Ar pensijų fondai mato, kokį pensijų kaupimo būdą pasirinko dalyvis

Lietuvoje ilgėjant gyvenimo trukmei bei daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui vertėtų susimąstyti, ar verta savo pensiją patikėti tik valstybei, t.y. Sodrai. Jei dirbančiųjų skaičius ateityje mažės, o pensininkų skaičius didės, kyla natūralus klausimas, kaip Sodra surinks reikalingus pinigus „padoriai“ pensijai. Be abejo, visada galės padidinti mokesčius dirbantiems, taip tikintis surinkti trūkstamas lėšas. Taip pat galės papildomai skolintis, taip dar labiau didinant Sodros „deficitą“.

Taigi, jei senatvėje norime gyventi ne ką prasčiau, negu kad gyvenome dirbdami, turėtume pamąstyti apie papildomą pinigų kaupimą. Pensijų kaupimo sistema ̶ tai galimybė asmenims, kurie moka socialinio draudimo įmokas, šalia jų dalį lėšų kaupti privačiuose pensijų kaupimo fonduose. Sulaukę pensinio amžiaus pensijų sistemos kaupimo dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių: iš Sodros ir iš savo sukauptų lėšų.

I pakopa (Sodra) ir jos realios galimybės

Pirma pakopa - tai valstybinio socialinio draudimo (Sodros) pensija. Šiuo atveju pinigai nėra kaupiami, jie tiesiog surenkami ir perskirstomi. Norint gauti senatvės pensiją yra reikalingas minimalus 15 metų darbo stažas. Neturint 15 metų stažo, Jūs gausite tik pašalpos pensiją. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu per metus asmuo gauna ne mažesnes negu 12 mėnesių minimalių mėnesinių algų dydžio pajamas, į stažą įskaitomi visi metai, tačiau jei pajamos yra mažesnės ̶ į stažą įskaitomas proporcingai trumpesnis laikotarpis.

Socialinio draudimo pensiją sudaro trys dalys: pagrindinė dalis, papildoma dalis ir priedas už darbo stažo metus. Pagrindinė dalis priklauso nuo stažo metų, papildoma dalis priklauso ir nuo stažo ir nuo metų, taigi, jeigu mokėsite mažiau įmokų Sodrai, tai pagrindinė dalis nesumažės, o sumažės tik papildoma dalis. Priedą už stažo metus gauna asmenys, turintys daugiau nei 30 metų stažą. Tačiau realybė tokia, kad ir kokią pensiją gausite iš Sodros, ji Jums greičiausiai neužtikrins „sočios“ senatvės. Pavyzdžiui, šiuo metu valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija siekia 112 eurų, o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, siekia 269 eurus. Kaip manote, ar tokia pinigų suma Jums užtikrins komfortabilią senatvę ir ar mažėjant dirbančiųjų ir pensininkų santykiui galima tikėtis drastiško bazinių pensijų augimo ateityje? Labiau tikėtina, kad ne.

II pakopa: kaip prisijungti ir ką reikia žinoti

Sulaukę pensinio amžiaus pensijų sistemos kaupimo dalyviai pensiją gaus iš sodros ir iš savo sukauptų lėšų. Norėdami tapti pensijų sistemos kaupimo dalyviu, Jūs turite pasirašyti su pasirinktu II pakopos pensijų fondu sutartį, o apie kaupimą ši bendrovė praneš Sodrai ir užregistruos sutartį. Prieš pasirinkdami II pakopos pensijų fondą, atidžiai perskaitykite pensijų fondų taisykles ir susipažinkite su taikomais mokesčiais.

Taip pat skaitykite: Ar taikomos Garantinio fondo įmokos įdarbinus pensininką?

