Smurtas yra problema, kuri egzistuoja įvairiose formose ir veikia žmones skirtingais būdais. Smurtas artimoje aplinkoje - tai opi problema, kurios atvejai nuolat atsiduria visuomenės dėmesio centre. Svarbu suprasti, kad smurtas nėra tik fizinis sužalojimas, bet ir psichologinis, ekonominis, seksualinis smurtas bei nepriežiūra. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinio smurto artimoje aplinkoje ypatumus, jo pasekmes ir būdus, kaip gauti pagalbą, taip pat atkreipsime dėmesį į seksualinio smurto problemą, jos mastą, formas bei padarinius.
Smurto Apibrėžimas ir Formos
Smurtas artimoje aplinkoje apibrėžiamas kaip sisteminga prievarta, kurią vykdo esamas ar buvęs partneris, sutuoktinis, globėjas ar kitas artimas asmuo, siekdamas įbauginti ir kontroliuoti kitą. Dažniausiai smurtą patiria silpnesni, priklausomi šeimos nariai - moterys, vaikai, seneliai. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos.
Smurto Rūšys:
- Fizinis smurtas: Tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Tai lengviausiai atpažįstama smurto forma. Tai tyčinis prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į asmens gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą arba bejėgiškos būklės sukėlimą: smūgiai, kumščiavimas, spardymas, stumdymas; griebimas už plaukų, dusinimas, kratymas; draskymas, badymas, smaugimas, kandžiojiimas, spjaudymas, deginimas, nuplikymas arba nušaldymas; suvaržymas, izoliavimas, neleidimas išeiti iš namų, grasinimas ginklu.
- Psichologinis smurtas: Sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Psichologinis smurtas ne toks pastebimas, tačiau galintis visiškai sutrypti aukos savivertę, pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis bei užkirsti kelią bet kokiam tobulėjimui. Jis pasireiškia įvairiomis formomis: šaukimas, spiegimas, pravardžiavimas; ignoravimas, nemalonus tonas; žeminimas, gėdinimas, šaipymasis, įžeidžiantys juokai, kritikavimas atskirai arba prie kitų žmonių; savininkiškumas, atskyrimas nuo draugų ar šeimos, kontroliavimas, nesiliaujantys skambučiai ir žinutės; aukos kaltinimas dėl smurtautojo veiksmų ar savijautos; teigimas aukai, kad viena ji nieko neverta; grasinimai, priverčiant auką pajausti, kad jai nepavyks nutraukti santykių su smurtautoju. Psichologiniai agresoriai manipuliuoja kitų kompleksais, taikosi į pažeidžiamas vietas, taip priversdami auką mąstyti, jog kalta ji pati, kartais net sukurdami iliuziją, kad savo žeminančiais veiksmais ir nuolatine kritika jie ne kenkia, o priešingai - apsaugo bei padeda susivokti.
- Ekonominis smurtas: Viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Tai viena šeimyninio smurto rūšių, kurią naudodamas smurtautojas siekia kontroliuoti savo partnerę: ekonominės laisvės suvaržymas pinigų ar kreditinių kortelių atėmimas ir vertimas maldauti, kad visa tai grąžintų; aukos pinigų ar turto vogimas arba išviliojimas apgaulės būdu; atsisakymas duoti maisto, rūbų, būtinus medikamentus ar draudimas nakvoti namie; draudimas dirbti arba baigti mokslus.
- Seksualinis smurtas: Kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. Kito asmens vertimas atlikti nesaugų ar žeminantį lytinį aktą prieš kito asmens valią; nepageidaujamų seksualinio akto formų naudojimas siekiant valdyti kitą asmenį; vertimas stebėti ir kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime.
- Nepriežiūra (pasyvus smurtas): Nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji. Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių. Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus. Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
Psichologinio Smurto Ypatumai ir Poveikis
Psichologinis smurtas, nors ir sunkiau pastebimas nei fizinis, daro didžiulę žalą aukos psichikai. Nukentėję asmenys dažnai patiria sumažėjusį savivertės jausmą, nuolatinį nerimą ar baimę. Jie gali jaustis izoliuoti nuo draugų ir šeimos, bijodami būti nesuprasti ar netgi kaltinami dėl situacijos. Toks izoliavimas tik dar labiau sustiprina smurtaujančio asmens kontrolę. Psichologinio smurto padariniai gali pasireikšti įvairiai: nukentėjusieji dažnai susiduria su miego sutrikimais, depresija, valgymo problemomis, o ilgainiui šie sunkumai ima trukdyti jų darbui, mokslams ar kitai kasdieninei veiklai.
