Šizofrenija yra lėtinė psichikos liga, kuri paveikia asmens mąstymą, jausmus, suvokimą ir elgesį. Nors šizofrenija yra sudėtinga ir ilgalaikė liga, tinkama priežiūra ir gydymas gali padėti sergantiesiems valdyti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę ir integruotis į visuomenę. Pacientus, kuriems diagnozuota šizofrenija, reikia gydyti visą gyvenimą, net jei simptomai sumažėjo.
Kas yra šizofrenija ir kaip dažnai ji pasitaiko?
Šizofrenijos apibrėžimas - tai sudėtinga, lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokimo bei valios sferas. Manoma, kad šizofrenija tai nėra viena psichikos liga, o visa psichinių ligų ir sutrikimų grupė, todėl kalbama apie šizofrenijos spektro sutrikimus. Remiantis daugeliu statistinių ataskaitų, šizofrenija pasaulyje serga apie 1% žmonių, Lietuvoje - apie 0,6 proc. gyventojų.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Šizofrenijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau ligos išsivystymui įtakos turi genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai. Įvairūs genetiniai veiksniai ir šeimos istorija gali padidinti riziką: jei vienas iš tėvų serga šizofrenija, vaiko rizika susirgti šia liga yra apie 10 proc., palyginti su 1 proc. rizika bendroje populiacijoje, o jei abu tėvai serga - rizika padidėja iki 40-50 proc.
Aplinkos veiksniai taip pat svarbūs: augimas mieste, narkotikų (pavyzdžiui, kanapių) vartojimas paauglystėje, infekcijos nėštumo ar ankstyvame vystymosi laikotarpyje, tėvų amžius, mitybos trūkumai paauglystėje ir kiti streso bei traumos faktoriai. Problemos, susijusios su neurotransmiteriais, tokiais kaip glutamatas ir dopaminas, prisideda prie šizofrenijos mechanizmų.
Simptomai ir klinikiniai tipai
Šizofrenijai būdingas labai platus spektras simptomų, kurie skirstomi į pozityviuosius ir negatyviuosius:
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos auginant sergantį vaiką
- Haliucinacijos: dažniausiai klausos, kai žmogus girdi balsus, kurie kitiems nėra girdimi; gali pasireikšti ir regos, uoslės ar kūno jutimų haliucinacijos.
- Kliedesiai: klaidingi įsitikinimai, pvz., persekiojimo arba didybės kliedesiai; kliedesiai yra dažniausias simptomas, pasireiškiantis daugiau nei 90 % pacientų.
- Dezorganizuotas mąstymas: nerišli kalba, sunkumai organizuoti mintis, neracionalūs atsakymai.
- Negatyvieji simptomai: blausus afektas, apatija, entuziazmo stoka, socialinis pasitraukimas - dažnai sukelia prastą gyvenimo kokybę.
- Elgesio sutrikimai: nenormalios reakcijos į aplinką, motyvacijos stoka, sunkumai atlikti kasdienes užduotis.
Yra keli klinikiniai tipai: paranoidinė, katatoninė, hebefreninė (neorganizuota), liekamoji ir nediferencijuota šizofrenija. Kiekvienas tipas turi savitų požymių: paranoidinė dažniausiai kliedesiai ir haliucinacijos, katatoninė - abejingumas ir keisti judesiai, hebefreninė - netvarkingas elgesys.
Diagnozė ir ankstyvas nustatymas
Šizofrenijai diagnozuoti naudojami standartizuoti diagnostikos kriterijai, tokie kaip TLK-10 (F20-F29) ir DSM-5. Normaliam žmogui gali pasireikšti tam tikrų šizofrenijos požymių, tačiau diagnozė dažniausiai nustatoma tik tada, kai simptomai tęstis mažiausiai 6 mėnesius. Ankstyvas nustatymas yra labai svarbus: kuo anksčiau pradėtas gydymas - tiek medikamentinis, tiek psicho-socialinis - tuo geresnė prognozė. Po kiekvieno stipresnio priepuolio dažniausiai įvyksta negrįžtami pakitimai galvos smegenyse, todėl prevencija ir ankstyva intervencija yra gyvybiškai svarbios.