Įmokos dalis, kuri buvo pervedama į II pakopos pensijų fondus nuo 2004 metų pastoviai kito. Tarkime nuo 2004 iki 2008 metų, t.y. 2009 metų viduryje ji buvo sumažinta iki 3%, o metų pabaigoje iki 2%. Nuo 2014 metų sistema vėl keitėsi - pensijos įmokos dalį sudarė 2% iš Sodros, 1% papildomos dalyvio pajamų įmokos ir 1% pensijų įmokos iš valstybės biudžeto, skaičiuojamos nuo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje. 2016 metais socialinio draudimo įmokos dalis liko nepakitusi, t.y. 2%, tačiau papildoma dalyvio pajamų įmokos dalis ir papildoma įmoka iš valstybės biudžeto buvo padidintos iki 2%. 2020 metais planuojama, kad iki 3.5% bus padidinta socialinio draudimo įmokos dalis. Taigi, jei viskas bus pagal planą, 2020 metais kaupiant maksimaliai kas mėnesį bus galima sukaupti 7.5% nuo pajamų, o tai yra labai artima rekomenduojam minimaliam santaupų dydžiui - 10%.

Labai svarbu prisiminti, kad II pakopos pensijų fondo sukaupta suma priklauso nuo Jūsų atlyginimo dydžio. Taigi, kuo didesnis atlyginimas, tuo Jūs sumokėsite didesnes įmokas į pensijų fondą. Taip pat svarbus privalumas yra tas, kad visa sukaupta suma pensijų fonde priklauso tik Jums, o tai reiškia, kad Jums numirus, ją paveldės Jūsų vaikai ir valstybė neturės į tai jokių teisių.

II pakopos trūkumai ir išmokų būdai

Nepaisant visų privalumų, II pakopos pensijų kaupimas turi ir tam tikrų trūkumų. Svarbiausias trūkumas yra tas, kad pasirašę II pensijų pakopos kaupimo sutartį, jos nutraukti negalėsite (nebent per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo). Dar vienas svarbus trūkumas yra mokesčiai. Nuo kiekvienos įmokos Jums reikės sumokėti įsigijimo mokestį (šiuo metu vyrauja 0.5 - 1.0% mokestis nuo investuojamos sumos, tačiau nuo 2017 metų įsigijimo mokestis turėtų būti panaikintas), taip pat yra mokamas valdymo mokestis (šiuo metu standartiškai yra taikomas 0.65 - 1.0% metinis valdymo mokestis), na o jeigu norėsite pakeisti pensijų fondą ar pensijų fondo valdymo įmonę, Jums dar gali tekti sumokėti ir už tai.

Sulaukus pensinio amžiaus išmokos II pakopoje yra išmokamos skirtingai. Jei antroje pakopoje sukaupta lėšų suma neviršija 5 tūkst. eurų, sulaukus pensinio amžiaus visi sukaupti pinigai yra išmokami vienu metu. Sukaupus 5-10 tūkst. eurų, lėšos išmokamos periodinėmis išmokomis iki sukaks 85 metai. II pakopoje kaupiančiam asmeniui sukaupus daugiau nei 10 tūkst. eurų ir sulaukus pensinio amžiaus, yra įsigyjamas anuitetas. Standartinį pensijų anuitetą pasirinkusiems gyventojams stabilios išmokos bus mokamos iki gyvenimo pabaigos. Anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirenkamas tuo atveju, kai norima užtikrinti dalinį pensijos paveldimumą. Išmokama mėnesinė išmoka bus kiek mažesnė nei standartinio anuiteto. Atidėtasis anuitetas įsigyjamas už dalį sukauptos sumos. Asmeniui, sulaukusiam pensinio amžiaus, pensijų fondai mokės periodines pensijos išmokas, o pensijų anuiteto išmokos bus mokamos tik jam sulaukus 85 metų amžiaus. Pasirinkus šį anuiteto tipą, paveldima likusi neišmokėta periodinių išmokų lėšų dalis iki 85-ojo gimtadienio.

Perėjimai tarp pensijų kaupimo bendrovių ir registrai

Dalyvis, norintis pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, turi pateikti prašymą kitai pensijų kaupimo bendrovei. Pensijų kaupimo bendrovė, kuriai dalyvis pateikė prašymą pereiti į jos valdomą pensijų fondą, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos pateikia VSDF valdybai asmeniui identifikuoti ir dalyvio prašymui įregistruoti reikiamus duomenis. VSDF valdyba, gavusi visus reikiamus duomenis, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įregistruoja dalyvio prašymą pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą.

Taip pat skaitykite: Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą?

