Geriausia, ką galite padaryti - klausytis savo mylimo žmogaus, kai jis pasakoja apie tai, kaip jaučiasi. Būkite pasiruošęs išgirsti tai, ką jis gali pasakyti. Kenčiantis žmogus kupinas sunkių minčių ir jausmų, kuriuos girdėti gali būti nelengva. Neskubėkite teisti ar vertinti to, ką girdite, net jei išsakomos mintys skamba mažų mažiausiai nerealistiškai. Galite sakyti „Pastebėjau, kad pastaruoju metu nekaip jautiesi, esu sunerimęs dėl tavęs”. Galite išvardinti pastebėtus depresijos simptomus, pvz. „Atrodai labai pavargęs ir prislėgtas pastaruoju metu. Suvokite, kad Jūsų mylimas žmogus gali nebūti atviras tame, kaip blogai jis iš tiesų jaučiasi.”
Daugelis žmonių gėdijasi savo būsenos ir jausmų ir juos bando slėpti arba pagražinti. Būkite atidus, padėkite į šalį telefoną ir knygas. Dažnai artimieji klausia, ką būtent sakyti kalbant su sergančiuoju. Svarbiausia būti jautriu ir dėmesingu, tuomet tinkami žodžiai ateina patys ir jų nereikia ilgai ieškoti. „Tu man svarbus. Tokie ir panašūs patarimai nepadeda, o tik verčia žmogų jaustis nesuprastu ir atstumtu.” Įsivaizduokite, kad jaučiatės taip lyg visas pasaulis yra nusiteikęs prieš Jus, viskas, ką turėjote, byra į šipulius. Ką norėtumėte išgirsti?
Svarbu suvokti, kad depresija - labai tikra ir sergančiojo realiai išgyvenama kančia. „Tau viskas bus gerai.” Nebandykite paneigti jo jausmų ir minčių. Sergančio depresija žmogaus jausmai ir mintys gali būti visiškai iracionalūs ir neatitinkantys tikrovės, tačiau sakyti, kad jis klysta ir yra neteisus - tikrai ne pats geriausias kelias. Vietoje to, galite sakyti „Man gaila girdėti, kad taip jautiesi. Neneigdamas sergančiojo jausmų, visgi galite atstovauti ir šviesiąją gyvenimo pusę.”
Niekada neneikite ir nenuvertinkite kito jausmų. Nereguliarus valgymas, persivalgymas arba valgymas labai mažai, apetitas apskritai gali pasikeisti, svoris kisti. Šie simptomai gali padėti atpažinti depresiją tiek savyje, tiek artimuosiuose. Depresija nustatoma tada, kai mažiausiai dvi savaites žmogus didžiąją dalį dienos yra prislėgtas ir pasyvus. Tačiau depresija ne visada yra aiškiai matoma ir pastebima būsena. Depresija gali būti maskuojama dirbtine šypsena, perdėtu linksmumu ar net pykčiu bei irzlumu. Didelė dalis sergančiųjų sugeba pilnai funkcionuoti - mokytis, dirbti, bendrauti ir pan.
Depresijos gydymo kelias: nuo supratimo iki pagalbos
Depresijos gydymas - svarbus ir kompleksinis procesas. Labai svarbu neignoruoti savo būsenos ir negalvoti, kad tai praeis savaime. Todėl, susidūrus su depresijai būdingais simptomais - nebijokite apie tai kalbėtis, ieškokite pagalbos ir ją priimkite. Pirmasis depresijos gydymo žingsnis gali būti kreipimasis į emocinės paramos linijas, kuriose galite nemokamai, anonimiškai ir konfidencialiai, jums priimtina forma (telefonu, pokalbiais internetu, el. paštu).
Taip pat skaitykite: Pašalpa slaugant ligonį
apsilankius pas psichologą ar psichoterapeutą, šis gali nukreipti apsilankyti ir pas psichiatrą, nes neretai depresijos simptomus reikia gydyti ir medikamentais - tai visiškai normalu. Šalia medikamentų yra rekomenduojama lankytis reguliarioje psichoterapijoje, kurios metu dirbama su psichoterapeutu individualiai arba grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, kurie leidžia sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Svarbiausi dalykai - palaikymas ir išklausymas, o vėliau skatinimas kreiptis psichikos sveikatos specialistų pagalbos ir/arba pagalba jos ieškant.
Reikia prisiminti, jog šios būsenos pats sau žmogus nesukėlė ir jo išgyvenimai yra realūs, tad jo emocijų ir jausmų negalima nuvertinti. Daugiau nei 80% žmonių, patiriančių depresiją, gali sėkmingai pasveikti, svarbiausia - laiku kreiptis pagalbos. Negydoma ir/arba nepastebėta depresija gali prailginti depresijos simptomus bei ištempti gydymą. Visgi didelė dalis sergančiųjų niekada neieško arba nesulaukia tinkamos pagalbos, nes neatpažįsta depresijos simptomų, jaučia gėdą, baimę ar negauna tinkamos informacijos.
Praktiniai patarimai, kaip bendrauti su sergančiuoju depresija
1) Būkite šalia. Nevenkite depresija sergančio artimojo. Jūsų palaikymas - labai reikšmingas. Užuot atsiriboję, patarinėję, smerkę ar teisę tiesiog klausykitės, ką jums bando pasakyti.
