Šeimos įrašymas į socialinės rizikos šeimų apskaitą yra ilgas žingsnis, kuris dažnai išprovokuoja pyktį tiek šeimos, tiek aplinkinių, visuomenės. Reikia laiko peržengti, įveikti tą pyktį/pasipriešinimą. Vis dažniau ir dažniau kildavo klausimas, ar nebūtų naudingiau šeimoms teikti pagalbą be juridinio sprendimo.
Buvo diskutuojama, jog dažnai komunikacija su tėvais užsiblokuoja, kai šeima yra įrašoma į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Tėvai ir kiti giminaičiai jaučiasi kontroliuojami ir neigiamai vertinami aplinkinių, o tai sukuria pasipriešinimą. Tėvai negali dalintis savo tikraisiais sunkumais, abejonėmis, o to pasekmė yra ta, jog pagalbos/palaikymo procesas tampa neįmanomas.
Kadangi galima pradėti ieškoti problemos sprendimų būdų tik tada, kai iš tikrųjų jaučiamės laisvi ir pasitikime vieni kitais. Jei tik bijome bausmės ir laukiame, kada būsime apkaltinti, pradedame slėpti savo tikrąsias problemas. Seminarų metu dažnai buvo minimas abipusio pasitikėjimo noras ir poreikis. Aiškiai buvo išreikštas argumentas dėl prevencinio darbo.
Norėjome pasigilinti ir patyrinėti šią temą plačiau. Buvo surinkta socialinių darbuotojų, kurie dirba biudžetinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, praktikų grupė. Kas du mėnesius ši grupė susirenka kartu su Lies van Weezel, socialine darbuotoja iš Olandijos, ir keičiasi gerąją patirtimi.
Prevencinis darbas su šeimomis
Prevencija, ar kitaip tariant: informacija, priemonės, kurios padeda šeimoms nebūti įtrauktoms į socialinės rizikos šeimų apskaitą, pavyzdžiui:
Taip pat skaitykite: Pagalba socialinės rizikos šeimoms
- vaikų užimtumo paslaugos po pamokų;
- informacija apie socialines pašalpas;
- seminarai šeimoms apie vaikų auginimą, priežiūrą, kaip planuoti finansus;
- socialinių įgūdžių gerinimas;
- paslaugos, užimtumas kaimynystėje;
- informacija apie sveikatos problemas.
Įvairios paslaugos, veikla padeda tėvams auginti vaikus, o vaikams ir jaunuoliams augti. Svarbūs aspektai:
- signalai apie problemas;
- suvokti ligos ar negalios pasekmes;
- turint kontaktą su šeima surasti kartu naujas perspektyvas, išgryninti stipriąsias puses;
- skirti laiko šeimai ir padėti jai suvokti apie jų problemas ir poreikius;
- surasti problemos sprendimo kryptis ir pan.
Tai būtų aiški pagalba šeimoms ir jų nariams, kaip pagerinti tarpusavio santykius ir/ ar pakeisti elgesį. Praktikoje dažniausiai ir daugiausiai dėmesio pagalbos suteikiama būtent šeimoms, kurios priklauso trečiajam punktui. Tai galima matyti ir kaip ribotą požiūrį ir praleistą galimybę padėti anksčiau.
Šeima ne tik nori, kad ją išbrauktų iš socialinės rizikos šeimų paskaitos, bet, kad jų padėtis iš tikrųjų pagerėtų. Toks požiūris, motyvacija padeda tėvams tapti aktyvesniais sprendžiant problemas ir jie patys gali daug ką padaryti. Bet viską daryti patiems gali būti per sunkus. Net išbraukus šeimą iš paskaitos jai gali reikėti daugiau ar mažiau pagalbos. Niekada nėra garantijos, jog kažkuri šeima nepaslys ir nebus žingsnio atgal.
