Šiame straipsnyje aptariamas profesorės Audronės Glosienės indėlis į kūrybiškumo ir socialinio kapitalo tyrimus žinių visuomenėje. Straipsnyje remiamasi moksliniais darbais ir atsiliepimais apie A. Glosienės veiklą.
Minint žymios bibliotekininkės ir mokslininkės prof. Audronės Glosienės 52-ąsias gimimo metines, VU Komunikacijos fakultete atidaryta jos vardo auditorija ir pasitikta jos knyga „Kūrybiškumas ir socialinis kapitalas žinių visuomenėje: idėjų žemėlapis“.
Renginyje dalyvavo VU mokslo reikalų prorektorius prof. habil. dr. Jūras Banys, gausus būrys Komunikacijos fakulteto mokslininkų ir senjorų, Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojų, KF socialiniai partneriai - Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos direktorius ir buvęs KF dekanas prof. Renaldas Gudauskas, prof. A.
VU mokslo reikalų prorektorius prof. habil. dr. J. Banys pažymėjo didžiulį profesorės indėlį plėtojant mokslą universitete ir modernizuojant bibliotekos paslaugas. LNB generalinis direktorius prof. R. Gudauskas savo kalboje pabrėžė prof. A. Glosienės darbštumą, ryžtą, idėjas, jos inicijuotus ir vykdytus projektus. Komunikacijos fakulteto dekanas doc. dr. Andrius Vaišnys teigė, kad naujoji auditorija įprasmina didžiulį prof. A. Glosienės indėlį dirbant fakultete ir plėtojant bibliotekininkystės mokslą ir studijas.
VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė pasidalijo prisiminimais iš seminaro Dubingiuose, kuriame ji dalyvavo kartu su prof. A. Glosiene. Anot jos, profesorė, būdama Vilniaus universiteto bibliotekos direktore, ypatingą dėmesį skyrė personalo kvalifikacijai, darbuotojų žinioms.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
„Audronė siekė keisti požiūrį į bibliotekas kaip į modernius informacijos centrus, o pastačius naująjį Mokslinės informacijos ir komunikacijos centrą bus įgyvendinta sena jos svajonė“, - mintimis dalijosi I.
Renginyje visuomenei pirmą kartą buvo pristatyta prof. A. Glosienės monografija „Kūrybiškumas ir socialinis kapitalas žinių visuomenėje: idėjų žemėlapis“, spaudai parengta iš Komunikacijos fakulteto mokslininkų rankraščio. Viena iš knygos rengėjų, KF profesorė dr. Zenona Atkočiūnienė prisiminė, kaip prof. A. Glosienė rašė šią knygą.
„Prisimenu ilgą stalą jos kabinete, nuolat nukrautą knygomis, įvairius jos nubraižytus grafikus. Profesorė visada klausdavo, konsultuodavosi su kolegomis, rašydama knygas klausė ir jų patarimų“, - pasakojo prof. dr. Z. Atkočiūnienė.
Vardinėje prof. A. Glosienės auditorijoje eksponuojama nuotraukos, rankraščiai, citatos iš profesorės mokslo darbų, apdovanojimų.
A. Glosienės požiūris į bibliotekas
Prof. A. Glosienė buvo naujo požiūrio į bibliotekas vedlė, skatinusi sugriauti vyraujančius stereotipus apie šią instituciją ir raginusi žvelgti į bibliotekininkystės ir informacijos mokslą ir praktiką kaip į itin aktualų Lietuvos ir tarptautinei visuomenei reiškinį, į pamatinę ateities informacijos paslaugų sistemą.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
1991 m. įkūrus Komunikacijos fakultetą, profesorė daug prisidėjo prie naujos kartos komunikacijos ir informacijos specialistų rengimo. Jos pastangomis Lietuvos bibliotekininkystės raida tapo žinoma daugelyje valstybių.
Kūrybiškumo ir socialinio kapitalo bei jų raiškų žinių visuomenėje analizei skirtoje mokslo studijoje aptariami svarbūs žinių ekonomikos aspektai: šiandienė mokslo lauko transformacija, globalizacijos ir lokalizacijos tendencijos, kūrybiškumas žinių ekonomikoje, jo raiškos. Nemažai dėmesio skiriama kūrybinėms ir kultūrinėms industrijoms aptarti, išskiriant ir analizuojant kintančią bibliotekos sampratą, vaidmenį, vietą, ypatumus.
A. Glosienė teigė:
- Biblioteka nėra savitikslė; ji atsirado tam tikriems socialiniams poreikiams tenkinti, tarnauja visuomenei ir jos tikslams, savo esme ir funkcijomis yra socialinė institucija.
- Biblioteka yra ne tik dokumentų saugykla, bet ir kultūrinės edukacinės sistemos dalis.
