Raumenų atrofija - neurologinė liga, kuri pasireiškia raumenų nejautrumu. Laiku nesuskubus, atrofuojasi raumenys. Raumenų atrofija yra sunki liga, ir kovojant su ja, reikia pasitelkti visas geriausias priemones. Nepaisant to, kad raumenų nykimas senatvėje yra gana įprastas biologinis procesas, tačiau ši liga diagnozuojama vis daugiau naujų žmonių. Yra kelios skirtingos raumenų atrofijos rūšys, kurios skiriasi priklausomai nuo to, kaip stipriai pažengę raumenų atrofijos požymiai. Raumenų atrofijos simptomai dažnai maišomi su kitomis ligomis.
Raumenų Atrofijos Požymiai
Dažniausiai išskiriami šie raumenų atrofijos požymiai:
- Jaučiamas raumenų tirpimas (atrofuojasi raumenys).
- Dažnai juntama raumenų nejautra. Atrofuojasi raumenys.
- Juntamas stuburo, rankų, kojų skausmas.
- Raumenų nykimas senatvėje dažnai lydimas ir nemalonaus tvinkčiojimo.
- Ilgainiui gali iškrypti stuburas. Raumenų atrofija gali sukelti net ir nejudėjimo problemą.
Raumenų atrofija: simptomai gali varijuoti, būti stipresni arba silpnesni. Pacientai kreipiasi dėl galūnių tirpimo ir skausmų. Dažniausiai liga nustato neurologas.
Raumenų Atrofijos Priežastys
Raumenų atrofijos priežastys nėra tiksliai nustatytos. Visgi, galima išskirti tam tikrus veiksnius, kurie dažniausiai paskatina šią neurologinę ligą:
- Genetinės priežastys.
- Spiralinė raumenų atrofija dažnai kyla dėl mažo fizinio aktyvumo.
- Kadangi šiais laikais populiarus sėdimas darbas - visi tokio tipo darbą dirbantys ir nesportuojantys asmenys patenka į rizikos grupę.
Nepaisant to, kad raumenų atrofija gali būti įgimta, tačiau jos gydymas - įmanomas. Diuseno raumenų atrofija dažniausiai gydoma su medikų pagalba. Visgi, namuose taip pat galima pagerinti savo sveikatos būklę.
Taip pat skaitykite: Senatvinis raumenų tirpimas: prevencija ir gydymas
Raumenų Masės Mažėjimas Senstant (Sarkopenija)
Senstant kūno sudėtis keičiasi: liesoji kūno masė - pirmiausiai skersaruožių raumenų masė, vėliau ir kaulų mineralų masė - mažėja, o riebalų masė didėja. Raumenų masės sumažėjimas, dėl senėjimo proceso vadinamas sarkopenija. Sarkopenijos terminas kilęs iš graikiškų žodžių sarx (mėsa) ir penia (mažas). Apie 3,6 milijono žmonių JAV serga sarkopenija ir turi didelę fizinės negalios riziką.
Mokslininkai nustatė, kad tarp 24 ir 50 metų amžiaus žmonių skeleto raumenų masė sumažėja apie 10 proc., o tarp 50 ir 80 metų amžiaus papildomai sumažėja apie 30 proc. Vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių raumenų masė sumažėja po 1,9 kg per 10 metų vyrams ir 1,1 kg - moterims. Ypač sumažėja kojų raumenų masė. Sumažėjus raumenų masei, lėtėja ir medžiagų apykaita, todėl „sudeginama“ mažiau kalorijų, didėja nutukimo rizika.
Dėl senatvinės sarkopenijos sumažėja raumenų jėga, galingumas ir ištvermė. Šių ypatybių sumažėjimas sąlygoja spartesnį nuovargio tempą, kai kurių chroniškų ligų atsiradimą (nutukimą, artritą, osteoporozę), taip pat padidėjusią atsitiktinių kritimų riziką, kurių dažna pasekmė - kaulų lūžiai. Sumažėjus raumenų masei tampa sunku atlikti įprastus buities darbus, išlaikyti pusiausvyrą, lipti laiptais, atsikelti nuo kėdės. Raumenų masės mažėjimas senstant paveikia žmonių gebėjimą savarankiškai gyventi. Tyrimo rezultatai rodo mažos raumenų masės ir priešlaikinio mirtingumo ryšį.
