Poreikis - tai tarsi noras žengti žingsnį pirmyn savęs realizavimo link. Kaip sako A. Moslow, - „Kuo dažniau žmogus žengia atgal ir praleidžia galimybę žengti pirmyn, tuo didesnis skirtumas tarp to, kuo žmogus yra ir kuo galėjo tapti“. Apleisti poreikiai gali sukelti neigiamas emocijas - ypač liūdesio ar savigraužos jausmą, depresiją, nerimą.
Poreikių formavimasis atlieka milžinišką vaidmenį žmogaus asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime, tačiau net apie 70 tūkst. Lietuvoje augančių vaikų susiduria su sunkumais siekdami realizuoti savo poreikius. Specialieji poreikiai nustatomi tuomet, kai reikia parinkti vaikui ugdymo turinį, metodus, būdus ar darbo tempą bei aplinką, pritaikyti reikiamas priemones, ugdymo procese teikti tikslingą pedagoginę, psichologinę ar socialinę pagalbą. Specialusis poreikis atsiranda tada, kai vaikui prireikia specialiosios pagalbos.
Taip gali nutikti dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių vaiko sveikatos sutrikimų ir nepalankių aplinkos veiksnių. Šie vaikai mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ir jų ugdymosi sėkmei būtina tinkamai pritaikyta ugdymosi aplinka, įskaitant pedagoginę, psichologinę, logopedinę ir kitą pagalbą. Apie 8 tūkst. (10 %) visų vaikų su specialiais poreikiais turi intelekto, judėjimo, regos ar klausos negalią.
Pusė jų mokosi bendrojo lavinimo mokyklų bendrojo lavinimo klasėse, kita pusė - specialiosiose klasėse arba specialiosiose mokyklose. Taigi specialiųjų poreikių turi dažnas vaikas. Tai gali būti masažo, logopedo, kineziterapeuto paslaugos, vaistų sugirdymas ligos atveju.
Kam reikalingas specialiųjų poreikių nustatymas
Kokiu tikslu vertinami specialieji vaiko poreikiai? sudaryti optimalias ugdymo bei ugdymosi sąlygas. suteikti reikiamas paslaugas (asmeninio asistento, mokytojo padėjėjo pagalba), technines (kompensacines priemones), medicininę pagalbą (asistavimas geriant vaistus, maitinimas per gastrostomą, kateterizavimas, kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.), aplinkos ir būsto pritaikymą, finansinę pagalbą (nuo negalios priklausančios išmokos, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.).
Taip pat skaitykite: Lietuvos švietimo sistema ir SUP
Vaikui pritaikyta arba individualizuota ugdymo programa gali būti skiriamas laikinai arba nuolat. PPT ar mokyklos vaiko gerovės pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio / pakartotinio įvertinimo gali būti nurodyta specialiųjų ugdymosi poreikių trukmė ir kada įvertinimą reikia pakartoti.
Teisinis pagrindas ir reglamentavimas
Specialiųjų poreikių nustatymo tvarka Lietuvoje yra reglamentuota įvairiais teisės aktais, siekiant užtikrinti tinkamą pagalbą ir paramą asmenims, turintiems specialiųjų poreikių. Specialiųjų poreikių nustatymo tvarką reglamentuoja šie įstatymai ir kiti teisės aktai: Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas.
Taip pat galioja įvairūs įsakymai ir tvarkos aprašai: Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančių dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr.; Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-12-14 įsakymu Nr.; Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2011-07-13 įsakymu Nr.
Specialiųjų poreikių nustatymo procesas
Specialiųjų poreikių nustatymo procesas: specialiųjų poreikių lygis nustatomas vadovaujantis kitų tarnybų pagal kompetenciją pateikta informacija ir nustatytus specialiuosius poreikius bei pokalbiu su asmeniu. Specialiųjų poreikių nustatymas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Su tuo gali susidurti tiek ką tik gimęs kūdikis ar paaugęs vaikas, tiek suaugęs ar garbaus amžiaus sulaukęs žmogus.