Smurto Rato Mechanizmas
Dažniausiai šeimoje patiriamas smurtas - tai ne vienkartinis agresijos protrūkio atvejis, bet pasikartojantis elgesys, vadinamas sisteminiu smurtu.
Smurto ciklas susideda iš trijų pagrindinių stadijų:
Taip pat skaitykite: Anksčiau patirta prievarta
- Įtampos augimo: Smurtautojas vis labiau agresyvus, jo elgesys su auka grubus ir egoistiškas. Jis izoliuoja auką, drausdamas jai bendrauti su artimaisiais, draugais. Auka stengiasi būti paklusni, vengti galimų konfliktų, bijo parodyti savo jausmus ir atskleisti mintis. Auka stengiasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, kad išvengtų smurto protrūkio, lyg „saugo“ jį nuo poreikio naudoti smurtą prieš ją. Bet aukos pastangos laukiamų rezultatų nebeduoda, situacija šeimoje negerėja, įtampa auga. Tai gali trukti neapibrėžtą laiką - savaites, mėnesius, metus.
- Smurto proveržio: Smurtautojas nepajėgia kontroliuoti poelgių, jis nori tik „truputį asmenį pamokyti“. Smurtas šeimoje dažniausiai vyksta be liudininkų. Smurtautojas po smurto proveržio pradžioje bando teisinti savo elgesį, tačiau kai smurtas tarp partnerių kartojasi, liaujasi teisintis. Auka netiki tuo, kas įvyko, patiria šoką, jeigu kreipiasi pagalbos, tai kitą dieną. Smurtą patyręs asmuo vengia kreiptis pagalbos į policiją, baiminasi galimos tolesnės prievartos, linkęs kaltinti save dėl susidariusios situacijos. Tai trumpiausias etapas - nuo keleto minučių iki keleto valandų.
- „Medaus mėnesio“: Smurtautojas suvokia, kad nuėjo per toli, atsiprašo ir pažada, kad jis daugiau taip nesielgs, jeigu ji „gerai“ elgsis ir jo neprovokuos. Smurtautojas pats tiki daugiau neskriausiąs aukos, nes mano, kad gali save kontroliuoti, ji nepamirš pamokos ir ateityje elgsis tinkamai, nesuteikdama priežasties ją mušti, jis įtikinėja visus, kad taip ir bus, ir pasižada mesti gerti, įsidarbinti ir pan. Jis bando įtraukti visus, galinčius padėti pasiekti tikslą. Patyręs smurtą asmuo, įpratęs prie smurtinių santykių, juos atpažįsta ir moka prisitaikyti, bijo netekti smurtautojo, kuris vienintelis ją nubaudžia ir paguodžia, meilės, aplinkiniai yra nuo jos atsiriboję. Ji yra ekonomiškai priklausoma nuo smurtautojo, turi bendrų vaikų ir bijo, kad jie gali būti iš jos atimti. Auka negali apsiginti nuo smurtautojo ir negali apginti savo vaikų.
Ilgainiui pirmieji etapai ilgėja, jų pasekmės rimtėja, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja. Šis pasikartojančių veiksmų ciklas tęsis tol, kol moteris pasiryš nutraukti smurtinius santykius. Smurtautojas pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas įbauginti partnerę ir priversti paklusti jo valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas „Galios ir kontrolės ratu“. Jis paaiškina sisteminio smurto pasireiškimą artimoje aplinkoje. Galios ir kontrolės rato viduje ratu išdėstytos aštuonios sisteminio smurto taktikos.
Vaikai Ir Smurtas Šeimoje
Šeimoje, kurioje bent vienas iš suaugusių sistemiškai smurtauja, nukenčia ir vaikai. Tai nėra saugi aplinka augti, agresija žaloja psichiką, kyla didžiulė tiek psichologinių, tiek fizinių padarinių grėsmė. Kartais mažieji yra naudojami kaip priemonė manipuliuoti auką, vaikai tampa motyvu išlikti kartu, su vaikais būna susiję ir įvairūs grasinimai. Dar liūdnesniais atvejais, agresija nukreipiama ir prieš atžalas.