Gydymas: biologiniai ir psichosocialiniai metodai
Šizofrenijos gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia penkias terapijos priemones: gydymą vaistais, psichoterapiją, psichosocialinę reabilitaciją, profesinę reabilitaciją ir būsto apsaugos programas.
Medikamentinis gydymas
Pagrindiniai vaistai yra antipsichoziniai (neuroleptikai): tradiciniai (haloperidolis, cisordinolis, chlorpromazinas) ir atipiniai (klozapinas, risperidonas, olanzapinas, amisulpiridas ir kt.). Jie padeda kontroliuoti haliucinacijas ir kliedesius bei stabilizuoti nuotaiką. Neuroleptikai turi būti vartojami ilgą laiką, o jų poveikis dažnai atsiskleidžia per kelias savaites. Praktikoje ypač naudingos ilgai veikiančios injekcinės formos (pvz., paliperidonas Xeplion, Rispolept Consta, zuklopentiksolio depo).
Antipsichoziniai vaistai gali turėti rimtų šalutinių reiškinių, todėl pacientai kartais vengia jų vartoti; papildomi vaistai (pvz., parkopanas, ciklodolis) kartais skiriami šalutiniams poveikiams mažinti. Kiti medikamentai, pvz., antidepresantai ar vaistai nuo nerimo, taip pat gali būti naudingi.
Taip pat skaitykite: Smegenų skirtumai autizmo spektre
Psichoterapija ir psichologinė pagalba
Psichoterapinė pagalba ypač svarbi: ji padeda stiprinti ligonio pasitikėjimą savimi, suvokti simptomus, išmokti valdyti emocijas ir stresą. Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas. Psichoterapija derinama su medikamentiniu gydymu - tik tada ji yra saugi ir efektyvi.
Psichosocialinė ir profesinė reabilitacija
Psichosocialinė reabilitacija - tai TLK kompensuojama gydymo programa, padedanti asmenims pagerinti gyvenimo kokybę ugdant socialinius, emocinius ir pažintinius įgūdžius. Jos tikslas - padėti pacientams integruotis į visuomeninę, darbinę ar akademinę bendruomenę ir savarankiškai tvarkytis su gyvenimo užduotimis, prireikiant kuo mažesnės specialistų pagalbos.
Reabilitacijos paslaugos sudaro tris etapus: vertinimas, planavimas ir vykdymas. Vertinimo etape įvertinama paciento psichikos, elgesio, psichosocialinė būklė, žalingų medžiagų vartojimas ir savarankiškumo lygis. Remiantis vertinimu sudaromas individualus gydymo planas su aiškiais tikslais, paslaugų tipu, trukme ir dažnumu. Planas gali būti koreguojamas priklausomai nuo pažangos.
Practicalios reabilitacijos priemonės apima socialinių įgūdžių lavinimą, kasdienių įgūdžių mokymą, darbo paieškos ir palaikymo programas, taip padedant pacientams integruotis ir išlaikyti darbo vietas.
Gyvenimo būdas, prevencija ir ankstyvas įsikišimas
Sveikas gyvenimo būdas gali pagerinti simptomų valdymą ir bendrą gyvenimo kokybę: subalansuota mityba (pvz., žuvies taukuose esančios medžiagos, B grupės vitaminai), reguliari fizinė veikla, streso valdymas (meditacija, joga), miego higiena ir stipri socialinė parama. Svarbu vengti narkotikų vartojimo - biologinį pažeidžiamumą stipriai didina narkotinių medžiagų vartojimas.
Taip pat skaitykite: Kaip palaikyti depresija sergantį žmogų
Ankstyvas nustatymas ir prevencija gali padėti išvengti ilgalaikių pasekmių: vienas iš pirmųjų požymių gali būti socialinės izoliacijos atsiradimas, emocijų pokyčiai arba mąstymo sutrikimai. Pastebėjus staigų elgesio, kalbos ar veiksmų pasikeitimą, reikia kreiptis į specialistą.