Dėl specialiųjų poreikių nustatymo reikia kreiptis gavus šeimos gydytojo siuntimą į NDNT, kuri, remiantis sveikatos priežiūros specialistų nustatytais vaiko sveikatos sutrikimais įvertina ne tik diagnozės sunkumo lygį, bet ir nusako vaiko gebėjimą funkcionuoti savarankiškai. Medicininė dalis vertinama pagal gydytojo siuntime pateiktus duomenis, o savarankiškumo klausimynas užpildomas nuotoliniu būdu, t. y., su vaiko tėvais (ar teisėtais atstovais) per 15 d. d. telefonu susisieks NDNT darbuotojas.
Taip pat skaitykite: Vidutinis SUP lygis
Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kyla elgesio, emocijų, dėmesio sutelkimo sunkumų, jie turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir parengia dokumentus Pedagoginei psichologinei tarnybai (PPT) / Švietimo pagalbos tarnybai (ŠPT). Šie juos išnagrinėja ir kviečiasi vaiką mokymosi sunkumams įvertinti.
Vertinimas vaikams ir besimokantiems iki 21 m.
Tėvams pasirašius sutikimą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. Nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas.
Psichologas vertina jo intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus, logopedas - kalbos ir kalbėjimo ypatumus, specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį, socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką, gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą. Parengti dokumentai perduodami PPT / ŠPT specialistams.
Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo. Tėvai gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis PPT / ŠPT išduotose pažymose.
Ugdymo įstaigos vaidmuo ir Vaiko gerovės komisija
Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis.
Taip pat skaitykite: Kaip įvertinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų pažinimo lygį?
Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius. Plane numatoma, kaip bus teikiama švietimo pagalba, ugdomi vaiko socialiniai įgūdžiai, kokie bus taikomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai. Svarbu atkreipti dėmesį, kada reikalinga mokytojo padėjėjo pagalba.
Pažymos ir dokumentai
Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. Pažymoje įvertinimo pateikiami specialistų vertinimai, išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos (kokių specialistų pagalba skiriama, kaip pritaikomas mokymo turinys, kokiais būdais mokomoji medžiaga turi būti pateikiama). Tėvai pasirašo, kad su pažyma susipažino.
Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Pažymoje teikiama išvada apie vaiko SUP grupę (negalia, sutrikimas, mokymosi sunkumai), poreikių lygį (nedideli, vidutiniai, dideli, labai dideli) ir išvada dėl specialiojo ugdymo skyrimo. Kartu su šiomis pažymomis pildoma lentelė, kurioje nurodomi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei kriterijai ir įverčiai.
Lentelėje nurodoma, kokią specialistų pagalbą ir kokiu intensyvumu turi gauti vaikas ugdymo įstaigoje, kaip pritaikomas ugdymo planas ir ugdymo programa, koks yra techninės pagalbos poreikis, kaip pritaikoma ugdymo aplinka. Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo.
Specialistų komanda ir jų vaidmuo
PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį. Aptarę tyrimų rezultatus su tėvais / globėjais, vaikui skiria specialųjį ugdymą ir / ar švietimo pagalbą.
Specialistų komanda sudaro ir vykdo sutrikusios raidos vaiko individualią ankstyvosios diagnostikos ir reabilitacijos programą, kuri sudaroma metams, įtraukiant į šį procesą vaiko tėvus (globėjus). Kompleksinį įvertinimą atlieka Tarnybos specialistai: psichologas, logopedas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, neurologas.
