai sprendžiama apie įgūdžių ribojimus. Teisinių reguliavimų tikslas - sumažinti stigmatizaciją ir užtikrinti, kad asmenys galėtų gauti atitinkamą pagalbą bei laikytis saugių viešojo gyvenimo standartų. Ypač svarbu, kad asmenys turėtų teisę kreiptis dėl teisinės pagalbos, ir kad ši teisė būtų prieinama visose įstaigose, kurios teikia psichikos sveikatos paslaugas.
Paciento teisės praktikoje: įgūdžiai, biurokratija ir teisinė pagalba
Tyrimai atskleidė, kad tarp priverstinio hospitalizavimo klausimų teisinė pagalba dažnai nėra teikiama operatyviai ir lankstiai. Civilinio proceso kodeksas ne visuomet numato teisę apskųsti teismo leidimą pratęsti priverstinį hospitalizavimą. Tačiau pacientai turi teisę apskųsti gydytojų psichiatrų sprendimus ir kreiptis į teismą ar administraciją. Teisinės pagalbos tarnyba turi būti pasieinama administracinių ir teisiniu aspektais. Pavyzdžiui, kai kuriose įstaigose esama sąlygos, kad hospitalizavimo klausimus nagrinėjančios institucijos pateikia informaciją pacientui ar jo atstovui apie teisinę pagalbą. Be to, būtina užtikrinti, kad pasibaigus priverstiniam gydymui būtų suteikta galimybė tęsti teisinę pagalbą ir apsvarstyti tolesnius veiksmus.
Praktiniai įžvalgos
- Pacientas turi būti informuotas apie gydymo planą ir teises, įskaitant teisę į teisinę pagalbą.
- Priverstiniam hospitalizavimui reikia teismo leidimo; trumpalaikiai terminai kolkas gali būti taikomi tik griežtais kriterijais.
- Tariamieji mechanizmai turi užtikrinti anonimiškumo principą ir saugoti paciento privatų gyvenimą.
- Internacionalinės teisės aktai įtvirtina būtinoji sąlyga - lygiateisiškumas ir nediskriminavimas paciento teisėms.
- Biurokratijos mažinimas ir paprastesni, aiškesni teisės aktai būtini siekiant užtikrinti greitesnę teisinę pagalbą.
Taip pat skaitykite: Autizmo diagnostika
Taip pat skaitykite: Pacientų, sergančių epilepsija, priežiūra