- Viešosios bibliotekos paslaugos teikiamos remiantis visiems lygia naudojimosi teise, nepaisant amžiaus, rasės, lyties, tautybės, kalbos ar padėties visuomenėje.
- Bibliotekos tarnauja ir kultūrai, ir švietimui, ir informacijai, ir demokratijai, ir atviros visuomenės kūrimui.
- Bibliotekos reikalingos rašytojams, o rašytojai - bibliotekininkams. Tai neatsiejamos gyvenimo grandys.
- Bibliotekos, tradiciškai tarnavusios kaip kultūros, švietimo ir laisvalaikio centrai, vis labiau tampa informacijos centrais.
- Bibliotekos tam ir atsirado, kad parodytų žmonėms kelią į begalybę, kuri čia įgauna aprėpiamas dimesijas.
- Bibliotekos misija yra ne tik duoti tai, ko reikia dabar, bet ir išsaugoti tai, kas buvo sukurta.
- Informacinėje visuomenėje iš esmės kinta bibliotekų vieta ir funkcijos.
- Viešoji biblioteka yra ne tik vieta, kur randamos ir skleidžiamos žinios ir kultūra, bet ir viešoji erdvė susitikti, dalytis, bendrauti.
A. Glosienė taip pat pabrėžė kūrybiškumo svarbą:
- Kūrybingas protas mato tą patį, ką ir visi kiti; jis tik elgiasi kitaip nei kiti.
- Jei viskas yra nusistovėję, sutvarkyta ir stabilu, kūrybingumui nebelieka vietos.
- Kūrybingumo neišmokstama vakuume, tai nuolatinės individo sąveikos su kitais ir su aplinka rezultatas.
- Kūrybiškai taikyti žinias įmanu tik tada, kai žmonės gali rinktis, ką ir kaip jie nori daryti.
- Kūrybingumas yra daugiadimensis, jis susijęs ir su intelektu, ir su atkakliu darbu, ir su eksperimentavimu, bandymais, ieškojimais.
- Šiandien kūrybingumas suprantamas ne kaip individualus, o socialinis procesas, kai ieškojimai ir sprendimai vyksta grupėse, komandose, bendraujant ir bendradarbiaujant.
- Kūrybingumas nebesuprantamas siaurai vien kaip meninis kūrybingumas, o kaip gebėjimas naujai pritaikyti turimas žinias, patirtį, intuiciją, idėjas; dažniausiai pripažystama, kad tai gebėjimas, kuris išmokstamas ir kurį gali įgyti visi.
- Kūrybingumo ugdymui reikia atsisakyti senų mokymo metodų, dalies turinio; beprasmiška prie jau esamos edukacinės sistemos pridėti vis naujus reikalavimus, neišlaisvinant jiems reikalingos erdvės.
- Būtent sąlygos kūrybingumui skleistis sudarymas, palaikymas, skatinimas turi tapti nauja ekonominio ir socialinio gyvenimo paradigma.
- Nors kūrybingumas tiesiogine prasme suprantamas kaip gebėjimas kurti, dažniausia jis reiškia gebėjimą matyti reiškinius ar situacijas kitaip, savaip, naujoviškai.
- Kūrybingumas laužo nusistovėjusias ribas ir sukuria naujus derinius. Tai būtina, bet nepakankama išradimų ir inovacijų sąlyga.
A. Glosienės darbai ir idėjos reikšmingai prisidėjo prie bibliotekininkystės mokslo ir praktikos plėtros Lietuvoje ir užsienyje.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Bibliotekininkystės studijos Vilniaus universitete : [1949-1999] / [sudarytojas Stanislavas Dubauskas] ; [redaktorių kolegija: Julija Čepytė (atsak. redaktorė) … [et al.]. - Vilnius : Litimo, 1999 (Vilnius : "Litimo" sp.).
Informacinių gebėjimų ugdymas : mokomoji knyga / Natalija Mažeikienė, Laima Liukinevičienė, Diana Šaparnienė, Jolita Lukšytė, Stasys Paulauskas, Audronė Glosienė, Jurgita Rudžionienė, Vita Mozūraitė. - Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2008.
Profesinę kvalifikaciją galima ugdyti įvairiais būdais, vienas jų - mokomieji leidiniai. Mokomosios knygos studentams padeda ne tik įgyti naudingų ar vėlesniame akademiniame bei profesiniame kelyje reikalingų žinių, bet ir palengvina mokslinių, kursinių darbų rengimą.
Labai patogu tai, kad pirkdami internetu galite rinktis sau patogiausią apmokėjimo ir pristatymo būdą visoje Lietuvoje. Be to, vos vienas paspaudimas prie skilties autorius ir galėsite matyti kitas Audronė Glosienė knygas, kurias galite įsigyti ta pačia ar susijusiomis temomis.
tags: #kurybiskumas #ir #socialinis #kapitalas #ziniu #visuomeneje