Veiksniai, darantys poveikį kūno sudėties pakitimams senstant, yra endokrininiai (maža augimo hormono koncentracija, sutrikęs organizmo sistemų atsakas į skydliaukės hormonų veiklą, lytinių hormonų pakitimai, atsparumas leptinui), medžiagų apykaitos sutrikimai (riebalų, baltymų, mineralų, skaidulų ir vitaminų absorbcijos sutrikimai) ir gyvenimo būdo veiksniai (mityba, fizinis aktyvumas).
Senatvinio Silpnumo Sindromas ir Raumenų Masės Mažėjimas
Senatvinio silpnumo sindromas - naujas ir dar nepakankamai Lietuvoje žinomas. Šis negalavimas dažnai yra painiojamas su įprastu senėjimu, todėl jis dar neturi standartinio apibrėžimo. Vienas iš pagrindinių veiksnių, nulemiančių senatvinio silpnumo sindromą, yra raumenų masės mažėjimas, kurį sukelia biologinis senėjimas arba sarkopenija. Po 50 metų amžiaus raumenų masė kasmet sumažėja apie 1-2 proc. Sarkopeniją dar labiau apsunkina sumažėjęs fizinis aktyvumas ir dėl to vystosi senatvinio silpnumo sindromas.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos metodai
Daugiau kaip 75 proc. Dėmesį reikėtų atkreipti į sumažėjusią plaštakos griebimo jėgą, sumažėjusį ėjimo greitį, mažą fizinį aktyvumą. Taip pat į nuolatinį nuovargio jausmą ar per paskutinius metus neplanuotai prarastą daugiau nei 4 kg kūno svorį. Žmonės, turintys tris ir daugiau požymių, yra laikomi silpnais, vieną ar du požymius - turintys polinkį į silpnumą, o jeigu neturi nė vieno požymio - yra sveiki.
Yra ir kitų veiksnių, kurie leidžia įtarti silpnumą: pablogėjusi sveikatos būklė, sutrikusi pusiausvyra, negalėjimas savęs apsitarnauti, vienišumas, nevisavertė mityba. Nėra paprasta atskirti silpnumą nuo fiziologinio senėjimo bei negalios. Mokslininkai yra nustatę įvairias veiksnių grupes, skatinančias šiuos sindromus. Tai socialiniai (vienišumas, žemas išsilavinimo lygis), psichologiniai veiksniai, įskaitant depresijos simptomus, nesubalansuota mityba, gretutinės ligos bei su jomis susijusios komplikacijos.
Pagrindinės priemonės, norint išvengti senatvinio silpnumo sindromo arba sustabdyti jo progresavimą, yra fiziniai pratimai, visavertė mityba ir vitaminas D. Jau seniai įrodyta, kad fizinis aktyvumas pagerina žmogaus savijautą, atitolina amžiaus sukeltas raumenų masės ir jėgos sumažėjimą. Įvairaus amžiaus žmonėms svarbus yra fizinis aktyvumas ir visavertė mityba. Su padidėjusia silpnumo rizika siejamas mažas vitamino D kiekis. Raumenų masę ir jėgą didina papildytas baltymais maistas.
Visiems suaugusiesiems rekomenduojamos vidutinio intensyvumo arba intensyvesnės aerobinės treniruotės. Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, senatvinio silpnumo sindromo progresavimą visoms amžiaus grupėms sumažina tik intensyvus fizinis aktyvumas.
Raumenų Atrofijos Gydymas
Raumenų atrofijos gydymas siekia kuo ilgiau išlaikyti pacientą veiksnų, prailginti jo vaikščiojimo laiko tarpą. Dažniausiai skiriama mankšta bei įvairūs vitaminai, kurie pagerina paciento imuninę sistemą. Gydytojai skiria dietą, kurioje yra labai daug baltymų, kurie padeda „statyti“ raumenis.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir gydymas
Dar viena, paskutiniu metu itin dažnai aptariama, gydomoji alternatyva - TENS procedūros. Elektrostimuliacija padeda stiprinti raumenis. TENS terapija skirta konkrečios raumenų vietos mankštinimui ir stiprinimui. Ji labai mėgstama, kadangi TENS aparatas atlieka visą darbą, o pacientas gali ramiai gulėti, nevarginti savęs. TENS aparatas namuose suteikia galimybę pagerinti savo savijautą. Kuo didesnė elektrostimuliacija yra nustatoma - tuo didesnė apkrova raumeniui yra sukeliama. Taip mažinamos raumenų atrofijos priežastys, padedama pagerinti žmogaus raumenų būklę. Elektrostimuliatorius subalansuotas skirtingo sudėjimo asmenims, tad raumenų atrofija: gydymas tinka visiems. Elektrostimuliatorius yra rekomenduojamas medikų.
