Smurtas artimoje aplinkoje yra sisteminė problema, kuri neapsiriboja tiesioginiu fiziniu ar psichologiniu poveikiu suaugusiajam. Kiekvienas vaikas, augantis smurtinėje aplinkoje, patiria nuolatinį nesaugumą, kuris veikia jo emocinę būseną, nervų sistemos vystymąsi, santykių suvokimą ir savivertę. Net ir tais atvejais, kai vaikas nėra tiesioginis smurto taikinys ar akivaizdus liudininkas, jis gyvena aplinkoje, kurioje grėsmė yra nuolatinė, o saugumo jausmas - trapus arba visai neegzistuojantis.
Kaip smurtas veikia vaiką ir jo raidą
Vaiko nervų sistema vystosi santykyje su aplinka. Kai aplinka yra neprognozuojama, kupina grėsmės, konfliktų ar baimės, vaiko organizmas adaptuojasi prie nuolatinio streso. Tokia būsena dažnai pasireiškia padidėjusiu budrumu, jautrumu garsams, staigioms emocinėms reakcijoms ar, priešingai, emociniu atbukimu. Vaikas mokosi „skaityti“ suaugusiųjų nuotaikas, nuolat stebėti, kada gali kilti konfliktas, ir koreguoti savo elgesį siekdamas išvengti pavojaus.
Šis prisitaikymas dažnai klaidingai interpretuojamas kaip „geras elgesys“, „brandumas“ ar „ramumas“, tačiau iš tiesų tai yra išgyvenimo mechanizmas, kylantis iš nesaugios aplinkos. Vienas iš skaudžiausių smurto artimoje aplinkoje aspektų yra vaiko vidinis konfliktas. Vaikai linkę egocentriškai interpretuoti įvykius - manyti, kad jie yra konflikto ar smurto priežastis. Tokiu būdu formuojasi kaltės jausmas, kuris gali lydėti vaiką daugelį metų.
Kartu vaikas dažnai patiria stiprų lojalumą abiem tėvams ar globėjams, net jei vienas iš jų naudoja smurtą. Tai sukuria vidinę įtampą tarp noro būti saugiam ir poreikio išsaugoti ryšį su artimu žmogumi. Ši vidinė dinamika ypač svarbi specialistams, dirbantiems su vaikais, kurie neneigia smurto, bet kartu jį pateisina, minimalizuoja ar vengia apie jį kalbėti.
Seksualinis smurtas ir jo atpažinimas
Seksualinis smurtas prieš vaikus laikomas viena labiausiai traumuojančių smurto formų, tačiau kartu jis yra ir viena sunkiausiai atpažįstamų. Dažniausiai seksualinis smurtas vyksta artimoje aplinkoje, pasitelkiant vaiko pasitikėjimą, priklausomybę ir emocinį ryšį. Smurtas gali būti lydimas manipuliacijos, grasinimų, gėdinimo ar net vaiko „ypatingumo“ akcentavimo, todėl vaikas dažnai pats nesupranta, kad patiriamas elgesys yra netinkamas.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje
Svarbu pabrėžti, kad seksualinis smurtas nebūtinai palieka akivaizdžius fizinius pėdsakus. Daug dažniau jis pasireiškia per emocinius ir elgesio pokyčius, kurie gali būti subtilūs, nepastovūs arba priskiriami kitiems sunkumams. Vaikas gali patirti intensyvų gėdos jausmą, baimę, sumišimą, staiga regresuoti raidoje, vengti tam tikrų žmonių ar situacijų, demonstruoti seksualizuotą elgesį, neatitinkantį amžiaus, arba, priešingai, visiškai užsisklęsti.
Trumpalaikės ir ilgalaikės pasekmės
Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui. Smurtą patyrusiems ir smurtinėje aplinkoje užaugusiems vaikams pasekmės gali būti ilgalaikės ir trumpalaikės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pasekmių stiprumas priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, matomo smurto dažnumo ir stiprumo.
Vaikai, augę smurtinėje aplinkoje, daug dažniau kenčia nuo emocinių ir elgesio sutrikimų. Agresyvumas, žema savivertė, polinkis į depresiją, frustracijos priimant sprendimus - tai smurtinės aplinkos pasekmė vaiko asmenybinei raidai. Palikimo baimė, perdėtas nerimas, liūdesys, kaltės jausmas, negebėjimas rodyti empatijos, ateities baimė, žema tolerancija gyvenimo iššūkiams - tai psichologinės pasekmės.
