Streikai yra kraštutinė priemonė, kurios griebiasi darbuotojai, siekdami apginti savo teises ir atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis jie susiduria darbe. Lietuvoje ir kitose šalyse, įskaitant Kroatiją, pastaraisiais metais stebimi įvairių sektorių, įskaitant švietimo ir socialinės rūpybos, darbuotojų streikai. Šiame straipsnyje aptariamos socialinių darbuotojų streikų priežastys, analizuojama situacija Lietuvoje ir Kroatijoje, bei nagrinėjami teisiniai aspektai, susiję su streikais.
Streikų Priežastys ir Reikalavimai
Dažniausios streikų priežastys yra susijusios su:
- Nepasitenkinimu darbo užmokesčiu
- Blogomis darbo sąlygomis
- Socialinių garantijų trūkumu
- Darbdavių nenoru derėtis su darbuotojais
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė teigė, kad streikas daugelyje mokyklų bus tęsiamas ir toliau. Švietimo ir mokslo ministerija, nors ir pripažino savo klaidas skubotai įvedant etatinį pedagogų darbo apmokėjimą, teikia tik siūlymus, kurie nesprendžia problemų iš esmės, o yra tik kosmetinio pobūdžio. Koncentruojamasi į smulkmenas, kurios nekeičia pačios sistemos apmokėjimo modelio ir neįneša jokio skaidrumo.
Kroatijoje mokytojų streikas prasidėjo dėl mažesnio atlyginimo indekso, taikomo mokytojams, lyginant su kitais viešojo sektoriaus darbuotojais. Vėliau streiko tema išsiplėtė iki švietimo statuso visuomenėje klausimo.
Delfi diena. Prasidėjęs mokytojų streikas ir vis didėjantis lietuvių sergamumas širdies ligomis
Situacija Lietuvoje
Jau trečia savaitė, kai darbas daugelyje miesto ir rajono mokyklų paralyžiuotas. Tad jau ateinantį penktadienį pedagogai iš visos Lietuvos bei juos palaikantys mokiniai ir jų tėvai kviečiami į Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyksiantį mitingą „Kai neteisybė tampa įstatymu - pasipriešinimas yra pareiga“.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
E. Leiputė-Stundžienė teigė: „Reikalavimai, pateikti mūsų profsąjungos, visiškai ignoruojami, tad derybos ir vėl įstrigo. Todėl rengiamės į mitingą, kuris vyks jau šį penktadienį. Tikiu, kad lūžis turi būti, mokytojai bus išgirsti ir su mumis bus imta kalbėti“.
Jos teigimu, situaciją apsunkina ir tai, kad visuomenė yra klaidingai informuojama ir taip tam tikra prasme nustatoma prieš pedagogų bendruomenę. Kaip argumentas dažnai pateikiama tai, kad įvedus etatinį darbo apmokėjimą mokytojams atlyginimai vidutiniškai kilo keliasdešimčia eurų. Tačiau nutylima, kad atlyginimų didėjimą lėmė visai kitos priežastys. „Nutylima, kad rugsėjo mėnesį iš švietimo sistemos pasitraukė beveik pusantro tūkstančio pedagogų, likęs krūvis buvo padalytas kitiems pedagogams, tad natūraliai kilo jų atlyginimas. Pateikiama ir daug kitų statistinių duomenų, kurie klaidina visuomenę. Deja, kol neprasidės tikrosios derybos, streikuojančių mokyklų tik daugės“, - sakė E.
Daugelio streikuojančių mokyklų pedagogai tėvus ramina, kad dėl streiko ugdymo procesas nenukentės, mat ministerija panaikino papildomas atostogas pradinukams bei pratęsė mokslo metus, o mokymo programa liko ta pati. Tačiau ministerijos ir pedagogų karo įkaitais tapusių vaikų tėvai taip optimizmu netrykšta. Kaip teigė savo vardo nenorėjusi viešinti mama, jos vaikų mokykloje streikas tęsiasi jau trečia savaitė. Vaikai džiaugiasi neplanuotomis papildomomis atostogomis, tačiau ji baiminasi, kad šios atostogos neatsisuktų kitu kampu. Mokymo programos ir taip perkrautos, net pradinukams krūviai milžiniški, tad po kelių savaičių nedarbo vaikai net nepakels galvų nuo knygų.
