Socialinių mokslų ugdymo kompetencijos: principai, tikslai ir taikymas specialiojo bei bendrojo ugdymo kontekstuose

Socialinių mokslų ugdymo kompetencijos apima gebėjimus, nuostatas ir žinias, leidžiančias mokiniui veiksmingai funkcionuoti socialinėje erdvėje, suprasti kitų žmonių perspektyvas, bendradarbiauti, spręsti konfliktus ir aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime. Bendrosios programos numato, kad ugdoma socialinė, emocinė, pilietiškumo ir kitos bendrosios kompetencijos, o socialinių mokslų turinys susietas su kompetencijų ugdymu aktualiais kontekstais.

Programos paskirtis ir ribos specialiojo ugdymo kontekste

Programos paskirtis - sudaryti sąlygas asmeniui, turinčiam didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo, neįgijusiam pagrindinio išsilavinimo, baigusiam pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, mokytis pagal Programą iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos. Programa yra trejų metų, gali būti įgyvendinama per trumpesnį negu trejų metų laikotarpį, bet ne ilgiau, nei asmeniui sukaks 21 metai. Programa yra formalioji bendrojo ugdymo programa, pagal mokymosi metus atitinkanti vidurinio ugdymo švietimo programos lygmenį (ISCED 3).

Pa(si)renkamas ugdymo turinys įgyvendinamas per numatytą bendruosiuose ugdymo planuose pamokų skaičių, skirtą asmens specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, galias, gebėjimus ir tolesnius ketinimus, siekiant padėti mokiniui ugdytis gyvenimui būtinas bendrąsias kompetencijas, gyvenimo įgūdžius ir kompetencijas, reikalingas profesinei veiklai.

Ugdymo principai, siejami su socialinių mokslų kompetencijų formavimu

• kokybiškas kiekvieno mokinio ugdymas(is);
• Pripažįstama ir gerbiama mokinių poreikių, patirčių, gebėjimų įvairovė;
• tęstinumas ir pritaikomumas: visos ugdymo procese suteikiamos žinios ir įgūdžiai tiesiogiai siejami su mokinio praktine veikla;
• lankstumas: pripažįstami mokinių individualūs mokymosi pasirinkimai ir jų mokymąsi veikianti visuomenės sociokultūrinė ir ekonominė kaita;
• kūrybiškumas ir inovatyvumas;
• mokinų gerovė ir saugumas; siekiama mokyklos ir vietos bendruomenės bendrystės;
• mokėjimo mokytis - jausti poreikį mokytis, sužinoti nauja.

Socialinių mokslų turinys ir tarpdisciplininis ryšys

Bendrosios programos numato, kad bendrosios kompetencijos ugdomos drauge su esminėmis dalykinėmis kompetencijomis: komunikavimo gimtąja ir užsienio kalbomis, matematikos, gamtos mokslų ir technologijų, socialinių mokslų, kultūrine ir menine. Iš esmės nė viena asmens bendroji kompetencija nėra atskirta nuo dalykinių kompetencijų.

Socialinių mokslų ugdymas siejamas su gyvenimo įgūdžių formavimu: mokiniai supranta artimiausią aplinką, laikydamiesi saugos ir higienos reikalavimų geba pasirūpinti savimi, kitais ir aplinka; suvokia laiko, gamtos ir žmonių gyvenimo kaitą; žino, kaip tausoti aplinką, vandens, energetinius ir kt. išteklius. Socialinių mokslų turinys taip pat apima gebėjimą kreiptis pagalbos, suteikti elementarią pirmąją pagalbą bei žinias apie pagalbos telefonus.

Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla

Socialinių ir emocinių kompetencijų turinys

Socialinių kompetencijų ugdymas apima:

• savęs pažinimą, emocijų atpažinimą ir valdymą: atpažįsta ir įvardija emocijas; taiko ir paaiškina keletą nusiraminimo būdų; naudoja tinkamą strategiją valdydamas emocijas;
• savimonę ir motyvaciją: motyvuoja save parengti ir įgyvendinti sunkumų įveikimo planą; išsikelia mokymosi tikslą ir sukuria kelių veiksmų planą;
• bendravimą ir apsiklausymą: dėmesingai išklauso ir gerbia kitokią nuomonę; įvardija kitų veidu ir kūno poza išreikštas emocijas;
• empatiškumą ir pagarbą įvairovei: analizuoja unikalų asmenų ir grupių indėlį į kultūrą; priima ir vertina skirtumus;
• konfliktų sprendimą ir bendradarbiavimą: nurodo konstruktyvaus konfliktų sprendimo būdus; kuria ir išlaiko teigiamus santykius; bendradarbiauja ir veikia komandoje;
• atsparumą neigiamam spaudimui: atpažįsta neigiamą bendraamžių spaudimą ir manipuliavimą, moka jam pasipriešinti;
• socialinę atsakomybę ir bendruomeniškumą: įvardija svarbius bendruomenės poreikius; analizuoja individualių gebėjimų panaudojimą bendruomenės gerovei.