Vaikai iki 6 m. dažniau verkia, gali pasikeisti miego ir valgymo įpročiai, sapnuoti košmarus, arba būti neįprastai ramūs, turėti nesuvaldomus pykčio priepuolius, šlapintis lovoje, agresyviai elgtis su draugais. Vaikai, užaugę smurtinėje aplinkoje, dažniau elgiasi nepaklusniai, jiems sunkiau sekasi mokytis, susirasti draugų, jie dažniau maištauja, dalyvauja patyčiose, užsiima vandalizmu, dažniau nei kiti paaugliai vartoja narkotikus ir alkoholį, gali žiauriai elgtis su gyvūnais, žaloja save.
Jei vaikas nepatiria fizinio smurto, tai dar nereiškia, kad matomas smurtas neturės įtakos jo sveikatai. Smurtinėje aplinkoje augantys vaikai dažniau serga, skundžiasi galvos, skrandžio, kitais psichosomatiniais skausmais, pykinimu. Smurto artimoje aplinkoje pasekmės yra ilgalaikės. Žmonių, užaugusių tokioje aplinkoje, gyvenimo kokybė yra kur kas prastesnė nei tų, kurie nematė smurto. Taip pat jiems išauga ankstyvos mirties, savižudybės rizika. Jie dažniau užsiima rizikingomis veiklomis ar neatsakingu elgesiu, kuris padidina nelaimingų atsitikimų riziką.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir veiksniai
Nepriežiūra kaip smurto forma
Nepriežiūra, apleistumas - dar viena smurto rūšis. Tai ilgalaikis fizinių ir psichinių vaiko poreikių netenkinimas, ko pasekoje kyla grėsmė vaiko pilnaverčiam vystymuisi ir funkcionavimui. Nepriežiūrai priskiriamos situacijos, kai suaugusieji nesirūpina vaiku: blogai maitina, neaprūpina tinkamais drabužiais, palieka ilgam laikui vienus, verčia atlikti ne pagal jėgas sunkius darbus, nesirūpina vaikų sveikata, ugdymu.
Prevencija ir atpažinimas
Smurto artimoje aplinkoje pasekmės yra ilgalaikės. Svarbu suvokti: smurtas prieš vaiką nėra vienkartinis įvykis. Tai patirtis, kuri veikia visą jo raidą - mąstymą, emocinę savijautą, net fizinę sveikatą. Smurtas šeimoje - problema, su kuria reikia kovoti čia ir dabar. Reikia užkirsti kelią bet kokia forma pasikartojančiam smurtui.
Kartais gydytojai, mokytojai ir kiti su vaikais dirbantys asmenys yra vieninteliai žmonės, galintys atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Visi smurto prieš vaikus atvejai nėra vienodi ir kartais ryškiausi yra fiziniai simptomai, kartais - psichologiniai. Verta iš anksto apsvarstyti, į ką pirmiausiai turėtumėte atkreipti dėmesį kaip savo srities specialistas. Pastebėję vaiko elgesio, išvaizdos, sveikatos problemų, kurios galėtų būti sukeltos smurto artimoje aplinkoje, turėtumėte veikti proaktyviai.
Svarbu klausimus suformuluoti atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, kad gauti atsakymai arba paneigtų, arba patvirtintų spėjimus apie vaiko būklę. Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai dar neturi reikiamo žodyno, kad galėtų kalbėti apie smurtą ir jį suprasti, todėl reikėtų vengti sudėtingų sąvokų, o užduodami klausimai turėtų būti paprasti, aiškūs. Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą ir jį prakalbinti. Detalės tikslinamos uždarais klausimais.
Jeigu įtariate, kad šeimos narys, giminaitis ar kitas asmuo smurtauja prieš jūsų vaiką, turėtumėte pabandyti pasikalbėti su vaiku akis į akį. Svarbu tai daryti saugioje vietoje, kurioje jūsų negirdės ir nematys smurtavimu įtariamas asmuo. Nepamirškite visko užsirašyti arba fiksuoti telefonu.