Asmuo tampa tos pensijų kaupimo bendrovės, į kurios valdomą pensijų fondą pereina, valdomo pensijų fondo dalyviu nuo prašymo pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Padariusi atitinkamus įrašus Dalyvių ir sutarčių registre, VSDF valdyba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrovėmis, elektroniniu būdu apie tai per 3 darbo dienas informuoja abi pensijų kaupimo bendroves, nurodydama, į kokį (iš kokio) pensijų fondą (fondo) pereina dalyvis, o jeigu dalyvis gauna periodines pensijų išmokas, - ir informaciją apie tai, kad dalyvis yra periodinių pensijų išmokų gavėjas.

Jeigu asmeniui identifikuoti ir dalyvio prašymui įregistruoti pateikti duomenys yra netikslūs ar jų nepakanka, VSDF valdyba turi teisę atsisakyti registruoti dalyvio prašymą pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Dalyvio perėjimas iš vienos pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo į kitos bendrovės valdomą pensijų fondą turi vykti laikantis sąlygų, nustatytų priežiūros institucijos patvirtintose standartinėse pensijų fondų taisyklėse.

Dalyvis turi teisę kartą per kalendorinius metus pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, padengdamas tik pensijų kaupimo bendrovės, iš kurios valdomo pensijų fondo pereinama, su asmens perėjimu į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą susijusias išlaidas, nurodytas šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje, jeigu pensijų kaupimo bendrovė yra priėmusi sprendimą taikyti tokio pobūdžio atskaitymus, atsižvelgdama į priežiūros institucijos patvirtintose standartinėse pensijų fondų taisyklėse nustatytus leidžiamus išlaidų dydžius.

Jeigu pensijų kaupimo bendrovė ketina perduoti pensijų fondo valdymą kitai pensijų kaupimo bendrovei, pensijų fondas panaikinamas dėl pensijų kaupimo bendrovės bankroto ar likvidavimo arba pensijų fondai jungiami, perduodamo arba panaikinamo pensijų fondo arba jungime dalyvaujančių pensijų fondų dalyviai per pensijų kaupimo bendrovės nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 mėnesiai nuo informacijos apie atitinkamą sprendimą išsiuntimo dalyviams dienos, turi teisę pereiti į kitą jų pasirinktą pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų. Jeigu per šioje dalyje nurodytą laikotarpį dalyviai nepereina į kitą pensijų kaupimo bendrovę, priežiūros institucijos nustatyta tvarka tokie dalyviai ir jiems priklausantis pensijų turtas perkeliami į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą jų amžių atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų.

VSDF valdyba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrovėmis, informuoja kiekvieną pensijų kaupimo bendrovę apie visų pensijų kaupimo bendrovių valdomų pensijų fondų piniginių lėšų sąskaitų bankuose rekvizitus. Pensijų kaupimo bendrovė, iš kurios pereina jos valdomo pensijų fondo dalyvis, gavusi VSDF valdybos pranešimą apie dalyvio perėjimą į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, konvertuoja pensijų fondo vienetus į pinigines lėšas dienos, kurią VSDF valdyba pensijų kaupimo bendrovei pateikia informaciją apie dalyvio pereitimą, pensijų fondo vienetų verte ir per 3 darbo dienas perveda dalyviui priklausančias pinigines lėšas į priimančiosios pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo piniginių lėšų sąskaitą.

Taip pat skaitykite: Įmonių pertvarkymai ir kreditorių analizė: Sodros ataskaitų vaidmuo.

III pakopa: savanoriškas kaupimas ir mokestinės lengvatos

Investuoti į III pakopos pensijų fondus gali visi norintys ir netgi tie, kurie nemoka mokesčių ir nedalyvauja I ir II pensijų pakopose. Jūs galite pasirinkti net kelis III pakopos pensijų fondus. Įmokos nėra automatiškai pervedamos į fondus, tačiau nuėję į banką Jūs galite pasirinkti paslaugą - tiesioginį debetą, kad šios įmokos būtų periodinės. III pakopos pensijų fondai turi dar vieną ypač didelį privalumą - mokestinę lengvatą. Įmokoms, mokamoms į III pakopos pensijų fondą, taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata - nuo įmokų, per metus sumokėtų į pensijų fondą, sumos kitais metais, pateikus pajamų deklaraciją, grąžinama 15% sumokėto pajamų mokesčio.

