Lietuvoje prognozuojamas slaugytojų padėjėjų trūkumas kelia susirūpinimą dėl ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės. Slaugytojo darbas reikalauja ne tik žinių, bet ir atjautos.
Esama situacija ir prognozės
Higienos instituto duomenimis, Lietuvos sveikatos sistemoje 2023 metais dirbo 21,5 tūkst. slaugytojų ir 6,4 tūkst. slaugytojų padėjėjų. Remiantis Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) prognozėmis, 2032 m. šalyje gali trūkti daugiau kaip 2,3 tūkst.
ELTA primena, kad sausio pradžioje naujienų portalas lrt.lt pranešė, jog po septynerių metų gali trūkti daugiau kaip 4,5 tūkst. slaugytojų. Šios profesijos atstovų teigimu, tam, kad problema būtų sumažinta, yra būtinos investicijos, infrastruktūros bei darbo sąlygų gerinimas, krūvių paskirstymo peržiūrėjimas, atlyginimų didinimas, taip pat specialistų iš užsienio pritraukimas.
Problemos ilgalaikėje priežiūroje ir darbo organizacijoje
Šiuo metu rinkoje trūksta ne tik kelių tūkstančių slaugytojų, bet ir slaugytojų padėjėjų, prognozuojama, jog, nesiimant pokyčių, po septynerių metų gali išsipildyti katastrofiškas scenarijus, tačiau naujų darbuotojų pritraukimą ar esamų išlaikymą apsunkina dviprasmiški, sunkiai įgyvendinami ar net su realybe prasilenkiantys įstatymai.
Kaip nepaklausias specialybes turinčius darbuotojus perkvalifikuoti ir paskatinti rinktis slaugytojo padėjėjo profesiją, jei kursai trunka nuo pusmečio iki pusantrų metų, juos tenka apmokėti iš savo kišenės ir dar visą mokymo laikotarpį sugebėti pragyventi iš turimų santaupų?
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Šiuo metu ilgalaikės priežiūros sektoriuje be gydytojų ir slaugytojų, senjorų priežiūra rūpinasi slaugytojų padėjėjai ir dviejų kategorijų individualios priežiūros darbuotojai. Jų darbas skiriasi minimaliai, tačiau mokymų programos, darbo, atostogų laikas - kardinaliai.
Darbo laiko ir mokymų skirtumai
Pavyzdžiui, individualios priežiūros darbuotojai dirba 40 valandų per savaitę, jų kasmetinių atostogų trukmė - 42 kalendorinės dienos per metus. Slaugytojo padėjėjo darbo laikas - 38 valandos per savaitę, o atostogos - 36 kalendorinės dienos per metus. Kodėl?
Maža to, pačių individualios priežiūros darbuotojų mokymo programos skiriasi. „Įgijusiems pagrindinį išsilavinimą, mokymo programa trumpesnė, apimanti 35-45 kreditus, o įgiję vidurinį išsilavinimą mokosi dvigubai ilgiau - jų mokymosi programą sudaro 70-90 kreditų. Ir nors teoriškai jų kvalifikacija aukštesnė, o be pagrindinių priežiūros funkcijų galima savarankiškai teikti socialines paslaugas ir pagelbėti sudaryti individualius pagalbos planus, realybėje globos namuose jie atlieka tą patį darbą ir gauna vienodą atlygį“, - paaiškino J. Zelba.
Siūlomi sprendimai darbo jėgos trūkumui mažinti
Pagrindiniai siūlymai: Sujungti individualios priežiūros darbuotojų ir slaugytojų padėjėjų pareigybes, nes jie šiuo metu atlieka analogiškas funkcijas, nors dirbti gali tik skirtingose darbo vietose. Sujungus pareigybes, būtų galima sujungti ir mokymo programas, suteikiant galimybę baigusiems mokslus dirbti tiek sveikatos priežiūros, tiek globos įstaigose.
Padaryti naują programą prieinamą ir turintiems pagrindinį išsilavinimą, o ne tik įgijusiems vidurinį išsilavinimą. Orientuotis į praktinio mokymo ir pameistrystės modelius, kai kvalifikacija įgyjama darbo metu.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo padėjėjo sveikatos ir saugos reikalavimai
Pameistrystės modelis leistų greičiau pritraukti sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų sektoriams ypač reikalingų darbuotojų. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje vienoje iš siūlomų slaugytojo sugrąžinimo į darbo rinką programų apmokami žinių atnaujinimo kursai, mokama stipendija ir suteikiama galimybė tuo pačiu metu ir studijuoti, ir dirbti.