Taip pat skaitykite: Statistika apie smurtą šeimoje
Kaip elgtis vaikui ir suaugusiajam, kai įtariamas smurtas
Jei manai, kad tu, tavo artimasis arba draugas patiria smurtą šeimoje, nedelsk ir kreipkis pagalbos. Dažniausiai vaikas nėra pajėgus pats sustabdyti smurtaujančio artimojo, todėl patikimo suaugusiojo pagalba yra būtina. Pirmiausia, apie patiriamą smurtą svarbu papasakoti suaugusiam žmogui, kuriuo pasitiki (tetai, seneliui ar kitam giminaičiui, kaimynui, mokytojui, klasės auklėtojui). Taip pat tau galėtų padėti mokyklos socialinis pedagogas ar psichologas.
Taip pat tu pats gali kreiptis į vietos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus (gali kreiptis telefonu, el. paštu, paštu). Tai gali padaryti ir anonimiškai, t. y. Jeigu turi papildomų klausimų, norėtum pasitarti ar tiesiog pritrūktų drąsos pačiam kreiptis pagalbos, gali skambinti į Vaikų liniją arba Jaunimo liniją, kurių savanoriai yra pasiruošę padėti. Su savanoriu galėsi pasikalbėti apie savo problemas ir jie tau padės nuspręsti, ką daryti toliau.
Smurto šeimoje liudytojais tapę vaikai viso to akivaizdoje pirmiausiai turi pasirūpinti savimi. Reikia kreiptis pagalbos, išdrįsti nebetylėti, pasikalbėti apie tai, kas šiuo metu vyksta. Emocinės paramos linija - pirmasis žingsnis pagalbos, patiriant ar matant smurtą šeimoje. Patiri smurtą arba matai jį, pasireiškiantį bet kokia forma, savo artimoje aplinkoje? Jautiesi vieniša, išgyveni nežinomybę, baimę, liūdesį ir nežinai, kaip kovoti su tuo, kas dabar vyksta? Nelik viena, kartu smurtas sustabdomas ir viskas įveikiama kur kas paprasčiau.
Institucinė pagalba Lietuvoje
Smurtas artimoje aplinkoje yra viena iš labiausiai paplitusių nusikalstamų veikų Lietuvos visuomenėje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, smurto artimoje aplinkoje nusikaltimai 2021 m. sudarė 15,1 proc. visų užregistruotų nusikaltimų. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2021 m. dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotas 5801 nusikaltimas. Statistikos duomenys patvirtina faktą, kad nuo smurto artimoje aplinkoje dažniausiai nukenčia moterys, 2021 m. 78,9 proc. suaugusiųjų ir 12,5 proc.
Susidarius grėsmingai situacijai šeimoje reikia skambinti 112 arba išsiųsti žinutę, nurodant vardą, pavardę, tikslų adresą ir kas atsitiko. Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių. Visais atvejais, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnyba atlieka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje numatytus veiksmus: kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo , o pranešimo apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje atvejais, ne vėliau kaip per 6 valandas bei gavus pranešimą iš policijos - per 1 valandą nuo pranešimo gavimo momento, pradeda nagrinėti pranešimą, susitinka su vaiku, užsitikrinant galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, taip pat su vaiko atstovais pagal įstatymą.
Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje nurodytus veiksmus, vadovaudamasis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m., pradeda veiksmus vaiko saugumui užtikrinti.
Kompleksinė pagalba, projektai ir tarpinstiucinis bendradarbiavimas
Šio projekto tikslas - suteikti savalaikę kompleksinę pagalbą vaikams, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje ir jų šeimos nariams. Projektas vykdomas Raseinių ir Jurbarko rajonuose, aktyviai įsijungiant į tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Lietuvoje kiekviename rajone veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai.
Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras vykdo projektą ,,KOMPLEKSINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO VAIKAMS, NUKENTĖJUSIEMS NUO SMURTO AR NETIESIOGINIO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE (LIUDYTOJAMS), IR JŲ ŠEIMŲ NARIAMS‘‘. Raseinių krizių centras 2023 m. vykdo projektą ,,Kompleksinės paslaugos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ar netiesioginio smurto artimoje aplinkoje (liudytojams) ar jų šeimų nariams“, kurį finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Raseinių rajono savivaldybė.