„Suprantu, kad tai vienintelis kelias atkreipti valdžios dėmesį, bet dėl to neturi kentėti vaikai. Sūnus vienuoliktokas, kitąmet egzaminai, tai kaip vaikams mokytis. Be to, ne tik mokytojai, bet ir socialiniai darbuotojai, bibliotekininkai, ugniagesiai gelbėtojai gauna mažus atlyginimus, vadinasi, tada visiems reikėtų streikuoti“, - kalbėjo panevėžietė.
Jau trečią savaitę streikuojančios Velžio gimnazijos streiko komiteto pirmininkė Doloresa Rakauskienė teigė, kad mokytojai yra pasiryžę eiti iki galo. Jeigu streiką nutrauktų dabar, mūšis būtų pralaimėtas, visos pastangos nueitų perniek. Žinoma, to kaina - nukentėję vaikų mokslai, bet kaip ir kiekvienoje kovoje nuostolių neįmanoma išvengti. Ji tikisi, kad ministerija pasiūlys receptų, kaip moksleiviams „pasivyti“ praleistus mokomuosius dalykus. „Streikas šią savaitę tikrai tęsis. Neslėpsime, kad mokslai tikrai nukentės, bet neturime kito būdo, kaip priversti ministeriją eiti į derybas. Labai tikimės, kad jau kitą savaitę pavyks grįžti prie įprastinių darbų“, - teigė D. Rakauskienė.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
„Šaltinio“ progimnazijos, streikuojančios jau antrą savaitę, direktorė Zina Stripeikienė teigė, kad moksleiviai privalantys lankyti tik keturių mokomųjų dalykų pamokas, kurias veda prie streiko neprisijungę pedagogai. Pasak direktorės, ar streikuoti, yra pačių mokytojų pasirinkimas. Už streiko dienas atlygio mokytojai negaus, tad ne visi turi tokią galimybę nedirbti. Tačiau streikas neturėtų išbalansuoti ugdymo proceso, mat šiemet buvo pailginti mokslo metai, o pradinukams neliko ir papildomų atostogų. „Mokslo metų pabaigoje tas dienas, kurios buvo skirtos neformaliai veiklai, dabar išnaudosime mokslams, tad vaikai tikrai turėtų spėti išeiti visą mokymo programą. Aš pati kaip vadovė palaikau mokytojus ir jų pasirinktą streiko būdą. Kai neteisybė tampa įstatymu, pasipriešinimas tampa būtinybe“, - sakė Z.
Streikų Patirtis Kroatijoje
Mokytojų streikas Kroatijoje vyko spalio - lapkričio mėnesiais. Pirmosiomis savaitėmis protestas vyko kasdien vis kitose šalies mokyklose, iš vakaro paskelbiant, kuriose iš jų darbuotojai streikuos sekančią dieną. Vyriausybei atsisakant rimtai reaguoti į mokytojų reikalavimus, lapkričio 17 dieną pereita prie visuotinio streiko: vienu metu buvo uždaromos mokyklose visoje Kroatijoje.
Kritinio kroatų portalo „Bilten“ autorių akimis, streiko sėkmės priežastys glūdėjo organizatorių patyrime ir streikuotojų atkaklume. Masiškiausias protestas naujausioje Kroatijos istorijoje įvyko prieš kiek daugiau nei trejus metus. Tuomet buvo protestuojama prieš Visapusės mokymo programų reformos stabdymą. Vien Zagrebe susirinko apie 25 tūkstančius žmonių, visoje šalyje - apie 40 tūkstančių.
Pradžioje viskas tekėjo įprasta vaga: eilė reikalavimų, eilė tų reikalavimų atmetimų, eilė provokacijų. Tačiau situacija po truputį darėsi vis rimtesnė. Tapo akivaizdu, kad streikuotojai yra kaip reikiant organizuoti, solidarūs ir ištvermingi. Jie taip pat labai protingai sužaidė dozuodami spaudimą: streikas vyko kasdien vis kitoje apygardoje, kartkartėmis nacionaliniu lygmeniu.