Grąžinti į rinką anksčiau bendrosios praktikos slaugytojo profesiją įgijusius, tačiau praktikoje ilgesnį laiką nedirbusius, asmenis. Pasak J. Zelbos, į rinką svarbu grąžinti ir anksčiau bendrosios praktikos slaugytojo profesiją įgijusius, tačiau praktikoje ilgesnį laiką nedirbusius, asmenis.
Vyriausybės iniciatyvos ir teisinis reguliavimas
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. Siekiant spręsti šią problemą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijavo įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama įgalinti slaugytojų padėjėjus atlikti didesnės apimties užduotis ir užtikrinti optimalų žmogiškųjų išteklių naudojimą pirminės sveikatos priežiūros sistemoje.
Įstatymų pakeitimai leis perskirstyti funkcijas, o tai ne tik padės pacientams greičiau patekti pas gydytoją, bet ir leis subalansuoti medikų darbo krūvius, o slaugytojo ir slaugytojo padėjėjo profesijos taps patrauklesnės.
Dėl šios priežasties, įstatymo pataisomis siūloma numatyti sąlygas, kaip teikiamos slaugos paslaugos dalyvaujant slaugytojų padėjėjams, kokie kvalifikacijos reikalavimai jiems yra taikomi, taip pat ketinama apibrėžti licencijų išdavimo reguliavimą ir pan.
Taip pat skaitykite: Socialinio skyriaus saugumas
Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimo projekte tikslinamos licencijų išdavimo, galiojimo stabdymo ir galiojimo panaikinimo sąlygos bei patikslinama slaugos ir akušerijos praktikos veiklų priežiūra.
Darbo saugos įvertinimas ir rizikos veiksniai
Tyrimai rodo, kad svarbu įvertinti gydytojų ir slaugytojų nuomonę apie jų darbo aplinkos saugą, apsaugos priemonių naudojimą ir veiksnius, keliančius riziką jų saugai darbe. Viename tyrime, kuriame dalyvavo 201 respondentas (97 gydytojai ir 104 slaugytojai), buvo įvertinta darbo sauga sveikatos priežiūros įstaigoje.
Tyrimo rezultatai parodė, kad: Slaugytojai dažniau nei gydytojai pastebi rizikos veiksnius, keliančius pavojų jų saugai. 32,7% dalyvių teigia, kad jaučia didelę psichologinę įtampą. Slaugytojai dažniau nei gydytojai susiduria su biologiniais skysčiais.
Šie duomenys rodo, kad būtina skirti didesnį dėmesį slaugytojų darbo saugai ir psichologinei gerovei.
Darbo saugos prioritetai
- užtikrinti pakankamas apsaugos priemones ir jų naudojimo mokymus;
- valdant darbo krūvį, mažinti psichologinį nuovargį ir perdegimą;
- nuolat vertinti rizikos veiksnius ir diegti prevencines priemones;
- užtikrinti saugias procedūras ir standartizuotas darbo vietas.
Nuolatinis tobulėjimas ir kompetencijos atnaujinimas
Slaugytojai privalo nuolat tobulėti, atnaujinti savo kompetencijas ir žinias. Tam yra skirti kvalifikaciniai mokymai, kursai, klinikinė praktika ar situacijų aptarimas darbo vietoje.
Visada yra stengiamasi sugalvoti naujų įrankių, kurie palengvintų slaugytojo darbą, todėl 2013 metais pradėtas naudoti standartizuotų švirkštų žymėjimas pagal tarptautinį ISO standartą. Vėliau pradėti taikyti ir standartizuoti procedūrų aprašai, standartizuotas medikamentų skiedimas, pradėta standartizuoti slaugytojų darbo vietas.
Standartizuota slaugytojų darbo vieta padeda slaugytojui, atėjusiam į kitą darbo vietą, lengviau rasti priemones, medikamentus. Diegiant ankstyvojo perspėjimo skalę, slaugytojai turėjo aprašyti patirtį ir pastebėjimus naudojantis ja. Siekiama gauti grįžtamąjį ryšį iš komandos narių, kad naujas įrankis ne trukdytų, o padėtų saugiai dirbti.