Praktiniai gebėjimai gyvenimui, susiję su socialinių mokslų kompetencijomis

Socialinių mokslų ugdymas apima praktinius gyvenimo įgūdžius: gebėjimą naudotis pinigais, atlikti paprastas matavimo užduotis, pažinti laikrodį ir planuoti dienotvarkę, saugiai eksploatuoti buitinę techniką, pasirūpinti asmenine higiena bei namų aplinka. Tokie gebėjimai padeda mokiniui savarankiškai funkcionuoti ir priimti atsakingus sprendimus.

Vertinimas ir formuojamasis požiūris

Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra socialinių įgūdžių ugdymo(si) proceso dalis ir turi derėti su mokiniui keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu, padėti veiksmingai organizuoti ugdymą ir švietimo pagalbą. Ugdymo(si) procese ypač svarbus mokytojo ir mokinio tarpusavio ryšiais grįstas, mokymąsi palaikantis formuojamasis vertinimas.

Formuojamasis vertinimas skatina mokinio pažangą, teikia grįžtamąjį ryšį, padeda mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus. Apibendrinamasis vertinimas patvirtina mokinio pasiekimus, o priešmokykliniame, pradiniame ir pagrindiniame ugdyme naudojami įvairūs pasiekimų lygiai bei vertinimo aplankai.

Socialinių įgūdžių mokymo poveikis: empiriniai duomenys

Tyrimų rezultatai rodo, kad socialinių gebėjimų lavinimas gali turėti teigiamą įtaką socialinės kompetencijos raidai. Tyrimo metu, kuriame dalyvavo 50 septintokų (eksperimentinė ir kontrolinė grupės), nustatyta, kad po ugdomojo eksperimento daugiau mokinių atsakė gebantys suprasti savo emocijas, išklausyti kitą žmogų (p <0,01) ir spręsti problemas. Statistinė analizė atskleidė, kad eksperimento pabaigoje paauglių, pasižymėjusių aukštu savęs vertinimu, skaičius eksperimentinėje grupėje išaugo, o kontrolinėje grupėje reikšmingai sumažėjo (p <0,05).

Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika

Anglų kalba atliktas tyrimas taip pat parodė, kad mokiniai, dalyvavę socialinių įgūdžių mokymo programoje (experimental group), geriau suprato emocijas, gebėjo klausytis kitų ir spręsti problemas, nors sociometrinio statuso pokyčiai tarp grupių nebuvo reikšmingi.

Priemonės ir metodai socialinių mokslų kompetencijų ugdymui

• projektinė veikla ir grupiniai darbai, skatinantys atsakomybę už užduoties rezultatus;
• refleksija po veiklų: aptarimas, kas pavyko ir kodėl;
• mentorystė: vyresni mokiniai kaip mentoriai jaunesniems;
• laiko planavimo įgūdžių ugdymas ir darbų pasidalinimas klasėje;
• įvairovės literatūra kaip priemonė empatiškumui ir pilietiškumui ugdyti;
• praktiniai užsiėmimai su tėvais bei bendruomene, stiprinantys ryšius tarp šeimos ir mokyklos;
• socialinių pedagogų ir kitų specialistų įtraukimas prevencinėms ir intervencinėms priemonėms taikyti;
• tarpdalykinė integracija: integruoti socialinių mokslų temas su literatūra, istorija, geografija ir menais.

Įvairovės literatūra ir jos vaidmuo pilietinių bei socialinių kompetencijų ugdyme

Įvairovės literatūra yra konkretus įrankis, galintis padėti mokiniams suprasti kitokio žmogaus perspektyvą ir ugdyti empatiją, supratimą apie žmogaus teises bei pilietiškumą. Projekto metu kuriama skaitmeninė įvairovės literatūros biblioteka bei mokymo medžiagos mokytojams padeda integruoti šią literatūrą į įvairius dalykus: literatūrą, istoriją, etiką, geografiją ar integruotas pamokas.

A. Motiejūnės teigimu, naudodamiesi įvairovės literatūros biblioteka mokiniai ne tik ugdysis empatiją, bet ir mąstydami apie esamas problemas ir įsitraukdami į jų sprendimą pagal parengtą metodiką ugdysis pilietiškumo kompetenciją.