Kuomet profesinės sąjungos paskelbė visuotinį streiką, kurio laikysis iki savo reikalavimų išpildymo, sukilo visuomeninis palaikymas. Bent jau tokį įspūdį sudarė komentarai ir socialiniai tinklai. Net „Index“ anketoje, kurioje iki vakar (lapkričio 19 d.) popietės sudalyvavo 50 tūkstančių žmonių, du trečdaliai išreiškė paramą streikui.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Pirmadienį, lapkričio 25 dieną, tūkstančiai vidurinių ir pradinių mokyklų mokytojų iš visos Kroatijos protestavo centrinėje Zagrebo aikštėje. Čia jie nebuvo vieni: kartu su jais protestavo visų įmanomų politinių pažiūrų suinteresuoti piliečiai. Organizatorių vertinimu, Bano Josipo Jelačićiaus aikštėje susirinko daugiau kaip 40 tūkstančių žmonių, o streiką palaiko visi, išskyrus Kroatijos Respublikos Vyriausybę ir Katalikų Bažnyčią.
Teisiniai Aspektai
Lietuvos socialinių tyrimo centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis aiškino, kad naujajame Darbo kodekse „streiko“ sąvoka apibrėžta kaip „profesinės sąjungos ar jų organizacijos organizuotas darbuotojų darbo nutraukimas, siekiant išspręsti kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų arba užtikrinti nagrinėjant tokį ginčą pasiekto sprendimo vykdymą“.
Įstatyme paaiškinama, kad galimi dviejų rūšių streikai: įspėjamasis, kuris trunka ne ilgiau nei dvi valandas, ir tikrasis streikas, kurio trukmė nėra ribojama. B. Gruževskio teigimu, prieš paskelbiant streiką būtina iš anksto informuoti darbdavį, tai padaryti reikia raštu. Jei planuojamas įspėjamasis streikas, darbdavį gana įspėti likus trims darbo dienoms, jei tikrasis - likus penkioms darbo dienoms iki jo pradžios.
Naujame Darbo kodekse įtvirtintos ir specifinėms darbuotojų grupėms taikomos su streikais susijusios išimtys. Dalyvaujančio streike darbuotojo darbo sutartis yra sustabdoma. Tai reiškia, kad už laiką, kurį darbuotojas praleido streikuodamas, jis negaus užmokesčio. Tačiau jo darbo stažas tęsiasi.
Profsąjungų Vaidmuo
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės Ingos Ruginienės manymu, užuot gilinusis į detales, reikia ieškoti priežasčių, kodėl bet kurio nors sektoriaus darbuotojai buvo priversti galvoti apie streiką. „Štai sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai birželį suderėjo dėl sąlygų, bet kolektyvinė sutartis lig šiol nepasirašyta. Tik aklas šiandien nematytų, kad daugėja psichologinio smurto atvejų, žmonės palieka sistemą ir masiškai išeina iš darbo.
Pasak I. Ruginienės, šios šalys turi žymiai normalesnę sistemą streiko pradžiai, be to, ten žmonės laisvai mąsto ir aktyviau gina savo teises. „Yra aibė teisinių procedūrų, kurias turi įveikti, kad realiai pradėtum streikuoti. Pas mus streikų vyksta tikrai mažiau nei senosios demokratijos šalyse.“
Vis dėlto, pasak jo, Lietuvoje streikai - labiau kaip kazino: o gal pasiseks, nors nežinome, kokia korta ar koks kauliukas iškris: „Žmonės naudoja streiko priemonę, mano, kad reikia streikuoti: gal padės, gal darbdavys pridės daugiau pinigų. Tačiau pas mus dar menkas finansinis raštingumas ir supratimas, kaip funkcionuoja įmonė ir kodėl bloga situacija - ar dėl to, kad savininkams svarbiausia kuo didesnė kapitalo grąža, ar kad kad bloga vadyba, ar, trečia, kad rinkoje susiklostė tokia situacija.
| Šalis | Metai | Sektorius | Priežastys |
|---|---|---|---|
| Lietuva | 2018 | Švietimas | Nepasitenkinimas etatinio darbo apmokėjimo sistema |
| Lietuva | 2023 | Transportas | Nepavykus susitarti dėl kolektyvinės sutarties |
| Kroatija | 2019 | Švietimas | Maži atlyginimai ir švietimo statusas visuomenėje |
tags: #socialiniai #darbuotojai #dereti #nebenori