Susituokus tolimesnis gyvenimas sutuoktiniai kuria kartu, tad dauguma dalykų tampa bendra. Sutuoktinių turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Turtas apima tiek aktyvą, tiek pasyvą, todėl teismas, sudarydamas santuokinio turto balansą, turi padalyti visą sutuoktinių bendrai turimą turtą.
Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad gyvenant šeimoje pajamos, išlaidos paprastai laikomos bendromis, jei šalys nesusitaria kitaip. Lygiai kaip ir šalių darbas įrengiant būstą ar prižiūrint vaikus yra laikomas bendru, skirtu bendram tikslui - šeimai kurti ir išlaikyti.
Pagrindinės CK normos: nuo prezumpcijos iki kompensacijų
3.116 straipsnis. Turto padalijimo būdai 1. Vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. 2. Šio skyriaus normos taikomos, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo.
3.117 straipsnis. Sutuoktinių bendro turto dalys 1. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. 2. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. 3. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams.
3.118 straipsnis. Turto balanso sudarymas 1. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. 2. Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. 3. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto.
Taip pat skaitykite: Senatvės pensijų neturinčios šalys
3.119 straipsnis. Turto vertės nustatymas Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. 3.120 straipsnis. Nedalytinas turtas 1. Į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu.
3.127 straipsnis. Dalijamas turtas 3. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Kaip pinigai dalijami skyrybų metu
Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija ir asmeninio turto atribojimas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija reiškia, kad turtas, įsigytas po santuokos tiek abiejų, tiek vieno sutuoktinio vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas.
Pirma, tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Antra, bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos. Trečia, jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas.
Ketvirta, bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Penkta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas.
Taip pat skaitykite: Vaikų globa: ar galime geriau?
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Pirma, tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Antra, asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Trečia, asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai). Ketvirta, kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Penkta, asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Šešta, jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio.
Kada ir kaip priteisiama kompensacija pinigais
Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Tai, kad atsakovė neprašė priteisti jai lėšų pagal buto Neringoje pirkimo-pardavimo sutartį, nėra pagrindas spręsti, kad šios lėšos nelaikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu nėra įrodyta kitaip. Kadangi į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas, tuo atveju, jeigu lėšų, gautų pardavus butą Neringoje, ieškovas neturi, nenustačius, kad jos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, t. y.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija priminė, kad nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja. Todėl tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. Nagrinėjamoje byloje ginčas vyko dėl šio turto teisinio režimo ir jo padalijimo.
Asmeninės investicijos į bendrą turtą ir kompensacijos dydžio įrodinėjimas
Pareiga paneigti minėtą prezumpciją tenka sutuoktiniui, teigiančiam, kad tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Taip pat nutraukiant santuoką vienas iš sutuoktinių gali neįrodinėti (neneigti), kad sutuoktinių turtas yra jungtinė nuosavybė, tačiau gali teigti ir tokiu atveju privalo įrodinėti, jog tam sutuoktiniui, kuris prisidėjo asmeninėmis lėšomis prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo, turi būti kompensuojama. Taigi, sutuoktinis, panaudojęs asmenines lėšas turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti, gali prašyti kompensacijos ir (ar) didesnės turto dalies gavimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija bylą nagrinėjusių teismų išvadą, kad ginčo būstui įrengti buvo panaudotos asmeninės atsakovės lėšos, laikė teisiškai pagrįsta, nes byloje yra surinkta pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų. Tačiau tam, kad būtų apskaičiuota priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami, kad būtų galima pagrįstai įsitikinti dėl jos nurodomų aplinkybių, dėl to negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl kompensacijos dydžio.
Taip pat skaitykite: Teisiniai Aspektai: Vaiko Globa
Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas prisidėjo prie ginčo buto kūrimo savo darbu, kuris taip pat gali būti vertinamas kaip asmeninė investicija į bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, dėl kurios šalis gali prašyti kompensacijos CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kokio dydžio kompensacija galėtų būti priteista, ieškovas neįrodinėjo.