Gerai pagalvokite, ar verta naudotis šia lengvata, nes neišlaikius pinigų pensijų fonde iki termino Jums tektų grąžinti valstybei 15% GPM. III pakopoje gyventojai lėšas gali kaupti savarankiškai. Valstybė skatina šį kaupimą įmokoms suteikdama gyventojo pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Kiekvienais kaupimo metais galima susigrąžinti sumą, siekiančią iki 20 proc. III pensijų pakopoje sukauptos lėšos yra paveldimos.

III pakopoje sukauptas lėšas galima atsiimti kada panorėjus, tačiau nepamirškite, kad reikės grąžinti 15% GPM lengvatą, jeigu ja pasinaudojote anksčiau laiko. Jei III pakopos pensijų fonde lėšas būsite išlaikę ne trumpiau kaip 5 metus ir gaudami išmoką būsite sulaukę 55 metų amžiaus (jeigu pensijų kaupimo sutartį sudarėte iki 2012 m.), arba jeigu pensijų kaupimo sutartį sudarėte po 2013 m. - būsite sulaukę amžiaus, penkeriais metais trumpesnio už senatvės pensijos amžių, gali būti taikomos palankesnės sąlygos.

Kam tinka II, III pakopos ir savarankiškas investavimas - ekspertų nuomonės

„Swedbank“ investicijų valdymo laikinojo vadovo Valdo Sejavičiaus teigimu, „visi būdai, kuriais nusprendžiama kaupti pensijai, yra geri, nes dėl demografinių pokyčių valstybės mokama pensija ateityje, tikėtina, mažės“: „Todėl kiekvieno mūsų asmeninis indėlis prie savo finansinės gerovės pensijoje - sveikintinas ir skatintinas.“ Pasak V. Sejavičiaus, pasirinkimas, kokius instrumentus pasitelkiant bus kaupiama pensijai - II, III pensijų pakopas, savarankišką investavimą - dažnai priklauso nuo žmogaus finansinių žinių, patirties ir laiko, kurį jis gali skirti: „Svarbu paminėti, kad kaupti pensijai galima pasitelkus visas šias priemones. Nebūtina pasirinkti tik vieno būdo.“

Kam tinkamiausia II pakopa (V. Sejavičiaus požiūris)

• II pensijų pakopa tinkamiausia jaunesniems arba vidutinio amžiaus dirbantiems žmonėms, kurie turi ilgą investavimo horizontą - bent 10-15 metų ar daugiau.
• II pensijų pakopos fondai veikia pagal gyvenimo ciklo principą. Kuo mažiau laiko iki pensijos lieka, tuo didesnę dalį fondo sudaro mažesnės rizikos instrumentai, pavyzdžiui, obligacijos.
• Darbą kaupimui skatina valstybės įmoka - kiekvieną mėnesį iš valstybės biudžeto skiriama 34,5 euro įmoka, kuri yra investuojama su asmens įmokomis.
• II pakopoje taikomi nedideli ir valstybės reguliuojami mokesčiai: iki 0,5 proc. gyvenimo ciklo fonduose ir iki 0,2 proc. turto išsaugojimo pensijų fonduose.
• II pakopa ypač naudinga tiems, kurie neturi investavimo patirties arba tam nenori skirti daug laiko; nenori mokėti valstybei mokesčių nuo gautos investicinės grąžos; vertina automatizuotą sprendimą.

Kam tinkama III pakopa

• III pakopa labiausiai tinka aukštesnes pajamas gaunantiems žmonėms; tiems, kurie nori pasinaudoti GPM lengvata (iki 300 eurų per metus iki 2034 m., jei kaupimas pradėtas iki 2025 m.); darbuotojams, kuriems prie kaupimo pensijai prisideda darbdavys; žmonėms, kurie jau kaupia II pakopoje ir nori papildomo kaupimo.
• III pakopa leidžia lanksčiai keisti įmokų dydį arba bet kada pasiimti dalį arba visas sukauptas lėšas.
• III pakopos efektyvumas ypač didelis, kai įmokas didina darbdavys arba visiškai išnaudojama mokestinė lengvata.