Mitas ir tikrovė apie šizofreniją
Visuomenėje egzistuoja daug mitų: jog šizofrenija yra neišgydoma, jog pacientai būtinai tampa pavojingi arba kad tai reiškia susiskaidžiusią asmenybę. Tai netiesa. Asmenybės suskaidymas (disociacinis tapatybės sutrikimas) skiriasi nuo šizofrenijos. Sergantieji šizofrenija dažniau jaučiasi izoliuoti ir tampa savo minčių auka, bet tinkamai gydomi ir prižiūrimi žmonės gali dirbti ir gyventi gana pilnavertiškai. Psichoterapija ir psichosocialinė pagalba žymiai pagerina pasveikimo galimybes: psichologinius ir socialinius gydymo metodus kombinavus, pasveikimas nustatomas ne mažiau kaip pusei visų susirgusiųjų.
Socialinė aplinka, šeima ir bendruomeninės paslaugos
Šeima ir artimieji yra didžiausi pagalbininkai sveikstančiam žmogui. Svarbiausia, kad pagalbos kreipimąsi skatintų artimiausi asmenys, turintys didžiausią pasitikėjimą ir glaudžiausią ryšį su ligoniu. Kraštutinė priemonė - priverstinė hospitalizacija - yra ypač traumuojanti ir gali sukelti pasipriešinimą gydymui.
Vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir tarptautinėmis rekomendacijomis, skatinama bendruomeninių paslaugų plėtra, specialistų profesionalizacija, visuomenės informavimo kampanijos ir savanorystės skatinimas. Tokios iniciatyvos padeda mažinti stigma, didinti visuomenės sąmoningumą ir gerinti neįgaliųjų integraciją. Vykdome visuomenės informavimo kampanijas, formuojant teigiamą suvokimą apie neįgaliuosius ir didesnį visuomenės sąmoningumą.
Specialios būklės spektre: šizoafektinis ir šizotipinis sutrikimai
Šizoafektinis sutrikimas apjungia šizofrenijos ir nuotaikos sutrikimų (depresijos, manijos) simptomus; gydymas dažnai derinamas su nuotaikos stabilizatoriais ar antidepresantais. Šizotipinis sutrikimas yra asmenybės sutrikimas, kuriam būdingi socialiniai sunkumai, ekscentriškas elgesys ir suvokimo iškraipymai; paprastai sunkumas yra mažesnis nei šizofrenijoje.
Praktiniai patarimai šeimai ir artimiesiems
- Laiku kreipkitės į specialistus pastebėję elgesio ir mąstymo pokyčius.
- Palaikykite reguliarią medikamentinę priežiūrą ir gydytojo nurodymus.
- Skatinkite dalyvavimą psichosocialinėse programose ir reabilitacijoje.
- Venkite griežtos kritikos ir streso kurstančių situacijų, užtikrinkite saugią aplinką.
- Išmokite atpažinti paūmėjimo požymius ir turiu paruoštą veiksmų planą.
TLK kompensuojama psichosocialinė reabilitacija Lietuvoje
Norint gauti TLK kompensuojamas psichosocialinės reabilitacijos paslaugas, pacientui reikia kreiptis į savo psichikos sveikatos centro gydytoją psichiatrą, kuris užpildys siuntimą psichosocialinės reabilitacijos paslaugoms gauti (F027/a). Ši programa ypač naudinga vyresnio amžiaus asmenims, dažniau susiduriantiems su psichosocialiniais iššūkiais - vienišumu ir nerimu.
| Reabilitacijos etapas | Pagrindinės veiklos |
|---|---|
| Vertinimas | Psichikos, elgesio, savarankiškumo ir žalingų įpročių įvertinimas |
| Planavimas | Individualus gydymo planas, tikslai, paslaugų trukmė ir dažnumas |
| Vykdymas | Psichologinė pagalba, socialinių įgūdžių mokymas, darbui parengimas |
Svarbu pabrėžti, kad gydymas ir reabilitacija turi būti individualizuoti ir pritaikyti kiekvienam pacientui atsižvelgiant į simptomus, poreikius ir gyvenimo aplinkybes. Sergant šiuo sutrikimu svarbu išlikti informuotam, laiku kreiptis pagalbos ir palaikyti pacientą visu reabilitacijos kelyje.
tags: #sergancio #sizofrenija #reabilitacija