Įrodinėjimo ypatumai teisme
Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atitinkamai kyla klausimas, kokiomis priemonėmis galima įrodinėti turto nuosavybės rūšį. Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Gali susidaryti situacija, kad dėl objektyvių priežasčių nebeegzistuoja jokių rašytinių įrodymų, kuriais galima būtų įrodyti turto nuosavybės rūšį. Tokiu atveju yra įmanomos išimtys, kurios leidžia įrodinėti turto rūšį, remiantis kitais įrodymais, pavyzdžiui, liudytojų parodymais. Sutuoktinio asmeninė teisė į turtą teismo proceso metu įrodinėtina rašytiniais įrodymais.
Skolos ir pasyvai: kada įsipareigojimai tampa bendri
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2015 m. pasirašė penkis vekselius ir pasiskolino 14 910 Eur. Ieškovas įrodinėjo, kad šie pinigai buvo panaudoti butui Neringoje įgyti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nesutiko skolinti pinigų, todėl neturėtų būti atsakinga už ieškovo asmeniškai prisiimtas prievoles. Apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai, nurodydamas, kad šie pinigai buvo skolinti butui Neringoje pirkti, taigi šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolės pagal vekselius laikytinos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad prievolės, susijusios su bendrosios jungtinės nuosavybės objekto įgijimu, laikytinos bendromis, tačiau šiuo atveju pinigai buvo gauti pagal vekselį, kuris yra abstraktus ieškovo įsipareigojimas grąžinti vekselio turėtojui pinigus ir kuriame nėra nurodytas skolinimosi tikslas.
Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino aplinkybes, patvirtinančias sutuoktinių bendro ūkio vedimą. Vien tai, kad šalys nuo 2016 m. pradžios gyvena skirtinguose kambariuose, nereiškia, kad jos nesinaudojo tais pačiais gyvenamojo būsto patogumais, kartu nesirūpino būsto išlaikymu (omenyje turėtų būti ne tik mokesčiai, bet ir kasdienė namų priežiūra), neturėjo bendrų ūkinių interesų rūpindamosi vaikais ir pan. Nagrinėjamoje byloje ginčas vyko dėl šio turto teisinio režimo ir jo padalijimo.
Turto balanso logika (CK 3.118) praktikoje
- Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs.
- Nenustačius, kad lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
- Į balansą įtraukiamas tik realiai egzistuojantis nuosavybės teise priklausantis turtas; neišlikusios lėšos vertinamos kompensacijomis.
Natūra ar pinigais? Prioritetas ir išimtys
Kasacinio teismo teisėjų kolegija priminė, kad nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja. Todėl tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Teismas nurodė, kad turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvių aplinkybių, nes tarp šalių susiklostę labai konfliktiški tarpusavio santykiai. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovės nenuoseklumas vertinant santuokos faktinių ryšių nutrūkimą negali būti vienintelė priežastis, leidžianti pritarti ieškovo pozicijai dėl faktinio negyvenimo kartu. Bendro ūkio tvarkymas turėtų būti vertinamas tiek pagal objektyvius (pavyzdžiui, naudojimasis tais pačiais daiktais, bendri poreikiai ir jų tenkinimas, bendras veiksmų, pajamų ir išlaidų planavimas), tiek pagal subjektyvius (pavyzdžiui, kokie esminiai veiksniai kiekvienam iš sutuoktinių reiškia bendro ūkio vedimą) kriterijus.
Teismų praktikos pavyzdžiai ir kompensacijų skyrimas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė K. T. ir A. T. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo A. T. paliko pavardę - T., K. T. - T.. Kadangi atsakovas jau nuo 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigos negyvena name duomenys neskelbtini, Kauno r., teismas sprendė, kad šalių santuokoje įgytas turtas - 39/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5296-0035-2018, garažas-ūkio pastatas, unikalus Nr.4400-0536-9166, malkinė, unikalus Nr. 4400-0536-9155, 39/100 dalys kiemo statinių, unikalus Nr.4400-0536-9177, po santuokos nutraukimo priteistini ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui iš ieškovės priteistina kompensacija. Teismas nurodė, kad turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvių aplinkybių, nes tarp šalių susiklostę labai konfliktiški tarpusavio santykiai.
