Garantinis fondas yra valstybės įsteigtas, tačiau ne valstybės finansuojamas socialinės apsaugos fondas, skirtas bankrutavusių įmonių darbuotojų apsaugai. Jo tikslas - užtikrinti darbuotojų teises sudėtingose situacijose, kai darbdavys patiria nemokumą ar rimtą likvidumo problemą, ir suteikti finansinį saugumą bei galimybę gauti būtiniausias išmokas net ir tuo atveju, kai įmonė negali laiku atsiskaityti.
Vykdant Garantinio fondo administravimo funkcijas, nuo 2017 m. jas perėmė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Sodra) ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Įmokos į Garantinį fondą mokamos laikantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatų, o įmokų kodas yra 1961 (taikomas ataskaitiniams laikotarpiams iki 2016-12-31).
Darbdavio įmokos į Garantinį fondą: Darbdaviai moka reguliarias įmokas į Garantinį fondą, kurios paprastai sudaro 0,2 % nuo sutartinio darbo užmokesčio su priedais, t.y. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Šios įmokos yra proporcingos darbuotojų darbo užmokesčiui ir priklauso nuo įmonės dydžio bei darbuotojų skaičiaus.
Įmokos apskaičiavimas remiasi vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), darbuotojų kaitos dažnumu, sektoriaus rizika, įmonės finansine būkle ir mokumo istorija. Be to, gali būti taikomos lengvatos naujoms ar sunkumus patiriančioms įmonėms, pavyzdžiui, pradinių įmokų nuolaidos ar kitokios prisitaikymo mechanikos.
Ar darbdavys moka įmokas už pensininkus, įdarbintus pagal darbo sutartį?
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas apibrėžia darbo užmokestį kaip atlygį už darbą, atliktą pagal sudarytą darbo sutartį. Darbo užmokesčio sudedamosios dalys yra bazinis atlyginimas, premijos, priedai ir kitos su darbu susijusios išmokos. Tačiau darbdavio darbuotojo naudai mokamos įmokos, kurios nėra atlyginimas už atliekamą darbą, nelaikomos darbo užmokesčiu.
Taip pat skaitykite: pensijų kaupimo būdo matomumas fondų valdytojams
Todėl įmokos, mokamos darbdavio darbuotojo naudai, pavyzdžiui, pagal pensijų kaupimo sutartis (III pakopos pensijų fondai) ar kitas motyvacines priemones, nėra įtraukiamos į darbo užmokestį ir nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) bei socialinio draudimo įmokomis, jeigu jos atitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 14-1 punktą.
Vis tik, jeigu tokios įmokos yra mokamos vietoje darbo užmokesčio arba kaip jo dalis, jos laikomos apmokestinamomis su darbo santykiais susijusiomis pajamomis ir apmokestinamos pagal GPMĮ reikalavimus.
Pensininkų įdarbinimas ir įmokos į Garantinį fondą
Nėra įstatyminio draudimo mokėti įmokas į Garantinį fondą už įdarbinamus pensininkus, jei jie oficialiai įdarbinti pagal darbo sutartį. Įmokos mokamos visiems įmonės darbuotojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar pensinio statuso, nes jos yra susietos su darbo santykiais ir darbo užmokesčio dydžiu.
Darbdavio prievolė mokėti įmokas pagal garantinio fondo nuostatas išlieka, todėl ir už pensininkus, dirbančius pagal darbo sutartį, turi būti mokamos įmokos į Garantinį fondą tokiu pačiu principu kaip už kitus darbuotojus.
Taigi, jei pensininkas yra įdarbintas oficialiai, jo darbo užmokestis įtraukiamas į bendrą įmokų bazę, nuo kurios darbdavys moka garantinio fondo įmokas. Tai svarbu užtikrinant darbo santykių skaidrumą ir darbuotojų apsaugą net ir atveju, kai darbdavys patenka į nemokumo situaciją.
Taip pat skaitykite: Kas moka įmokas?
