Socialiniai tinklai ir psichikos sveikata yra susiję kur kas labiau nei gali pasirodyti. Intensyvus socialinių tinklų naudojimas labiausiai siejamas su nerimo ir depresijos simptomais.
Europos ir Lietuvos situacijos palyginimas
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad paaugliai, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia daugiau nei 3 valandas per dieną, 60 proc. dažniau susiduria su tokiais sunkumais. Lietuvoje situacija taip pat neatrodo labai optimistiškai. Iš tyrimo rezultatų matoma, kad penktadalis Lietuvos gyventojų patenka į nerimo sutrikimo rizikos grupę ir tiek pat į depresijos rizikos grupę. Šie skaičiai yra beveik dvigubai didesni nei kitose Europos Sąjungos šalyse.
Ryšys tarp socialinių tinklų naudojimo ir psichikos sutrikimų
„Taip pat tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarp aukštu nerimastingumu ar depresiškumu pasižyminčių asmenų yra beveik dvigubai daugiau tokių, kurie daug ir dažnai naudojasi socialiniais tinklais, nei grupėje tų asmenų, kurie pasižymi žemesniu šių psichologinių sunkumų lygiu. Socialinių tinklų naudojimas gali būti susijęs su kūno įvaizdžio problemomis ir valgymo sutrikimais, ypač tarp merginų - pasak tarptautinių tyrimų, kas trečia paauglė sako, jog „Instagram“ naudojimas pablogino jos santykį su savo kūnu“, - iškalbingais duomenimis dalinasi doc. dr. I. Truskauskaitė.
Be to, anot doc. dr. I. Truskauskaitės, žmonės, kurie jau kenčia nuo nerimo ar depresijos, dažniau ieško paguodos socialiniuose tinkluose. Taip pat ir itin aktyvus socialinių tinklų naudojimasis gali pabloginti psichologinę savijautą.
Eksperimentiniai ir reprezentatyvūs tyrimai: priežastinis ryšys ir poveikio mastas
Eksperimentiniai tyrimai rodo aiškų priežastinį ryšį: kai žmonės sumažino socialinių tinklų naudojimą iki pusvalandžio per dieną - jų depresijos simptomai reikšmingai sumažėjo. Mokslininkės I. Truskauskaitės teigimu, socialiniai tinklai ir psichikos sveikata labiausiai susiję todėl, kad į soc. tinklus įnikę žmonės dažnai nepakankamai pasirūpina kitais svarbiais savo poreikiais.
Taip pat skaitykite: Kaip formuojami socialiniai santykiai turint negalią: tyrimų apžvalga
Moksliniai tyrimai taip pat atskleidžia, kad „scroll'inimas“ skatina dopamino išsiskyrimą ir „įjungia“ priklausomybės mechanizmus smegenyse. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys be kita ko rodo, kad žemu psichologiniu atsparumu pasižymintys suaugusieji daugiau nei dvigubai dažniau linkę įnikti į socialinius tinklus už aukštu psichologiniu atsparumu pasižyminčius žmones.
Pažeidžiamos grupės: amžius, lytis ir esami sutrikimai
Pašnekovės teigimu, patys pažeidžiamiausi yra 10-14 metų paaugliai, ypač merginos, taip pat jauni suaugusieji. Tyrimai rodo, kad intensyvesnis socialinių tinklų naudojimas merginoms padidina depresijos riziką labiau nei vaikinams. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys iliustruoja, kad 18-34 metų žmonių grupėje rizikingo socialinių tinklų naudojimosi paplitimas siekia net 40-55 proc. Tai atsispindi ir psichikos sveikatos vertinime: nerimo bei depresijos rizika pasižyminčių šioje amžiaus grupėje yra dvigubai daugiau nei kitose suaugusių amžiaus grupėse.
Taip pat ypač pažeidžiami yra tie asmenys, kurie jau turi psichikos sveikatos sunkumų ar diagnozuotų sutrikimų. Pavyzdžiui, tarp turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD) priklausomybės nuo socialinių tinklų paplitimas gali būti kelis kartus didesnis nei bendrojoje populiacijoje. Turint šį sutrikimą daug sunkiau kontroliuoti savo naudojimąsi socialiniais tinklais ir lengviau „įsisukti“ į priklausomybės ratą, mat socialiniai tinklai suteikia greitą atlygį ir stimuliaciją, kurios smegenims trūksta.
Probleminio santykio požymiai: kada laikas susirūpinti
Doc. dr. I. Truskauskaitė sako, kad norint suprasti, ar santykis su socialiniais tinklais yra sveikas, vertėtų atkreipti dėmesį į kelis specifinius požymius. Pavyzdžiui, jei darosi neramu, kai negalite patikrinti socialinių tinklų, arba jei jais daugiau naudojatės tuomet, kai nutinka kas nors nemalonaus, kai prasčiau jaučiatės. Kitaip sakant, jei naudojatės socialiniais tinklais norėdami pamiršti problemas ar pagerinti nuotaiką - tai gali būti probleminio santykio su socialiniais tinklais ar priklausomybės nuo jų požymiai.