Specialūs fiziniai pratimai sustiprina vyresnio amžiaus pacientų judamąjį - atramos aparatą, saugo nuo raumenų masės netekimo dėl amžiaus, lėtinių ligų ar vartojamų vaistų, mažina griuvimo riziką, didina pacientų savarankiškumą kasdienėje aplinkoje.
Krūtinės ir nugaros raumenų auginimo treniruotė
Fizinis Aktyvumas ir Mityba Sarkopenijos Profilaktikai
Kad nemažėtų raumenų masė, raumenų jėga ir ištvermė, raumenys turi reguliariai dirbti.
Fizinio aktyvumo sumažėjimas yra svarbus mažos raumenų masės ir mažos raumenų jėgos rizikos veiksnys bet kokio amžiaus žmogui. Mokslininkai mano, kad jėgos pratimai yra efektyviausias būdas didinti vyresnio amžiaus žmonių raumenų masę, jėgą ir kaulų tankį. Nustatyta, kad 10 savaičių trukmės jėgos pratimai, skirti kojų raumenims, 74 procentais padidino raumenų jėgą 83 metų pacientams, o šių pacientų ėjimo greitis padidėjo 53 procentais.
Pagrindinėms raumenų grupėms stiprinti Amerikos sporto medicinos kolegijos mokslininkai rekomenduoja jėgos pratimus atlikti reguliariai, 2 - 3 kartus per savaitę. Patariama atlikti tris pratimų serijas po 8 - 12 kartojimų iš 8 - 10 skirtingų pratimų.
Fiziškai pasyviems žmonėms pradėjus sportuoti, po tam tikro krūvio gali atsirasti skausmas raumenyse ir sąnariuose. Svarbu šiuos simptomus malšinti: konservatyviomis priemonėmis kaip šaltis, ar esant užsitęsusiems skausmams - tepalais (pvz. Ketoprofeno) ar vonelėmis. Kartu patariama naudoti vietinę mikrocirkuliaciją gerinančius tepalus. Traumų ir sumušimų, lokalių infiltratų ir patinimų, poodinių kraujosruvų, raumenų, sausgyslių ir sąnario kapsulės bei raiščių pažeidimų po traumų gydymui yra rekomenduojamas Lioton 1000.
Sarkopenijos profilaktikai ir gydymui greta fizinių pratimų būtina ir tinkama mityba. Baltymai yra pagrindinė organizmo ląstelių statybinė medžiaga. Esant baltymų trūkumui negali vystytis raumenys. Pagrindiniai baltymų šaltiniai yra mėsa, pienas ir jo produktai, žuvis, kiaušiniai, soja, riešutai. Vyresnio amžiaus žmonėms sarkopenijos profilaktikai rekomenduojama suvartoti 1 - 1,5 g/kg per dieną baltymų.
Kiek ir Kaip Judėti Senjorams?
Anot E. Šapovalovo, pagal naujausias Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) rekomendacijas, 65 metų ir vyresniems žmonėms rekomenduojamas vidutinio ir aukšto intensyvumo aerobinis fizinis aktyvumas ne mažiau kaip 300 minučių per savaitę. Be to, bent 2 kartus per savaitę reikėtų skirti dėmesio jėgos pratimams ir 3 kartus per savaitę - pusiausvyros palaikymo, tempimo ir judesių valdymo pratimams.