Institucijos, paslaugos ir kompleksinis požiūris šeimai
Su šeimomis, kuriose auga individualių poreikių turintys vaikai, dirba platus ratas skirtingų institucijų, atliekančių skirtingas funkcijas. Kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai - vienos ar kelių rūšių paslaugos, skirtos šeimai įgalinti, t. y. Kompleksines paslaugas šeimai teikia Bendruomeniniai šeimos namai - savivaldybės teritorijoje veikianti savivaldybės įstaiga ar nevyriausybinė organizacija, kuri koordinuoja, organizuoja ir užtikrina kompleksinių paslaugų teikimą šeimoms, teikia informaciją apie visas savivaldybės teritorijoje teikiamas paslaugas šeimai, tarpininkauja tarp paslaugų teikėjų ir gavėjų.
Kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai, socialinės reabilitacijos ir socialines paslaugas, pvz., kito asmens pagalba, atokvėpio, socialinio darbuotojo ir pan. Pagrindinis „Galių dėžutės“ tikslas - dalintis informacija, kuri leistų tėvams geriau suprasti bei padėti negalią turintiems vaikams.
Specialiųjų poreikių lygiai
Specialiųjų poreikių lygis nustatomas vadovaujantis kitų tarnybų pagal kompetenciją pateikta informacija ir nustatytus specialiuosius poreikius bei pokalbiu su asmeniu. Vadovaujantis Specialiosios pagalbos priemonių, kuriomis tenkinami specialieji poreikiai ir jų nustatymo lygis aprašu, nustatomas specialiųjų poreikių lygis.
Nuo š. m. liepos 1 d. pensinio amžiaus žmonėms vietoj šiuo metu nustatomų trijų specialiųjų poreikių lygių bus nustatomi du - vidutinių ir didelių (nebelieka nedidelių specialiųjų poreikių lygio). Didelių specialiųjų poreikių lygis bus nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba tiems, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0-30 proc. darbingumo lygis.
Vidutinių specialiųjų poreikių lygis nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros ar pagalbos poreikis, arba tiems, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35-55 proc. darbingumo lygis. Tie senjorai, kuriems jau yra nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis, galės kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kad jų turimas nedidelių specialiųjų poreikių lygis būtų prilygintas vidutinių specialiųjų poreikių lygiui.
Pavyzdinė lentelė: specialiųjų poreikių lygiai ir pagalbos priemonės
| Požymis | Nedideli specialieji poreikiai | Vidutiniai specialieji poreikiai | Dideli specialieji poreikiai |
|---|---|---|---|
| Transportas | Gali keliauti be kitų pagalbos visuomeniniu transportu, vairuoti automobilį, judėti vienas. Nuolat techninės pagalbos priemonių nereikia arba reikalingos nesudėtingos techninės pagalbos priemonės. | Gali keliauti be kitų pagalbos visuomeniniu transportu, pats vairuoti automobilį, judėti vienas techninės pagalbos priemonių pagalba, tačiau tam reikia sudėtingesnių techninės pagalbos priemonių. | Gali keliauti su palydovo pagalba visuomeniniu transportu, pats vairuoti spec. automobilį, naudotis elektra varomu vežimėliu, negali judėti vienas techninės pagalbos priemonių pagalba (vežimėliu). Prikaustytas prie lovos. |
| Būstas | Reikalingas labai nedidelis būsto ar aplinkos pritaikymas. | Reikalingas dalinis būsto ir aplinkos pritaikymas (pandusas, nuolydis ir kt.). | Reikalingas pilnas būsto ir aplinkos pritaikymas arba naujas pritaikytas būstas. |
| Bendravimas | Pats gali bendrauti su kitais, dalyvauti pokalbiuose, suprasti ženklus. | Gali bendrauti kitų priemonių pagalba (gestų kalbos pagalba, kompiuterio pagalba ir kt.). | Sunkiai sekasi bendrauti ir suprasti ženklus, techninės pagalbos priemonės mažai padeda. |
| Vaikai / Švietimas | Gali lankyti ir mokytis visose švietimo įstaigose. | Gali mokytis su spec. pedagogo pagalba ar specialiojoje mokykloje. | Gali būti ugdomi dienos centre, užimtumo dienos centre ir mokytis specialiojoje mokykloje. |
| Techninės priemonės | Reikalinga kartais nesudėtingų techninės pagalbos priemonių. | Reikalingos nuolat techninės pagalbos priemonės (nesudėtingos ir sudėtingos). | Reikalinga ypatingai sudėtingos ir brangios techninės pagalbos priemonės. |
Asmenims vyresniems ir suaugusiesiems
Asmenims, kuriems iki 18 metų buvo nustatyti intelekto, elgesio ir emocijų (psichikos) sutrikimai, specifinė pažinimo ir mokymosi negalia, tačiau kuriems sulaukus 18 m. Specialiųjų Poreikių Lygiai yra svarstomi atsižvelgiant į dabartinę būklę.
