Gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete buvo svarstomas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija Socialinių reikalų ir darbo komitetui pateikė pastabas dėl šio Projekto. Socialinių reikalų ir darbo komitete kilo diskusijos, ar sprendimo skirti ar neskirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją sustabdymas ikiteisminio tyrimo metu, t.y. tik asmeniui tapus įtariamuoju, o ne prasidėjus teisminiam baudžiamajam procesui, atitinka nekaltumo prezumpcijos principą. Komitetas taip pat svarstė Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pareigūnams ir kariams, dėl pačių kaltės pašalintiems iš tarnybos, valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 20 ar daugiau metų ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra ištarnavę 20 ar daugiau metų ir yra sukakęs įstatymų nustatytas išleidimo į atsargą amžių. Susitikimas VRM dėl pensijų klausimų. Šaltinis: vrm.lt
Valstybinės pensijos bus skaičiuojamos pagal naują indeksavimo ir „taškų“ mechanizmą. 2021 metų sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo pakeitimas dėl valstybinių pensijų indeksavimo vertės palaikymo mechanizmo, o keičiantis ekonominėms sąlygoms indeksavimo koeficientas ir pensijų dydžiai toliau koreguojami. Mūsų federacijos atstovai pristatė rengiamą įstatymo projektą ir išsakė pastabas bei prašė tikslinimų. Pokyčiai dėl pensijų dydžio nuolat vykdomi atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondą, jo pokyčius ir įmokas į socialinį draudimą. Svarbi kryptis - ekonomiškai pagrįstos prognozės, kuriose Finansų ministerija nurodo, kaip keisis darbo užmokesčio fondas ir kiti veiksniai, turintys įtakos pensijų dydžiams.
Pagal naująjį įstatymą pareigūno pensija bus mažinama senatvės pensijos dydžiu, bet ne mažiau kaip 350 eurų. Pensijų dydžiai ir jų indeksavimas priklauso nuo sukauto stažo, apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės. Pvz., skaičiuojant bendrąją dalį, naudojamas būtinasis stažas ir stažas išeinant į pensiją metų skaičius. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo taškų skaičiaus ir taško vertės to laikotarpio, kai žmogus išeina į pensiją. Taškai ir jų vertė kinta kasmet pagal formulę, kurią lemia periodiniai darbo užmokesčio pokyčiai. Svarbu - visos lentelės ir pavyzdžiai iliustracinio pobūdžio, realus dydis gali skirtis dėl individualių aplinkybių.
Kaip keičiami pagrindiniai indeksavimo ir skaičiavimo rodikliai
Indeksavimo koeficientas skaičiuojamas iš 7 kalendorinių metų laikotarpio, į kurį įtraukiami trijų ankstesnių metų, einamųjų metų ir trijų būsimų metų darbo užmokesčio pokyčiai. 2025 m. prognozuojamas vidutinis visų socialinio draudimo pensijų indeksavimas gali būti apie 8,51 proc., tačiau galutinis dydis dar nėra galutinai patvirtintas. Pensijų augimą nulėmė tiek darbo užmokesčio fondo pokyčiai, tiek valstybės ekonominė situacija. Daugiau detalių pateikta mokslinių prognozių ir SODROS pranešimų kontekste.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 745 eurus, tačiau realus padidėjimas priklauso nuo asmeninio stažo ir apskaitos taškų. Skaičiuojant bendrąją dalį, svarbus yra įgytas stažas, būtinasis stažas ir bazinės pensijos dydis to mėnesio, kai žmogus išeina į pensiją. Individualioji dalis gaunama iš taško vertės, kartais kyla dėl teisiniu ir ekonominiu veiksnių. Keitimai yra susiję su įstatymo projektais ir diskusijomis Seime, VRM ir SADM, kuriuose keliami klausimai dėl skaičiavimo mechanizmų ir pensijų indeksavimo formulės.
Taip pat skaitykite: Valstybinė tarnyba: struktūra
Einamieji skaičiavimų pavyzdžiai
Situacija 1: žmogus išėjo į pensiją 2024 metais, turi 29 metus stažo ir 20 taškų. 2024 metais būtinasis stažas buvo 33,5 metų. Jei stažas yra mažesnis už būtinas, bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui. Bazinės pensijos dydis 2024 metais buvo 269,77 euro, taško vertė 6,38 euro. 2024 metais pensija sudaryta iš 269,77 + 127,60 = 397,37 Eur. 2025 metais bazinė pensija išaugo iki 298,45 euro, taško vertė iki 7,16 euro, todėl 2025 metais pensija apskaičiuojama 298,45 + 143,20 = 441,65 Eur.
Situacija 2: žmogus išėjo į pensiją 2024 metais, turi 42 metus stažo ir 40 taškų. Bendroji dalis 2024 metais buvo skaičiuojama pagal 42/33,5 x 269,77 = 338,21 Eur, o individualioji dalis 40 x 6,38 = 255,2 Eur. 2025 metais bazinė pensija 298,45 euro, taško vertė 7,16 euro; bendroji dalis 42/33,5 x 298,45 = 374,17 Eur, individualioji 40 x 7,16 = 286,4 Eur. Galutinis 2025 metų dydis 660,57 Eur.