Analizuojant plačiau, Nacionalinis sėnėjimo institutas (angl. National Institute of Aging) yra išskyręs svarbiausias fizinio aktyvumo kryptis senjorams. Pirma, senjorams rekomenduojami ištvermės reikalaujantys pratimai, tokie kaip greitesnis ėjimas, plaukimas, o pagal galimybes - bėgimas ristele ar šokiai, ypač jei mokomasi naujų šokio elementų (tai papildomai aktyvina smegenų veiklą). Antra, renkantis jėgos pratimus svarbu akcentuoti, kad pratimai apimtų pagrindines raumenų grupes, tam gali būti naudojamos pasipriešinimo gumos, svareliai ar treniruokliai. Verta atsižvelgti į pratimus rankų ir liemens raumenų jėgai treniruoti. Labai svarbu, kad bent vienas ar du pratimai būtų kompleksiniai, tokie kaip pritūpimai, daikto ar svorio pakėlimas nuo žemės, nes tai judesiai, kurie apima daugiau sąnarių.
Trečia, po ištvermės ir jėgos treniruočių arba mažiausiai 3 kartus per savaitę, pradedant nuo žemo intensyvumo ir progresuojant iki šiek tiek nekomfortabilaus jausmo, reikalinga atlikti lankstumo pratimų. Svarbiausi raumenų tempimo segmentai - tai kojų raumenys, blauzdos bei čiurnos, riešų zona, mentys ir klubai. Ketvirta, atliekant pusiausvyros pratimus svarbu tai daryti palaipsniui, pradžioje laikantis už kėdės ar stalo, progresuojant remtis pirštų galais, o vėliau - visai nesilaikant ar net ir užsimerkus. Tikslingi stiprinantys pratimai - pėdų lenkimas, klubų atitraukimas ir pritraukimas, kelių lenkimas, kojos kėlimas į vieną ar kitą pusę ir t. t.
Kaip Rinktis Sportą Pagal Sveikatos Būklę
Nors tam tikro sporto imtis, sulaukus garbaus amžiaus, ir gali atrodyti rizikinga, sveikatingumo treneris yra kitos nuomonės: „Pirmiausia reikėtų bijoti ne kokių nors pratimų ar sporto šakų, o per mažo fizinio aktyvumo. Visi šiuolaikiniai tyrimai aiškiai rodo, kad žmogus fiziškai aktyvus turi būti nuo gimimo iki tol, kol gali judėti, nes fizinis aktyvumas ilgina gyvenimo trukmę ir gerina jo kokybę.“
E.Šapovalovas apgailestauja, kad apie 95 procentų senjorų niekaip negali pasiekti minėto reikalingo fizinio aktyvumo, nes jiems pritrūksta noro, energijos, užsispyrimo. Tarkime, besirenkantiems ėjimą, eiti reikia greitai, važiuojantiems dviračiu tempas irgi turi būti ne kiek patogus, kiek greitas. Dirbantiems su svoriais taip pat reikia rinktis pasipriešinimo reikalaujančius svorius ar gumas. Visa tai atbaido senjorus, o veltui, sako treneris.
Išimtis, kada reikėtų prieš renkantis sportą atsižvelgti į sveikatos būklę, jeigu žmogus turi sąnarių ar nervo šaknelių uždegimą, stuburo išvaržą ar kitas patologijas arba jei atlikdamas kokį nors judesį jis jaučią diskomfortą, aštrų, buką skausmą - to nereikia ignoruoti ir reikėtų nutraukti pratimą.
„Tempiant raumenis niekada neturi jaustis skausmo. Svarbu reguliariai analizuoti ir širdies pulsą, o dėl sveikatos ir fizinio aktyvumo - pasikonsultuoti su specialistu“, - sako E.Šapovalovas.
BCAA: Pagalba Raumenų Augimui ir Atsistatymui
BCAA 4:1:1 (L-leucinas, L-valinas, L-izoleucinas). Šis BCAA santykiu 4:1:1, praturtintas L-glutaminu ir vitaminu B6, užtikrina raumenų stiprinimo ir atsistatymo procesų stiprinimą. Šios 3 aminorūgštys yra būtinos greitesniam atsigavimui po treniruotės ir optimaliam raumenų augimui. BCAA 4:1:1 yra pagrindinis produktas profesionaliems sportininkams, tačiau jis taip pat yra idealus partneris mėgėjams, norintiems ugdyti ar išlaikyti raumenų masę.
Poveikis Aprašymas Raumenų augimas Leucinas aktyvina raumeninių baltymų sintezę Skausmo mažinimas Mažina raumenų pažeidimus ir DOMS trukmę Nuovargio mažinimas Padeda sumažinti nuovargį po treniruotės Raumenų apsauga Užkerta kelią raumenų nykimui arba irimui