Nuo š. m. liepos 1 d. pensinio amžiaus žmonėms vietoj šiuo metu nustatomų trijų specialiųjų poreikių lygių bus nustatomi du - vidutinių ir didelių (nebelieka nedidelių specialiųjų poreikių lygio). Didelių specialiųjų poreikių lygis bus nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba tiems, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0-30 proc. darbingumo lygis.
Kur kreiptis ir praktiniai žingsniai
Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (toliau Tarnyba) vertinami asmenys nuo 3 iki 18 metų (turintys specialiųjų ugdymosi poreikių - iki 21 metų, jei jie mokosi bendrojo lavinimo ar specialiojoje mokykloje), kurie gyvena Vilniaus m. savivaldybės teritorijoje ir yra ugdomi Vilniaus m. savivaldybės ugdymo mokyklose, vaikų globos įstaigose, kurių steigėja yra savivaldybės taryba.
Pirmą kartą į tarnybą vaiką prašome atvesti vieną iš tėvų (globėjų), nes specialistai turi surinkti informaciją apie vaiko gimimą, raidą, socialinę aplinką, sunkumus, gautą pagalbą ir kitus artimųjų pastebėjimus, susijusius su vaiku. Aptarkite su vaiku, kur ir kokiu tikslu vykstate. Nuraminkite vaiką, atsakykite į jo klausimus. Galite paaiškinti, kad vykstate į įstaigą, kuri padeda geriau suprasti, kas vaikui sekasi geriausiai ir kas - sunkiau. Ten dirba žmonės, kurie mėgsta bendrauti su vaikais.
Būtina išankstinė registracija telefonu (+370-5) 265 0908. Ugdymo įstaigos nelankančio vaiko tėvai patys registruojasi į PPT/ŠPT.
Naudingi kontaktai ir ištekliai
Bernardinai.lt: „Dr. Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba (toliau - PPT), A. Vivulskio g. +370 52650908; el. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, Filaretų g. +370 5215 4427, el. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Ateities g. +370 524 84100, el. Nacionalinė švietimo agentūra (toliau - NŠA), K. Kalinausko g. 8-658 18504, el.
Specialistų komanda sudaro ir vykdo sutrikusios raidos vaiko individualią ankstyvosios diagnostikos ir reabilitacijos programą, kuri sudaroma metams, įtraukiant į šį procesą vaiko tėvus (globėjus). Santariškių g. 8-5273 0021, el. L. Asanavičiūtės g. +370 5245 8438, el. Žolyno g. +370 5234 0300, el. Antakalnio g. +370 5234 2515, el. Pylimo g. 3, Vilnius (padaliniai: Vytenio g. 59, K. Kalinausko g. G. Vilties g.1A, Gedimino pr.27, Pylimo g.
Remiamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1116 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymą“ (Žin., 2004, Nr.). Kitos taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme vartojamas sąvokas.
Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse gyvena sveiki vaikai ir susiduriantys su intelekto ar fizinių funkcijų sutrikimais, sukeliančiais jų veiklos ribotumą, kuris įvardijamas kaip negalia. Mokslinėje literatūroje galima rasti tokius vaikus su negalia apibūdinančius terminus - vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ypatingi vaikai, vaikai su negalia ar neįgalūs vaikai.
tags: #specialiuju #poreikiu #lygis