Žmogus esantis problemoje dažnai ir lengvai gali tapti izoliuotas. Rasti pagalbos būdą visuomenėje, atrasti kaip gali žmogus prisidėti prie bendruomenės gali sudaryti galimybes pakelti asmens savivertę. Gali padėti, jei pakviesime žmogų savanoriauti ar kažkaip paprašysime pagalbos.
Prisiėmimas ir aktyvaus vaidmens visuomenėje suteikimas gali žmogui suteikti naują požiūrį bei įgalinti surasti/atrasti daugiau galimybių. Tai gali būti puiki proga išmokti ir užkirsti kelią naujų problemų atsiradimui. Taigi paslaugų įvairovė gali būti svarbus aspektas, padedantis išvengti ar susitvarkyti su kylančiais sunkumais.
Taip pat skaitykite: Lietuvos šeimų parama
Kuo sudėtingesnės problemos, tuo įvairesnis profesionalų įsijungimas. Pagalbos procesui turi įtakos bendradarbiavimas, skirtingos vizijos bei lūkesčiai vieni kitiems. Vienas iš darbo aspektų ir būdų yra individualus darbuotojų požiūris, jų vizija, darbo krūvis ir pareigos. Kiekvienas darbuotojas yra organizacijos dalis, kuri turi savo vidines taisykles ir nuostatas. Darbuotojai gali susidurti su galimybėmis ir ribomis, bet kokiu atveju sudėtinga būna su tuo susitvarkyti.
Mūsų vizija pagalbai turi didelę įtaką mūsų veiksmas. Vieni žmonės daugiau tikisi iš bausmių ir nurodymų, ką turi padaryti klientai. Kiti, kaip mūsų grupės dalyviai, ieško sprendimo būdų kartu su klientais manydami, jog vis dėl to tai - klientų gyvenimas ir jie geriausiai žino, kas jiems gali padėti. Ieškoti ir tyrinėti kartu su klientu reikalauja daug laiko. Tačiau tai yra didelis mokymosi procesas, kadangi daugelis klientų yra nepratę dalintis savo patirtimi ir realybe.
Praktiniai aspektai, tokie kaip socialinių paslaugų trūkumas, riboti finansai taip pat yra dažnai minima tema. Kita tema, kuri nuolatos grįžta mūsų diskusijos grupėje, yra darbo skirtumai biudžetinėje įstaigoje ir nevyriausybinėje organizacijoje. Signalas apie dviejų sektorių bendradarbiavimą. Nevyriausybinių organizacijų darbuotojai dažnai nesijaučia priimami rimtai savivaldybių vadovų, kadangi jie nepasinaudoja galimybe pirkti paslaugas iš nevyriausybinio sektoriaus, o bando sukurti tokias pačias, tik savo paslaugas.
Artimiausi metu mes tikimės daugiau pasidalinti mintimis ir patirtimi su Jumis. Mes tai pat tikimės, jog Jūs pasidalinsite kylančiomis reakcijomis, mintimis, suteiksite atgalinį ryšį ar galbūt pateiksite iš savo praktikos pavyzdžių?
Kur kreiptis dėl socialinio būsto?
Įrašymas į socialinio būsto eilę Vilniaus mieste yra administruojamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą įrašytiems asmenims. Būstas nuomojamas pagal prašymo įregistravimo datą ir laiką asmenims sulaukus savo eilės Sąraše. Tačiau tam tikrais atvejais socialinis būstas (neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, netekusiems būsto asmenims ir pan.) gali būti išnuomotas ir ne eilės tvarka.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams.
Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.
Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą įrašytiems asmenims, arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m. su 35 proc. kompensacija, 12 kv. m. su 50 proc. kompensacija).
Prašymą įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą (BP-3 forma) galima pateikti:
- apsilankius Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre adresu Konstitucijos pr. 3;
- atsiuntus žemiau nurodytus dokumentus paštu adresu Naugarduko g. 7.
Asmenys netenka teisės į socialinį būstą, jeigu įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m. su 35 proc. kompensacija, 12 kv. m. su 50 proc. kompensacija).
tags: #seima #irasyta #i #socialiniu #seimu