Iš byloje esančių duomenų ir ekspertizės akto išvados nustatyta, kad santuokos metu nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5296-0035-2018, bendras plotas 92,99 kv. m, tvarto, unikalus Nr. 5296-0035-2029, užstatytas plotas 173 kv. m, malkinės, unikalus Nr. 4400-0536-9155, užstatytas plotas 13 kv. m, ūkio pastato, unikalus Nr. 4400-0536-9166, užstatytas plotas 35 kv. m, kiemo statinių, unikalus Nr. 4400-0536-9177, dėl šalių padarytų pagerinimų 2004 m. Atsižvelgiant į šiuos šalių santuokos metu atliktus pagerinimus, iš ieškovės atsakovui priteistina 1/2 šio turto vertės, t. y. 11 900 Lt (3449,27 Eur), kompensacija.
Santuokos metu įgytos lėšos - 33 886,16 Lt (9822,07 Eur), esančios atsakovo sąskaitoje Nr. duomenys neskelbtini AB SEB banke, tarp šalių padalytinos lygiomis dalimis, priteisiant ieškovei ir atsakovui po 16 943,08 Lt (4911,03 Eur). Sutuoktinio darbo užmokestis/honoraras už profesinę veiklą - bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Procesiniai aspektai: kada spręsti ir kaip išvengti res judicata spąstų
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išspręstas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės.
Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Praktinė lentelė: pagrindiniai kriterijai kompensacijai pinigais
| Kriterijus | Teisinė nuostata / praktika |
|---|---|
| Natūrinio padalijimo galimybė | Turtas padalijamas natūra, jeigu įmanoma; kitaip - priteisiamas vienam su pinigine kompensacija |
| Bendros dalys | Preziumuojama lygybė (CK 3.117); galima nukrypti įstatymo numatytais atvejais |
| Asmeninės investicijos | Reikia įrodyti dydį; priešingu atveju kompensacijos suma negalima nustatyti |
| Darbo indėlis | Gali būti vertinamas kaip asmeninė investicija (CK 3.98 2 d.) |
| Skolos pagal vekselius | Abstraktus įsipareigojimas; reikšmingas skolinimosi tikslas ir ryšys su bendru turtu |
Žinoti, koks turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrai, yra pravartu ir todėl, kad būtų galima ginčyti sandorius dėl turto perleidimo, su kuriais vienas iš sutuoktinių nesutinka ir nebuvo davęs jiems sutikimo. Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus.
Papildomi aspektai: vaikų interesai, nedalytinas turtas ir specialios išmokos
3.120 straipsnis. Nedalytinas turtas 1. Į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, o kitas asmeninio pobūdžio turtas - vienam ir kitam sutuoktiniui.
Šešta, jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio. Tikslinė parama, išmokos, susijusios su sveikatos sužalojimu, darbingumo netikimu, neturtinės žalos atlyginimu, priklauso tik asmeniui, kuriam jos mokamos.
Esminės išvados dėl kompensacijos pinigais skyrimo praktikoje
- Jei turtas natūra neišdalijamas, kompensacija pinigais yra taikomasis instrumentas, paremtas lygių dalių prezumpcija.
- Asmeninių investicijų kompensacija įmanoma tik įrodžius jų dydį; darbo indėlis taip pat gali būti kompensuojamas.
- Skolų kvalifikavimas priklauso nuo ryšio su bendrosios jungtinės nuosavybės objektu; abstraktūs vekseliai vertinami pagal tikslą ir įrodymus.
- Bendro ūkio faktas vertinamas kompleksiškai, ir vien atskiri kambariai automatiškai bendrumo nepanaikina.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad gyvenant šeimoje pajamos, išlaidos paprastai laikomos bendromis, jei šalys nesusitaria kitaip. Tai, kad atsakovė neprašė priteisti jai lėšų pagal buto Neringoje pirkimo-pardavimo sutartį, nėra pagrindas spręsti, kad šios lėšos nelaikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu nėra įrodyta kitaip.
tags: #abi #salys #praso #atidalinti #turta #priteisiant