2) Nepadėsite sakydami „atsipeikėk“, „visi kartais būna sunku“, „aš tau nieko negaliu padėti“ ar „kodėl tau negerėja?“. Nepamokslaukite ir nesitikėkite, kad nuo jūsų „pamokymo“ žmogus pasveiks.
3) Nekritikuokite ir nesmerkite. Depresija nėra pasirinkimo ar silpnumo požymis. Sakyti, kad „tu turi būti optimistiškesnis“ gali įžeisti sergantį žmogų ir pabloginti jo savijautą.
Taip pat skaitykite: Patarimai slaugant sunkų ligonį
4) Netaikykite „griežtos meilės“ technikų. Ultimatumo, ribų peržengimo ar prievartos negalima naudoti kaip priemonių skatinant pokyčius.
5) Nepersistenkite su patarimais. Kartais labiau reikalingas klausymosi ir buvimo šalia kanalas, o ne aktyvus patarimas.
6) Palaikykite artimojo medicininius sprendimus. Nesivelkite į ginčus dėl ar reikia vaistų. Jei žmogus pats nenori - gerbkite jo pasirinkimą. Jei apie vaistus kalbama, skatinkite laikytis gydytojo nurodymų ir kreiptis į gydytojus dėl pakeitimų, jei reikia.
7) Palaikykite dalyvavimą psichoterapijoje. Jei artimasis sutinka, eikite į psichoterapiją kartu arba palaikykite jį į pirmąją konsultaciją.
8) Priminkite, kad depresija - tai ne vien liūdesys. Ji gali būti susijusi su nuovargiu, miego problemomis, sutrikusiu mąstymu bei įvairiais elgesio pokyčiais.
Taip pat skaitykite: darbdavio atsakomybė slaugant sergantį šeimos narį
9) Stebėkite, ar nėra gresiančios savižudybės ženklų. Jei kyla mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą, skubiai kreipkitės pagalbos į specialistus.
10) Domėkitės depresija ir pabandykite ją suprasti. Supraskite simptomus, priežastis ir pagalbos galimybes. Supraskite, kad vienos „linksmesnės“ dienos dar nereiškia pasveikimo.
11) Priminkite artimajam jo(-os) stiprybes. Taip gali įkvėpti vilčių ir motyvacijos tęsti gijimą.
12) Išlaikykite ryšį per nuotolį, jei būtina. Technologijos leidžia palaikyti kontaktą ir palaikyti artimą žmogų net kai fiziškai būti šalia neįmanoma.
13) Skatinkite fizinį aktyvumą. Bet koks judėjimas yra naudingas - gerina nuotaiką. Net 30 minučių kasdien augina sergantiems gerą savijautą.
14) Nepalikite sergančiojo socialiniam užsidaryme. Svarbu išlaikyti ryšius, skatinti bendravimą ir įtraukti į kasdienybę.
15) Būkite kantrūs. Depresijos gijimas dažnai užtrunka mėnesius, o recidyvai gali pasikartoti. Kantrybė ir nuoseklus palaikymas labai svarbūs.
16) Nekaltinkite savęs. Svarbu suvokti, kad depresija dažnai kyla dėl kompleksinių veiksnių ir nėra jūsų santykių atspindys.
17) Pasirūpinkite savimi. Jūsų emocinė sveikata taip pat svarbi. Sukruskite savo energiją ir resursus taip, kad galėtumėte būti tvirti palaikantys.
Praktiniai palaikymo modeliai ir patarimai šeimos nariams
1) Būkite šalia. Nevenkite depresija sergančio artimojo; klausykitės, ką jis sako, be vertinimo. 2) Venkite moralizavimo ar „griežtos meilės“ technikų. 3) Nespauskite dėl sprendimų - leiskite žmogui pasirinkti, kada jam patogu kreiptis pagalbos. 4) Pasirinkite tinkamą kelią - ar tai psichologo konsultacijos, ar psichiatro įvertinimas ar gydymas vaistais. 5) Skatinkite ir palaikykite fizinį aktyvumą, miegą ir tinkamą mitybą. 6) Išlaikykite dialogą per nuotolį, jei būtina. 7) Palaikykite ir kitus šeimos narius - depresija paveikia visus aplinkinius.
Myli žmogų, sergantį depresija? Štai ką reikia žinoti.
Depresijos gydymas, papildomi metodai ir papildai
Kartu su psichoterapija gali būti skiriami antidepresantai, kuriuos nustato gydytojas psichiatras. Svarbu laikytis gydymo plano ir reaguoti į gydytojo rekomendacijas dėl dozavimo ar šalutinių poveikių. Taip pat gali būti naudingi papildai ir alternatyvios priemonės: meditacija, muzikos ar meno terapija, kūrybinė saviraiška bei fiziniai pratimai. Adaptogenai, omega-3 riebalų rūgštys, B grupės vitaminai, magnis ir L-teaninas gali padėti palaikyti nervų sistemą ir sumažinti įtampą, tačiau jie nėra pakeičiamas gydymas ir turi būti vartojami tik pasitarus su gydytoju.
Taip pat svarbu atsižvelgti į sociokultūrinius veiksnius - depresija kyla dėl biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių kombinacijos. Todėl pagalba turi būti visapusiška: emocinis palaikymas, psichoterapija, socialinė integracija ir, kai reikia, medikamentinis gydymas.
tags: #slaugymas #depresijos #sergancio #zmogaus