Situacija 3: žmogus išėjo į pensiją 2019 metais, turi 30 metų stažo ir 65 apskaitos vienetus. 2019 metais būtinasis stažas buvo 31 metai. 2024 metais bazinė pensija 269,77 euro, taškų vertė 6,38 euro; 2019 metų pensija: 269,77 + 414,7 (65 x 6,38) = 684,47 Eur. 2025 metais bazinė pensija 298,45 euro, taško vertė 7,16 euro; pensija 298,45 + 465,4 (65 x 7,16) = 763,85 Eur.
Šaltinių duomenimis, valstybinės pensijos Lietuvoje apima įvairių rūšių išmokas: I ir II laipsnio pensijas, našlių ir našlaičių pensijas, nukentėjusių asmenų pensijas, pareigūnų ir karių pensijas, mokslo darbuotojų pensijas ir kt. Sukomponuotos sistemos leidžia skirtingoms kategorijoms gauti skirtingas bazines pensionijas, o papildomos išmokos gali būti skiriamos remiantis asmens statusu, pasiektais pasiekimais ar įgijimo laikotarpiu. Nuo 2026 m. pradžios valstybinių pensijų bazė bus 74,28 euro, o įvairių rūšių pensijos turi nustatytas parametrų kombinacijas.
Prognozės 2025 metais
Valstybės socialinių fondo biudžetui planuojama 2025 m. skirti apie 6,155 mlrd. eurų pensijoms, su numatomu vidutiniu senatvės pensijų dydžiu 673 eurų, o senatvės pensijos vidurkis turinčiu būtinąjį stažą - 721 EUR. Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2025 m. sieks apie 629 tūkst. asmenų, o vidutinė metinė senatvės pensija padidės apie 12,2 proc. Lyginant su 2024 m., šie skaičiai rodo reikšmingą augimą, nors dinamiką lemia individualūs stažai ir taškų pokyčiai. Šaltiniai nurodo, kad pensijų dydžiai ir indeksavimas yra glaudžiai susiję su ekonominiais rodikliais, įskaitant darbo užmokesčio fondą ir BVP pokyčius. Be to, 2025 m. gali būti taikomi papildomi individualūs sprendimai dėl pensijų didinimo, priklausomai nuo konkrečių asmens sąlygų.
Taip pat skaitykite: Pensijų sistemos analizė
Valstybinių pensijų tipo įvairovė
Lietuvoje mokamos tokios valstybinės pensijos: I ir II laipsnio, I ir II laipsnio našlių ir našlaičių, nukentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų valstybinės pensijos. Pareigūnų ir karių pensijos gali būti skiriamos teisingai atsižvelgiant į tarnybos laiką ir vidutinį darbo užmokesčio fondą. Mokslininkų pensijos skiriamos mokslinės veiklos stažo pagrindu, t.y. už kiekvieną pilną daktaro stažo metų mokama 10 proc. bazės, o habilituoto daktaro stažo metų - papildomai 5 proc. bazės. Dažnai išmokos koreguojamos pritaikant individualias nuostatas, pvz., dėl papildomų indeksavimo faktorių ar kitų išmokų dydžio.
Ši informacija atnaujinama laikui bėgant, o konkrečios sumos gali keistis dėl įstatymų pakeitimų, ekonominių sąlygų ir vyriausybės sprendimų. Ypač svarbu žinoti, kad valstybinės pensijos skiriamos pagal kategoriją ir statusą, nepriklausomai nuo asmens įmokų dydžio ar sukaupto stažo, bet priklauso nuo įvertintos valstybės politikos ir finansinių galimybių.
Kodėl visi palieka Lietuvą, paaiškinta!
Be nacionalinių rodiklių, svarbus yra ir informacijos šaltinių patikimumas. Sodra teigia, kad kiekvieno gyventojo pensijos dydis yra individualus ir gali skirtis dėl daugelio veiksnių, įskaitant stažą, įmokų dydį ir išeigo laiką. Taip pat pabrėžiama, kad yra bendri principai, kurių supratimas padeda įsivertinti galimus padidėjimus. Darbuotojų skaičius ir jų pajamos tiesiogiai įtakoja pensijų dydžius per indeksavimo koeficientą, o šaltiniai ragina tarpdisciplininį požiūrį į ekonomines prognozes.
Santrauka
Valstybinių pensijų skaičiavimo principai Lietuvoje yra sudėtingi ir glaudžiai susiję su tarptautinėmis ir nacionalinėmis ekonominėmis sąlygomis. Diskusijos Seime, LR VRM ir SADM srityje rodo, kad tikslus įstatymų pakeitimų pobūdis ir jų įgyvendinimas gali turėti reikšmingą poveikį pareigūnų, karių ir kitų kategorijų respecte padidėjimams. Prognozės rodo augimą net ir esant kai kuriems ekonominiams iššūkiams, o indeksavimo koeficientai ir taškų vertės toliau keičiasi kasmet, lemtingai įtakojant galutinius asmenų pensijų dydžius.
Taip pat skaitykite: Valstybinė pensija daugiavaikėms motinoms: kas priklauso?
tags: #valstybines #pensijos #prognoze