Ar vaikas patiria smurtą galima atpažinti pagal fizinius (valgymo, miego sutrikimai, fiziniai nusiskundimai) arba elgesio požymius, pavyzdžiui, agresyvumas, nervingumas, uždarumas, prasta koncentracija, baikštumas. Vaikas turi teisę kreiptis pagalbos, kai ji (-s) yra tiesioginė fizinio, seksualinio ar kitokio smurto auka.
Augantis išsituokusių šeimų skaičius lemia vis dažnesnį vaikų įtraukimą į sudėtingas situacijas, turinčias reikšmingų psichologinių pasekmių jų raidai. Situacija tampa ypač sudėtinga, kai tėvai po skyrybų ne tik nesusitaria dėl vaiko gerovės, bet ir įtraukia jį į tarpusavio konfliktą - darydami emocinį spaudimą ar siekdami, kad vaikas palaikytų vieną iš jų.
Tyrimai rodo, kad tokioje padėtyje atsidūrę vaikai dažniau patiria nerimo, kaltės jausmus, sunkumus kuriant santykius bei ilgalaikį psichologinį distresą. Neretai šis konfliktas persikelia į vaiko erdvę: tėvai, sąmoningai ar nesąmoningai, ima naudoti vaiką kaip įrankį savo emociniams ar praktiniams tikslams pasiekti.
Taip pat skaitykite: Seksualinis smurtas: kur kreiptis pagalbos
Tėvų elgesio modeliai, darantys įtaką vaikui:
- Kaltės jausmo kurstymas: Kai vaikui perduodama mintis, kad jo meilė ar noras matytis su kitu tėvu/motina yra neteisingas ar skaudinantis.
- Informacijos iškraipymas arba slėpimas: Kai vaikui pateikiama klaidinanti ar nevisa informacija apie skyrybas ar kito tėvo elgesį.
- Kontakto ribojimas: Kai vienas iš tėvų tiesiogiai ar netiesiogiai trukdo vaikui susitikti su kitu tėvu.
- Emocinis spaudimas pasirinkti „pusę“: Kai vaikas netiesiogiai verčiamas palaikyti vieną iš tėvų.
Seksualinis Smurtas: Problemos Mastas ir Poveikis
Seksualinio smurto tema daugybę metų buvo beveik nekalbama, nebuvo tinkamai suvokiama ir problemos masto, formų bei padarinių. Visgi tik kalbant apie problemą galima ieškoti būdų ją užkardyti, padėti nukentėjusiems asmenims ir mažinti jų patiriamą atskirtį. Balandį minimas seksualinio smurto prevencijos mėnuo. Tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į seksualinį smurtą, palaikyti nuo jo nukentėjusius asmenis ir skatinti juos kreiptis pagalbos, naikinti su tuo susijusius mitus.
Kaip aiškina specialistė, seksualiniu smurtu yra laikomas bet koks seksualinio pobūdžio veiksmas, atliekamas kitam asmeniui be jo sutikimo nepriklausomai nuo kaltininko ir aukos santykio. Seksualinis smurtas visada yra sąmoningas smurtavusio asmens pasirinkimas ir čia niekada nėra nukentėjusio asmens kaltės. Dažnai girdime kvietimus aktyviai saugotis seksualinio smurto, pavyzdžiui, nevilkėti provokuojančių drabužių, nebėgioti vėlai vakare, nesilinksminti klubuose iki ryto, vis dėlto tai neprisideda prie smurto prevencijos. Iš tiesų visa atsakomybė už seksualinį smurtą tenka smurtautojams, tad geriausias būdas išvengti seksualinio smurto yra nepriekabiauti ir neprievartauti.
Seksualinis smurtas, ypač patiriamas artimoje aplinkoje, gali trukti metų metus ir itin neigiamai veikti aukos gyvenimo kokybę, psichologinę būseną. Jis veikia visas žmogaus gyvenimo sritis, gali sukelti sunkumų darbe, kuriant santykius, bendraujant ir pan.
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė dr. Dalia Puidokienė atliko tyrimą - kalbino seksualinį smurtą artimoje aplinkoje patyrusias moteris. Jų teigimu, nuolat patiriama seksualinė prievarta veda prie visiško fizinio, psichologinio, dvasinio išsekimo, pasitikėjimo savimi praradimo. Moterys tvirtino, kad joms nepavyksta kokybiškai išsimiegoti, jos nuolatos jaučiasi nepailsėjusios, nedarbingos, dirglios, išsiblaškiusios, apatiškos arba pernelyg jautrios ir nervingos. Jos taip pat junta didžiulį nesaugumą, į patirtus baisumus reaguoja individualiai, asmeniškai - siekia jų atsikratyti, juos išstumti, paslėpti, apgauti tiek save, tiek kitus. Buvo minimas ir savarankiškumo praradimas, savigarbos ir orumo pažeidimas.