Šioms šeimoms labai svarbi savitarpio parama ir laiku teikiama kvalifikuota specialistų pagalba, taip pat informacija, kur šią pagalbą galima gauti. Pagalbą vaikui būtina derinti su jo globėjų ar šeimos narių palaikymu. Saugi aplinka. Svarbu sukurti erdvę, kurioje vaikas jaustųsi saugus, išklausytas, priimtas. Tai gali būti ne tik namai ar mokykla, bet ir specializuoti centrai, dienos centrai ar krizių įveikimo tarnybos.
Psichologinė pagalba ir specialistų vaidmuo
Specializuota psichologo ar psichoterapeuto pagalba yra viena svarbiausių grandžių. Dirbdami su smurtą patyrusiais vaikais, specialistai susiduria ne tik su vaiko, bet ir su savo pačių ribomis - emocinėmis, profesinėmis, institucinėmis. Todėl itin svarbi traumai jautri laikysena, refleksija ir nuoseklus darbas komandoje. Specialisto užduotis nėra „išgauti tiesą“ ar „greitai išspręsti situaciją“, bet sukurti sąlygas saugumui, pasitikėjimui ir pagalbai.
Kiekvienas vaikas, kurio patirtis yra atpažinta ir pripažinta, gauna galimybę ne tik išgyventi, bet ir gyti. Kodėl pagalba būtina? Vaikas, patyręs smurtą, dažnai jaučiasi kaltas, gėdijasi, bijo kalbėti apie patirtus išgyvenimus. Be tinkamos pagalbos jis gali ilgai kentėti nuo nerimo, depresijos, elgesio sutrikimų, sunkumų mokykloje ar socialiniuose santykiuose. Nesprendžiami išgyvenimai gali peraugti į priklausomybes, savęs žalojimą ar net savižudybės riziką.
Šeimos įtaka ir kartų perimamumas
Asmenybės vystymuisi, kaip ir savęs realizavimui, nėra nei parengtų instrukcijų, nei tiesioginio vadovo. Vaiko asmenybės vystymasis labai priklauso nuo tėvų, nes jie sudaro pačią reikšmingiausią jo aplinkos dalį. Vaikas geriau vystosi psichiškai ir fiziškai, kai junta dėmesį ir meilę, nors buitinės sąlygos būtų ir prastesnės, nei tada, kai jis nepatiria tėvų meilės ir šilumos, nors materialiai būtų geriau aprūpintas.
Fizinis artumas (mylavimas, glamonėjimas), akių kontaktas, veido išraiškos (šypsena), intonacijos (balso šiltumas), veiksmų ir pokalbių asmeniškumas stiprina motinos ir vaiko teigiamą tarpusavio sąveiką, pagilina bendrus emocinius išgyvenimus. Esminė šeimos funkcija yra ta, kad vaikas joje susidaro savotišką šeimos modelį, kuriuo vėliau daugiau ar mažiau remiasi, kurdamas savąją šeimą.
Amerikiečių psichoterapeutė Virginija Satir teigė, kad mergaitė iš savo motinos išmoksta būti motina, o iš tėvo - ko gali tikėtis iš vyro. Berniukai atvirkščiai: iš tėvo susikuria modelį kaip būti tėvais, o iš motinos - ko gali tikėtis iš žmonos. Satir pažymėjo, kad daugelis žmonių yra linkę nesąmoningai perkelti savo santykius su tėvu ar motina į santykius su partneriu, t.y. tikėtis iš partnerio to, ką gaudavo iš tėvų. Vadinasi, jeigu vaikas jautėsi tėvų atstumtas, suaugęs žmogus taip pat gali laukti iš partnerio atstūmimo. Jeigu tėvai buvo kontroliuojantys, jis gali jaustis irgi kontroliuojamas. Neįsisąmoninus to, šie dalykai gali tapti šeimos konfliktų priežastimi.
Jeigu šeimoje buvo smurtaujama, tai labai didelė tikimybė, kad ir šie vaikai smurtaus prieš savo artimuosius arba moteris gyvens su smurtaujančiu vyru. Taip eina iš kartos į kartą. Jei moteris augo šeimoje, kurioje tėvas smurtavo prieš vaikus arba jų motiną, daug kas, deja, jai gali atrodyti normalu ir priimtina, nes tokį šeimos modelį ji matė vaikystėje.