Kiti perspėjamieji ženklai - jei pastebite, kad reikia vis daugiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose, kad gautumėte tą patį pasitenkinimą, jei bandote mažiau naudotis, bet vis nepavyksta. „Rimčiausias priklausomybės nuo socialinių tinklų požymis - kai socialiniai tinklai pradeda trukdyti darbui, studijoms, miegui ar santykiams su artimaisiais. Lietuvoje atlikto jau minėto tyrimo duomenimis, priklausomybės nuo socialinių tinklų rizikos grupėje yra maždaug 6 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Nors tai gali skambėti nedaug, bet kalbame apie šimtus tūkstančių žmonių, kuriems socialiniai tinklai jau nėra tik pramoga ar bendravimo priemonė, o tikra problema.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Ką daryti: prevencija ir pagalbos būdai
Tyrimai aiškiai rodo, kad veiksmingiausia - ne drausti ar bausti, o išmokti sąmoningai naudotis socialiniais tinklais. I. Truskauskaitė sako, kad sąmoningumo ar dėmesingo įsisąmoninimo pratimai, kognityvinės strategijos, pvz., savo minčių stebėjimas ir keitimas bei švietimas apie sveikus įpročius padeda geriau nei griežti apribojimai, bauginimas ar informacija apie žalą.
„Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad tik 10 proc. gyventojų aktyviai taiko įvairias socialinių tinklų ribojimo strategijas, nors jos tikrai veikia. Net paprasti dalykai, tokie kaip, pavyzdžiui, taisyklė nesinaudoti socialiniais tinklais valgant ar telefono padėjimas toliau nuo savęs jau gali duoti matomų rezultatų. Taip pat veiksmingas gali būti telefonų funkcijų, ribojančių ekrano laiką, naudojimas.
Be to, svarbu prisiminti, kad žalinga gali būti ne tik tai, kiek laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, bet ir kaip juos naudojame. Tyrimai rodo, kad aktyvus bendravimas su artimais žmonėmis, prasmingų ryšių kūrimas ir turinio, kuris gerina nuotaiką, paieška socialiniuose tinkluose gali turėti net ir pozityvų poveikį psichikos sveikatai. O štai pasyvus kitų gyvenimų stebėjimas, nuolatinis lyginimasis ir neigiamo turinio „vartojimas“ dažniausiai blogina savijautą.
Praktiniai žingsniai asmenims ir šeimoms
- Nustatyti ribas: taisyklės „be telefonų“ valgant, miegant ar bendraujant su artimaisiais.
- Naudoti telefono funkcijas, ribojančias ekrano laiką.
- Priimti sąmoningumo pratimus ir kognityvines strategijas - stebėti ir keisti mintis, susijusias su lyginimusi ir saviverte.
- Skatinti aktyvų bendravimą ir prasmingą ryšių kūrimą tiek online, tiek offline.
- Atpažinti priklausomybės požymius laiku ir kreiptis pagalbos - ankstyvos intervencijos padeda išvengti ilgalaikių pasekmių.
Renginiai ir švietimas kaip palaikymas
Daugiau apie emocinę gerovę - jau vasario 5 dieną vyksiančioje didžiausioje emocinės gerovės konferencijoje „LogOff“. 8 turinio salės ir per 50 pranešėjų susitinka Vilniuje tam, kad kalbėtų apie visuomenei itin svarbius dalykus. Renginio metu bus galima atlikti VU mokslininkų ir „Tele2“ sukurtą testą, kuris padės įsivertinti, koks šiuo metu jūsų santykis su socialiniais tinklais, bei gauti naudingų patarimų apie tai, kaip pagerinti savo balansą.
Duomenų lentelė: pagrindiniai tyrimo rezultatai (Santrauka)
| Rodiklis | Reikšmė Lietuvoje |
|---|---|
| Nerimo rizikos grupė (suaugusieji) | ~20% |
| Depresijos rizikos grupė (suaugusieji) | ~20% |
| Rizikingo socialinių tinklų naudojimo paplitimas (18-34 m.) | 40-55% |
| Priklausomybės nuo socialinių tinklų rizikos grupoje (suaugusieji) | ~6% |
| Pašalinių šalių palyginimas | Skaičiai beveik dvigubai didesni nei ES vidurkis |
Svarbu atpažinti šiuos ženklus laiku, nes ankstyvos intervencijos - pavyzdžiui, sąmoningas naudojimosi mažinimas ar specialistų pagalba - gali padėti išvengti ilgalaikių pasekmių psichikos sveikatai.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
tags: #socialiniai #santykiai #moksliniai #straipsniai