Tarptautinės iniciatyvos ir rekomendacijos
Tarptautinė slaugytojų taryba (ICN) pabrėžia, kad žala pacientams dėl nesaugios priežiūros yra viena iš pagrindinių mirties ir negalios priežasčių visame pasaulyje. ICN ragina vyriausybes gerokai padidinti investicijas ir sveikatos priežiūros darbuotojų įdarbinimą, ugdymą, mokymą ir išlaikymą, ypač mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.
ICN ragina vyriausybes būti atsakingomis už poreikiais pagrįsto saugaus slaugytojų personalo užtikrinimą, užtikrinant pakankamą finansavimą ir nustatant teisės aktus bei veiksmingą žmogiškųjų išteklių planavimą. Organizacija siūlo pasirašyti Sveikatos priežiūros darbuotojų saugos chartiją bei imtis skubių ir ilgalaikių veiksmų įgyvendinant pagrindines joje numatytas priemones.
TST sukūrė pacientų saugos modulį, kuris yra naujos pasaulinės internetinės mokymosi platformos, skirtos profesinės praktikos žinioms kaupti per kompetencijomis grindžiamą mokymą, dalis. Naujoje TST pozicijoje teigiama, kad sveikatos priežiūros darbuotojų sauga ir pacientų sauga yra neatsiejamos.
Rekomendacijos nacionalinėms organizacijoms ir slaugytojams
- Prisidėti prie pacientų saugą reglamentuojančių teisės aktų rengimo ir užtikrinti jų įgyvendinimą bei priežiūrą.
- Pasisakyti už tai, kad slaugytojai būtų pagrindiniai klinikinių grupių, planuojančių, rengiančių ir įgyvendinančių nacionalinius pacientų saugos gerinimo prioritetus, nariai.
- Pasisakyti už tai, kad visose sveikatos priežiūros įstaigose būtų naudojamos pranešimų apie incidentus sistemos, taip pat už politiką ir procesus, kurie padėtų slaugytojams pranešti apie pacientų saugą be žalos ar baimės sulaukti bausmės.
- Užtikrinti, kad į bakalauro ir magistrantūros studijų slaugos mokymo programas būtų įtrauktas pacientų saugos aspektas, taikant tarpprofesinį komandinį požiūrį.
Įstaigų vidaus tvarkos pavyzdys
Šios Vidaus tvarkos taisyklės (toliau - Taisyklės) reglamentuoja teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos UAB „Slauga ir priežiūra“, juridinio asmens kodas: 305056778, adresas: Kauno r. sav., Zapyškio sen., Dievogalos k., Vilemų g. 1. Vykdydama veiklą Įstaiga vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.
Pirmą kartą kreipiantis į Įstaigą yra užvedama Paciento asmens sveikatos istorijos statistinė kortelė (ambulatorinė kortelė). Registruodamiesi dėl Paslaugų teikimo Pacientai ar Paciento atstovai privalo nurodyti Paciento vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, telefono numerį ir (arba) el. pašto adresą bei tikslų gyvenamosios vietos adresą (Kontaktinių paslaugų namuose atveju).
Atlikus visas registravimosi į Įstaigą procedūras, atsakingas Darbuotojas supažindina Pacientą ar Paciento atstovą su Taisyklėmis bei pateikia kitą aktualią informaciją. Paslaugos teikiamos tik turint tinkamą Paciento ar Paciento atstovo sutikimą.
Iššūkiai diegiant pokyčius ir darbo aplinkos gerinimas
Slaugytojų darbo tempas yra labai didelis ir dažnai sunku atrasti laisvą minutę naujoms užduotims vykdyti. Naujų pokyčių priėmimas skirtingose organizacijose, įskaitant ir medicinos įstaigų, vyksta gana sudėtingai.
Dėl per didelio darbo krūvio kenčia ir pacientai, ir personalas. Pacientai gauna per mažai dėmesio, o slaugytojas darbo metu jaučia didelę įtampą. Dėl senstančios visuomenės ir su tuo susijusių kitų priežasčių, ateityje slaugytojų dar labiau trūks.
Apie slaugytojų poreikio problemą reikėtų aktyviau kalbėtis tarpusavyje, su slaugytojus atstovaujančiais vadovais, slaugytojus atstovaujančiose organizacijose. Taip pat padėtų slaugos specialistų komandos stiprinimas.
tags: #saugos #taisykles #slaugytojoms