Kaip atpažinti ir klausyti vaiką
Vaikas dar gali nesuprasti, kas yra psichologinis smurtas, fizinė ir seksualinė prievarta, todėl venkite sudėtingų žodžių, nepraraskite kantrybės, jei nepavyks iškart gauti atsakymo. Ar bijai man ką nors pasakyti? Atrodo, kad nenori grįžti namo. Pastebėjau, kad ant rankos turi didelę mėlynę. Kartais suaugę liepia vaikams daryti dalykus, kurių daryti jie nenori. Ant tavo apatinių pastebėjau dėmių.
Apie situaciją namuose galima paklausti ir vaiką lydinčio suaugusio šeimos nario, tačiau ne smurtavimu įtariamo asmens. Svarbu klausimus suformuluoti taip, kad gauti atsakymus arba paneigtų, arba patvirtintų spėjimus apie vaiko būklę.
Prevencija: švietimas ir visuomenės įtraukimas
Šviesti visuomenę - kalbėti apie smurtą, skatinti smurto prevenciją ir pagalbos galimybių plėtrą. Nepaisant smurto pasireiškimo būdo - ar tai būtų fizinis, seksualinis, psichologinis ar ekonominis smurtas, dažniausiai jis sunkiai atpažįstamas ir pastebimas. Tačiau visų pirma svarbu suvokti, jog agresyvus elgesys niekaip nepateisinamas, jokiais būdais nepaaiškinamas, neteisingas. Smurtas artimiausioje aplinkoje - šeimoje, veikia ir keičia visų šeimos narių savijautą.
Nepraraskime atsakomybės: nepilnamečiai negali pasirinkti sveikesnės aplinkos ir gyventi savarankiškai, todėl užtikrinti jų apsaugą nuo smurto ir pilnavertę vaikystę turi suaugusieji. Tyloje kęsti bet kokia forma pasireiškiantį smurtą nėra išeitis. Akivaizdu, jog smurtaujantys asmenys patys savo agresyvaus elgesio nekeičia. Tik tapę smurto aukomis ar jį matantys liudytojai gali sustabdyti jokiais būdais nepateisinamą agresyvų elgesį.
Pagalbos nauda ir būtinybė
Pagalbos nauda - ilgalaikė ir gyvybiškai svarbi. Pagalba smurtą patyrusiam vaikui keičia gyvenimą. Ji padeda atkurti saugumo jausmą, įveikti baimę, išsiugdyti pasitikėjimą, stiprinti emocinį atsparumą. Tyrimai ir praktinė patirtis rodo: tinkamai suteikta pagalba gali padėti vaikui ne tik išgyti, bet ir augti stipresniu, saugesniu, pasitikinčiu savimi žmogumi.
Greitas traumos patikrinimas – vaiko apklausa
Kaip pradėti veikti dabar
- Jei susiduriate su grėsminga situacija šeimoje - skambinkite 112.
- Praneškite teritoriniam Vaiko teisių apsaugos skyriui arba policijai.
- Kreipkitės į mokyklos psichologą, socialinį pedagogą arba emocinės paramos linijas (Vaikų linija, Jaunimo linija).
- Apsvarstykite galimybę kreiptis į specializuotus pagalbos centrus ar krizės centrus jūsų rajone.
- Sukurkite saugią erdvę vaikui, kalbėkitės paprastai ir kantriai, fiksuokite pastebėtus ženklus.
| Pagalbos žingsnis | Kam kreiptis | Kada |
|---|---|---|
| Skubi pagalba | 112, policija | Grėsmės atveju |
| Vaiko teisių apsauga | Teritorinis Vaiko teisių apsaugos skyrius | Įtariant vaiko teisių pažeidimą |
| Emocinė parama | Vaikų linija, Jaunimo linija, mokyklos specialistai | Iš karto, kai reikia pokalbio ar patarimo |
| Kompleksinė pagalba | Specializuoti centrai, krizių centrai, projektai | Ilgalaikiam palaikymui |
Smurtas prieš vaikus - tai viena skaudžiausių ir ilgalaikių pasekmių turinčių patirčių. Nesvarbu, ar tai fizinis, emocinis, seksualinis smurtas ar nepriežiūra - kiekviena smurto forma palieka gilų pėdsaką vaiko psichikoje, pasaulio suvokime ir santykiuose su aplinkiniais.
tags: #seimoje #vaikai #patiriantys #smurta