Mokyklos vaidmuo ir sisteminiai iššūkiai

Mokyklos vaidmuo turi būti platesnis nei tik žinių perteikimas - mokiniai pamokose turi ugdytis ne tik teorines ir praktines žinias, bet ir bendrąsias kompetencijas, tokiomis kaip pilietiškumas, socialinis jautrumas ir empatija. Tačiau mokyklos, mokyklų sistemos ir vertinimo mechanizmai dažnai koncentruojasi į pažinimo kompetenciją, kuri yra lengviau matuojama egzaminais.

Norint efektyviai ugdyti socialines ir pilietines kompetencijas, reikalingi:

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

1. tinkami mokymo turinio ir priemonių plėtojimai (pvz., įvairovės literatūros integracija);
2. mokytojų kompetencijų stiprinimas socialinių bei emocinių gebėjimų ugdymui;
3. mokyklų praktinių erdvių ir partnerystės su bendruomene stiprinimas (įmonės, profesinės mokymo įstaigos, socialiniai partneriai);
4. kompleksinis požiūris, apjungiantis formuojamąjį vertinimą, projektinę veiklą ir tarpdisciplinines programas.

Programos moduliai ir laisvai pasirenkamas turinys

Laisvai pa(si)renkamą ugdymo turinį sudaro mokyklos rengiami ir siūlomi moduliai, veiklos, kuriuos gali sudaryti: praktiniai įvairių dalykų / veiklų moduliai, kuriuos rengia mokykla, atsižvelgdama į mokinių galimybes, poreikius bei mokyklos turimus išteklius, socialinius partnerius; profesinis informavimas, profesinis veiklinimas ar profesinis konsultavimas; socialinių kompetencijų ugdymas; veiklos, skirtos įgyti gyvenime būtinų praktinių gebėjimų ir problemų sprendimo įgūdžių.

Meninis ir informacinių technologijų ugdymas kaip socialinių kompetencijų stiprinimo priemonės

Meninio ugdymo sritis prisideda prie socialinių mokslų kompetencijų ugdymo: dalis programų tęsia pagrindinės mokyklos kursą (muzika, dailė, šokis, teatras) ir yra orientuotos į mokinių meninės raiškos gebėjimų ugdymą. Kita dalis programų siejama su kompiuterinėmis technologijomis (filmų kūrimas, fotografija, grafinis dizainas, kompiuterinės muzikos technologijos). Šios programos orientuotos į kūrybos proceso pažinimą, mokinių kūrybinių gebėjimų ugdymą ir tam reikalingų kompiuterinių technologijų įsisavinimą.

Informacinės technologijos ir medijų raštingumas padeda mokiniams analizuoti socialinį turinį, komunikuoti ir dalyvauti viešose diskusijose, taip stiprinant pilietines ir socialines kompetencijas.

Rekomendacijos praktikai

• integruoti socialinių mokslų temas su kitomis disciplinomis per projektus ir tarpdisciplinines veiklas;
• naudoti įvairovės literatūrą ir praktines užduotis, kurios leidžia pažinti skirtingas perspektyvas;
• įtraukti mokyklos bendruomenę ir socialinius partnerius praktinėms veikloms;
• taikyti formuojamąjį vertinimą ir refleksiją po veiklų;
• tevų ir šeimos įsitraukimą didinti per praktines veiklas, dirbtuves ir bendrus projektus;
• stebėti ir vertinti socialinių įgūdžių kaitą taikant struktūrizuotas socialinių gebėjimų programas.

Trumpa lentelė: pagrindinės socialinių mokslų kompetencijų sritys ir veiklos pavyzdžiai

Kompetencijos sritis	Veiklos pavyzdžiai
Emocinis raštingumas	emociniai žurnalai, nusiraminimo technikos, vaidmenų žaidimai
Bendradarbiavimas	projektai, grupinės užduotys, mokinių savivaldos veikla
Pilietiškumas	bendruomenės iniciatyvos, įvairovės literatūra, diskusijos
Gyvenimo įgūdžiai	finansinis raštingumas, laiko planavimas, namų ūkio praktikos
Konfliktų sprendimas	mediacijos pratimai, derybų scenarijai, refleksijos

Ugdant socialinių mokslų kompetencijas svarbu laikytis nuoseklumo, įtraukti įvairius metodus ir vertinimo formas bei pritaikyti turinį mokinio individualiems poreikiams. Mokyklos, mokytojai ir socialiniai pedagogai turi bendradarbiauti, kad sukurtų palaikančią, saugią ir įtraukią aplinką, kurioje mokiniai įgytų ne tik žinių, bet ir gebėjimų tapti atsakingais, empatiškais ir pilietiškais visuomenės nariais.

tags: #socialiniu #mokslu #ugdymo #kompetencijosugdymo #kompetencijos