Savarankiškas investavimas

Verslininkas, investuotojas Ilja Laursas pabrėžia, kad savarankiškas investavimas suteikia didžiausią lankstumą, tačiau reikalauja žinių, disciplinos ir emocinio atsparumo: „Praktika rodo, kad daugelis žmonių investuoja nenuosekliai, reaguoja į rinkų svyravimus ar priima emocinius sprendimus ir taip mažina galimą uždirbti ilgalaikę grąžą.“

I. Laursas teigia, kad lietuvių finansinis raštingumas ir investavimo kultūra yra labai silpni. Pernai atliktame tyrime Lietuva iš 42 Europos šalių užėmė paskutinę vietą pagal finansinį raštingumą. Jei žmogus turi aukštą finansinį raštingumą, supranta rizikas ir geba investuoti nuosekliai, savarankiškas investavimas gali būti geresnis pasirinkimas. Tačiau daugeliui praktiškiau yra derinti keletą kaupimo būdų arba pasikliauti profesionalais.

Praktiniai patarimai renkantis kaupimo būdą

• Prieš pasirinkdami II pakopos pensijų fondą būtinai susipažinkite su pensijų fondo taisyklėmis.
• Pagalvokite, kokią riziką galite prisiimti ir kokio amžiaus pinigus pradėjote kaupti pensijų fonde. Likus keleriems metams iki pensijos rekomenduojama rinktis konservatyvų pensijų fondą, kurį sudaro obligacijos.
• Jeigu iki pensijos liko nedaug metų ir negalite apsispręsti, ar verta dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, galite pasinaudoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta pensijų skaičiuokle.
• Jei savarankiškai priimti sprendimą sunku, visada galima kreiptis pagalbos į šios srities profesionalus - užsiregistruojant į konsultaciją savo banke ar pensijų kaupimo bendrovėje.
• Nebūtina pasirinkti tik vieno būdo - kaupti pensijai galima pasitelkus II, III pakopas ir savarankišką investavimą kartu.

Ką dar verta žinoti apie paveldimumą ir išmokas

I pakopos pensija nėra paveldima. Tačiau jei asmuo miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, visos privačiuose pensijų fonduose kaupiamos lėšos yra paveldimos. Sulaukus pensijos, sukauptas turtas ar jo dalis išmokama priklausomai nuo sukauptos sumos ir išmokų būdo.

Be to, sulaukęs pensinio amžiaus asmuo turi teisę atidėti išmokų pradžią - jis gali neskubėti išsimokėti sukauptos sumos, jei turi pakankamai lėšų pragyvenimui. Prieš pasirinkdami gyvybės draudimo įmonę, kuri siūlo mokėti anuitetą, būtinai susipažinkite su visų bendrovių sąlygomis ir išsirinkite Jums tinkamiausias pasirinkdami tinkamiausią iš Jums pasiūlytų anuiteto rūšių.

Santrauka pasirinkimo aspektų

• II pakopa: automatizuota, valstybės skatinama, tinkama ilgesniam horizontui, mažesni mokesčiai.
• III pakopa: lanksti, mokestinės lengvatos, tinkama papildomam kaupimui ir aukštesnėms pajamoms.
• Savarankiškas investavimas: didžiausia kontrolė ir lankstumas, reikalauja žinių ir disciplinos.

Aspektas	II pakopa	III pakopa	Savarankiškas investavimas
Automatizmas	Taip	Dažniausiai ne	Ne
Mokestinės lengvatos	Ribotos	GPM lengvata (iki ribos)	Nėra (gauta grąža apmokestinama)
Lankstumas	Mažesnis	Didesnis	Didžiausias
Skirta	Jaunesniems/vidur. amžiaus, ilgas horizontas	Aukštesnės pajamos, papildymas	Labai žinantiems ir disciplinuotiems

Apskritai, teisingas sprendimas yra apskritai kaupti pensijai; kokiu būdu - kiekvienam įsivertinti asmeniškai. Jei Jums trūksta žinių, verta jas įgyti arba pasitarti su specialistais, kad priimtas sprendimas būtų tinkamiausias Jūsų finansinei ateičiai užtikrinti.

tags: #ar #draudejas #mato #koki #pasirinkes #pensiju