Senatvė - neišvengiamas gyvenimo etapas, lydimas tiek praradimų, tiek ir įgytų privalumų.
Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologiniai senatvės ypatumai, siekiant geriau suprasti šį sudėtingą laikotarpį ir atskleisti senų žmonių vertę visuomenėje. Aptarsime gyventojų senėjimo sampratą, socialinius ryšius, sunkumus ir galimybes.
Senėjimo samprata ir veiksniai
Gyventojų senėjimas yra visuomenės senėjimo procesas, kurį lemia tiek teigiami, tiek neigiami veiksniai.
Reikia pastebėti, kad senyvas žmogus dalyvauja visuomeniniame gyvenime atlikdamas įvairius socialinius vaidmenis, o išplėtotos paslaugos, pailgėjusi gyvenimo trukmė ir kiti faktoriai turi įtakos, kad senyvo amžiaus asmuo dar ilgai yra aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis.
Demografai pagyvenusiais žmonėmis laiko 60 metų asmenis ir vyresnius, o Pasaulinė Sveikatos Organizacija - 65 metų ir vyresnius asmenis.
Taip pat skaitykite: Globos namų gyventojų gyvenimo kokybės analizė
Gyventojų senėjimą Lietuvoje lemia du veiksniai - gimstamumo mažėjimas ir gyvenimo trukmės ilgėjimas.
Lietuvoje, kaip ir daugumoje naujųjų ES valstybių narių, didelė vyrų ir moterų tikėtinos vidutinės gyvenimo trukmės.
Socialinis konstruktas „Amžiaus sampratą - kas yra jaunas ir kas yra senas - konstruojame mes patys. Istorijos eigoje ji stipriai keitėsi. Pavyzdžiui, 19 a. pabaigoje senutėmis buvo vadinamos moterys, sulaukusios 40-45 metų. Ilgėjant gyvenimo trukmei senatvė tolsta link vyresnių amžiaus grupių.
Tolsta ji ir asmeniškai - prisiminkime, kai buvome pradinukai, mums mokytojai ar mokytojos atrodė labai seni, o suaugus jie jau taip nebeatrodo. Ir kai pažvelgi atgal, suvoki, kad mums būnant pradinukais, mokytojai tebuvo 35 metai“, - aiškina ekspertė, kurios pagrindinės mokslinių tyrimų sritys yra populiacijos senėjimas, amžizmas (neigiamas „kitokio“ amžiaus žmonių klasifikavimas), kartų tarpusavio sąveika ir vyresnių žmonių socialinė atskirtis.
Biologiniai pokyčiai
Biologinio senėjimo procesas didina organizmo pažeidžiamumą ir mirties tikimybę.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti griuvimų slaugant senyvus žmones
Senstant mažėja aktyvumas, lėčiau plėtojasi mąstymas ir intelektas. Sulaukus trisdešimties, nebe tokie stiprūs ir guvūs būna jausmai bei potraukiai.
Vienas pirmųjų senėjimo požymių yra išvaizdos pasikeitimas: suapvalėja kūno formos, išnyksta juosmens linija, veide atsiranda raukšlės, pražyla plaukai.
Psichologiniai pokyčiai
Psichologinio senėjimo procesas apima pažinimo, sugebėjimų, mąstymo, suvokimo, dėmesio ir komunikacijos ypatumus.
Nors mąstymas darosi nebe toks gyvas, žmogus sugeba mąstyti visapusiškiau ir greičiau rasti tikslesnį atsakymą. Psichinę senatvę daugelių atžvilgių galima paversti priešingu procesu - psichiškai atjaunėti.
Suaugusiųjų žmonių raidos stadijos nėra tokios ryškios kaip vaikų. Jos daugiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės vyresniame amžiuje
Svarbios istorinės aplinkybės ir vaikų buvimas šeimoje gali pakeisti žmonių požiūrį į gyvenimo perspektyvas.
Socialiniai pokyčiai
Senstant keičiasi žmogaus socialiniai vaidmenys, socialinis statusas ir elgesio stereotipai.
Senatvė socialine prasme reiškia judėjimą žemyn socialinio statuso laiptais. Mažėja vaidmenų, jie dažniausiai yra neapibrėžti ir neaiškūs, neigiamai vertinami, todėl pagyvenusių žmonių statusas nuolat menkėja.
Jie išstumiami iš darbo rinkos, neretai nutrūksta ir jų ryšiai su suaugusiais vaikais.
Visuomenė laukia žmogaus elgesio, būdingo tam tikram amžiui, o terminas "senas" tarsi nuvertina asmenį.
Anot mokslininkės, save suvokti kaip seną žmogų stipriai skatina išorinis pasakymas, kad dėl amžiaus jis kažko daryti negali. Pavyzdžiui, kai darbo skelbime nurodoma, kad ieškoma sekretorės iki 35 metų amžiaus. Arba kai šeimoje kas sako „ką tau senam aiškinti, vis vien nesuprasi“.
Tačiau vyresnio amžiaus žmonės turi didelį potencialą ir gali būti aktyvūs visuomenės nariai.
Socialiniai ryšiai senatvėje
Socialiniai ryšiai yra labai svarbūs žmogaus gyvenime. Bendraudami su kitais žmonėmis, patiriame kitų pagalbą ir užmezgame draugiškus santykius.