Garantinio fondo išmokos ir apsauga darbuotojams
Garantinis fondas suteikia finansinę apsaugą darbuotojams, kai jų darbdavys patiria finansinių sunkumų ar bankrotą. Išmokos iš šio fondo apima:
- Darbo užmokestį už pradelstus laikotarpius, ne didesnį kaip 3/4 paskutinio ketvirčio darbuotojo su darbo santykiais susijusių pajamų.
- Išeitines kompensacijas ir kitus įstatymų numatytus išmokėjimus.
- Išmokas, susijusias su nepanaudotu darbo laiku, viršvalandžiais ar kitomis teisės aktų numatytomis priemonėmis.
Išmokos skaičiuojamos pagal patvirtintus darbuotojų reikalavimus, kurie nustatomi remiantis darbo santykių dokumentais ir teismo ar kreditorių susirinkimo nutarimais. Išmokos mokamos per administratorių (Sodrą) ir veiksmingai užtikrina, kad darbuotojai gaus teisėtą kompensaciją net ir tuo atveju, kai darbdavys dėl bankroto negali atsiskaityti.
Administracinės procedūros ir terminai
- Darbdavio administratorius per mėnesį nuo teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimo pateikia paraišką dėl išmokų skyrimo.
- Administratoriaus institucija nagrinėja paraišką ne ilgiau kaip per 20 darbo dienų.
- Jeigu reikia, sprendimas derinamas su Garantinio fondo taryba, kuri patvirtina išmokų skyrimą.
- Išmokos darbuotojams pervedamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo lėšų gavimo.
- Nepanaudotos lėšos grąžinamos į valstybės iždo bendrąją sąskaitą su delspinigiais už pavėluotą grąžinimą.
Socialinės apsaugos ir mokesčių aspektai dirbant pensininkams
Darbo kodeksas traktuoja darbo užmokestį kaip atlygį už faktinį darbą pagal darbo sutartį ir nurodo bazinį atlyginimą, premijas, priedus bei kitas kompensacijas. Tačiau motyvacinės įmokos, skirtos senatvės kaupimui ar kitoms socialinėms priemonėms, nėra laikomos darbo užmokesčiu, jei jos nepriskiriamos pakeisti darbo užmokestį.
Mokesčių administratorius taip pat patvirtina, kad darbdavio įmokos į III pakopos pensijų fondus, kurios mokamos darbuotojo naudai, laikomos neapmokestinamomis, jei jos nėra mokamos vietoje darbo užmokesčio. Jeigu šios įmokos laikomos darbo užmokesčiu ar jo dalimi, jos apmokestinamos pagal GPMĮ.
Darbdaviai turi galimybę savo iniciatyva motyvuoti darbuotojus, įskaitant ir pensininkus, taikant papildomas socialines priemones, tačiau svarbu, kad tai būtų tinkamai įforminta ir atitiktų galiojančius įstatymus bei mokesčių administravimo taisykles.
Taip pat skaitykite: Kas yra agresyvus asmuo?
Apibendrinimas: įmokų mokėjimas į Garantinį fondą už pensininkus
Darbdavys privalo mokėti įmokas į Garantinį fondą už visus oficialiai įdarbintus darbuotojus, įskaitant ir pensininkus, jei jie dirba pagal darbo sutartį. Įmokos dydis priklauso nuo darbo užmokesčio, taip pat atsižvelgiama į sektoriaus, įmonės riziką ir kitus veiksnius. Įmokos mokamos reguliariai ir yra būtinos užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, ypač nemokumo atvejais.
Motyvacinių įmokų ir pensijų kaupimo įmokų, mokamų darbuotojo naudai, apmokestinimas priklauso nuo jų pobūdžio ir nuo to, ar jos laikomos darbo užmokesčio dalimi. Tai svarbu žinoti darbdaviams, planuojantiems skatinti darbuotojus per socialines programas ir pensijų kaupimą.