Taip pat skaitykite: Kaip reaguoti į seksualinę prievartą?
Tyrimas taip pat atskleidė, kad moterys, patyrusios seksualinę prievartą, junta pyktį, neapykantą ir net norą atkeršyti už patirtas skriaudas. Kartais jos stengiasi tai išsakyti, tačiau nesąmoningų troškimų suvokimas jas gąsdina.
Organizacijos „Prabilk“ duomenimis, vos per dvejus metus kreipimųsi dėl patirto seksualinio smurto skaičius išaugo kelis kartus: 2023 m. pagalbos kreipėsi 22 asmenys, 2024 m. - 56, o pirmąjį 2025 m. ketvirtį jau registruoti 28 kreipimaisi. Tai rodo, kad žmonės vis dažniau ryžtasi kalbėti apie patirtą seksualinį smurtą ir ieškoti pagalbos. Pabrėžtina, kad centras teikia konsultacijas tiek praeityje, tiek neseniai nukentėjusiems asmenims ir susiduria su atvejais, kai skambinantieji prisipažįsta apie seksualinį smurtą prabilę pirmą kartą po keliolikos metų.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Jei reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir informuokite apie smurtą artimoje alinkoje. Atvykusi policija gali nutraukti smurtinius veiksmus, suteikti informacijos apie apskrityje veikiančius specializuotus pagalbos centrus bei kitas įstaigas ir organizacijas. Nesant skubiam pavojui, policijos pagalbos sulaukti galite kreipiantis pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372 arba el. paštu. Suteikiama kvalifikuota socialinė, psichologinė ir teisinė pagalba. Nemokamą emocinę pagalbą visą parą teikia „Pagalbos moterims linijos“ savanorės.
2023 m. Lietuvoje įkurtas „Prabilk“ - pirmasis specializuotas nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras (prabilk.lt), teikiantis nemokamą konfidencialią emocinę ir informacinę pagalbą suaugusiems asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, bei su jais dirbantiems specialistams.
Pagalbos organizacijos ir linijos:
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centras: Skambinkite telefonu 8 700 55516.
- Artimiausia pagalbos vieta savo mieste: Kontaktus rasite www.specializuotospagalboscentras.lt/kontaktai.
- Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“: prabilk.lt.
5 veiksmingi būdai kalbėtis su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu | „MedCircle“
Pagalbos Centrai ir Linijos:
| Organizacija | Kontaktinė Informacija | Pagalbos Tipas |
|---|---|---|
| Bendrasis pagalbos numeris | 112 | Skubi pagalba |
| Policijos pasitikėjimo telefonas | (8 5) 272 5372 | Socialinė, psichologinė ir teisinė pagalba |
| "Prabilk" centras | prabilk.lt | Pagalba nukentėjusiems nuo seksualinio smurto |
| Specializuotos kompleksinės pagalbos centras | 8 700 55516 | Specializuota kompleksinė pagalba |
| Pagalbos moterims linija | - | Nemokama emocinė pagalba (visą parą) |
Prevencija ir Švietimas
Prevencija prasideda nuo suvokimo: svarbu, kad tiek tėvai, tiek specialistai gebėtų atpažinti subtilias emocinio spaudimo formas bei lojalumo konflikto ženklus. Ankstyvas intervencijas turėtų vykdyti įvairių sričių specialistai - vaikų psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai, mokyklų bendruomenės nariai.
Seksualinio smurto tema daugybę metų buvo beveik nekalbama, nebuvo tinkamai suvokiama ir problemos masto, formų bei padarinių. Visgi tik kalbant apie problemą galima ieškoti būdų ją užkardyti, padėti nukentėjusiems asmenims ir mažinti jų patiriamą atskirtį. Balandį minimas seksualinio smurto prevencijos mėnuo. Tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į seksualinį smurtą, palaikyti nuo jo nukentėjusius asmenis ir skatinti juos kreiptis pagalbos, naikinti su tuo susijusius mitus.
tags: #seksualini #smurta #patyrusiu #moteru #psichologines #patirties