Socialinių ryšių teorijos
Dž. Homansas (1961) teigia, kad žmogus subjektyviai sugretina veiklai įdėtas tiek materialines, tiek psichologines pastangas ir iš tos veiklos gautą pasitenkinimą. Žmogui naudinga, kai nauda viršija pastangas.
Tinklo teorijoje socialinių santykių egzistavimo pagrindas yra mainais paremta sąveika. Socialinis tinklas - tai tarpusavio ryšiais susietų individų, jų grupių ar organizacijų darinys. Socialinį tinklą sudaro emocijomis artimi žmonės, kurie vienas kitam teikia socialinę paramą.
Socialiniai vaidmenys senatvėje
Socialiniai vaidmenys yra elgesio taisyklės, kurias visuomenė nustato tam tikriems asmenims.
Socialinio vaidmens įsisavinimas yra žmogaus ir aplinkos tarpusavio ryšio rezultatas. Socialinio vaidmens išmokstama arba išauklėjama, kaip turi elgtis vienos ar kitos lyties atstovas.
Senatvėje mažėja vaidmenų, jie dažniausiai yra neapibrėžti ir neaiškūs, neigiamai vertinami, todėl pagyvenusių žmonių statusas nuolat menkėja.
Sunkumai ir galimybės senatvėje
Sunkumai
- Fiziniai sunkumai: mažėja jėgos, ištvermė, silpsta jausmai, atmintis ir mažėja psichikos plastiškumas.
- Psichologiniai sunkumai: gali kilti vienišumo, beprasmybės jausmas, nerimas dėl ateities.
- Socialiniai sunkumai: mažėja socialinių kontaktų, sunku prisitaikyti prie besikeičiančios visuomenės.
- Ekonominiai sunkumai: sumažėjusios pajamos, priklausomybė nuo pašalpų.
Galimybės
- Patirtis ir išmintis: sukauptas didelis gyvenimo patirties ir išminties bagažas, kuriuo galima pasidalinti su kitais.
- Laisvas laikas: daugiau laiko skirti pomėgiams, kelionėms, savanorystei.
- Ryšys su šeima: daugiau laiko praleisti su anūkais, vaikais ir kitais artimaisiais.
- Dvasinis augimas: gilintis į dvasinius dalykus, ieškoti gyvenimo prasmės.
Gyvenimo kokybė senatvėje
Gyvenimo kokybė senatvėje priklauso nuo daugelio veiksnių: fizinės ir psichinės sveikatos, socialinių ryšių, ekonominės padėties, aplinkos ir asmeninių pasirinkimų.
Pasaulinė sveikatos organizacija siekia užtikrinti galimybę visiems žmonėms siekti geresnės gyvenimo kokybės. Žmogaus gerovė glaudžiai susijusi su jo sveikata. Fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsenos individas turi optimalias galimybes būti visuomenėje, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, dirbti ir realizuotis.
Gyvenimo kokybę lemia daugybė veiksnių ir aplinkybių: būstas, užimtumas, pajamos, gyvenimas šeimoje, socialinė parama, stresai, sveikata, sveikatos priežiūros galimybės ir kt.
Tyrimai apie gyvenimo kokybę senatvėje
Tyrimai rodo, kad bendri gyvenimo kokybės rodikliai yra geresni pas vyrus. Vyrai geriau vertina savo mąstymą ir dėmesio sukaupimą, kūno suvokimą ir mažiau jaučia neigiamas emocijas. Jie turi didesnę galimybę patiems atlikti kasdienius darbus, mažesnę priklausomybę nuo vaistų ir geresnį bendro darbingumo rodiklį.
Geriausi gyvenimo kokybės rodikliai yra pas žmones, turinčius aukštąjį išsilavinimą. Juos veikia fizinio saugumo rodiklis ir labai geras transporto srities prieinamumo indekso įvertinimas.
Geriausi gyvenimo kokybės rodikliai yra pas išsituokusius žmones. Juos veikia geri savo kūno vertinimo rodikliai ir mažas neigiamų jausmų jautimas. Blogiausi rodikliai yra pas žmones, kurie gyvena kartu be santuokos.
Apibendrinant galima teigti, jog seni ir pagyvenę žmonės visuomenėje tapatinami su pasyviais ir tik reikalauti sugebančiais žmonėmis.
„Senatvės samprata slenka metais aukštyn, bet ne kiekvienam vienodu greičiu. Tą lemiančių veiksnių yra daug, įskaitant žmogaus išsilavinimą, jo socialinį statusą. Jausmą, kad jau paseno, anksčiau patiria žemesnių socialinių sluoksnių žmonės. Turintys aukštąjį išsilavinimą mano, kad senatvė ateina vėliau, nes turi daugiau išteklių jai pasiruošti, prisižiūrėti savo sveikatą“, - sako S. Mikulionienė.
„Kai žmogus, nepriklausomai nuo jo gimimo metų, jaučiasi jaunas, jo mąstysena būna kardinaliai kitokia nei manančio, kad jau paseno. Jis turi tikslų, ambicijų, noro bendrauti ir mokytis. Toks žmogus ir pastangų į savo atliekamas užduotis deda daugiau. Jo nestabdo ribojimai, kurie dažniausiai atsiranda tik galvoje“, - sako Jevgenija Krikščiūnė, BTA žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė.