Šiandien Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama intelekto negalią turinčių asmenų integracijai į visuomenę. Vienas iš būdų tai įgyvendinti - grupinio gyvenimo namai, kuriuose žmonės su negalia gali gyventi savarankiškai, tačiau su reikiama priežiūra ir pagalba.
Gogeno Namai Juragiuose: Naujas Gyvenimo Etapas
Juragiuose, „Akvilos“ grupinio gyvenimo namuose, pavadintuose Gogeno vardu, gyvena dešimt intelekto negalią turinčių asmenų. Ši bendruomenė neseniai atšventė metų įkurtuves. Namiškiai - taip vadinami gyvenimo namų gyventojai. Dešimt čia įsikūrusių intelekto negalią turinčių žmonių, iki apsigyvendami grupinio gyvenimo namuose, gyveno su tėvais arba valstybinėse globos įstaigose. Prieš metus jų gyvenimas pasikeitė kardinaliai.
Dabar paklausti, ar norėtų grįžti gyventi su tėvais, tvirtai atsakė, kad ne. „Noriu būti savarankiška“, - teigia vienas iš gyventojų. Andrejus į šiuos namus atsikraustė vėliausiai, vasarį. „Norėjau gyventi atskirai, be tėvų, nes jau užaugau. Turiu daugiau laisvės, savarankiškai gyvenu. Važiuoju į dirbtuves dirbti. Važiuojame į keliones. Buvau Latvijoje“, - Andrejus lėtai dėsto gyvenimo čia pranašumus.
Paklaustas, ko sau palinkėtų šiuose namuose, nedvejodamas atsakė: „Laimės.“ Po pauzės papildė, kad jam laimė yra draugai, su kuriais gerai sutaria. Andrejus aprodė namų kiemą, čia auginamas daržoves, gėles ir pakvietė į vidų. Jų dienos ritmas toks pats, kaip ir mūsų: dieną - darbai ir veiklos, po jų - laisvalaikis, poilsis.
Gyvenimo Namuose Kasdienybė
Gogeno namuose kiekvienas turi savo kambarį, vos keli gyvena dviese. Kambarius tvarkosi patys, rūpinasi savo daiktais, drabužiais, batais. Bendroje patalpoje yra virtuvė-valgomasis, svetainė. Šias erdves taip pat tvarkosi patys: plauna grindis, valo dulkes. Namiškiai noriai kvietė pasisvečiuoti jų kambariuose ir džiaugsmingai rodė piešinius ant sienų.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
„Čia sandėliukas. Yra makaronų, miltų, kavos, sausainių“, - namiškė Diana rūpestingai vardijo tvarkingai lentynose sudėtus maisto produktus. „Žoliapjovė, karutis.“
„Man labiausiai patinka gaminti varškėčius“, - geros nuotaikos neslėpė Miglė ir pasidalijo tobulų varškėčių receptu. Vakarienei namiškiai gamino šaltibarščius ir keptas bulves.
Gogeno Namų Filosofija ir Bendruomenės Įtraukimas
Jų įkūrėja J. Čilvinaitė papasakojo šio pavadinimo istoriją: „Grupinio gyvenimo namų trumpinys - GGN. Mes taip ir sakydavome. Namiškiams gal kartais sunku būdavo pasakyti tą GGN, tad jie ėmė vadinti Gogeno namais. Prisiminiau dailininką Polį Gogeną. Jis gilinosi į egzistencijos klausimus, aktualius kiekvienam žmogui. Tai artima mūsų filosofijai. Jo paveikslo reprodukcija „Iš kur atėjome? Kas esame? Kur einame?“ puikuojasi ant sienos."
Tokių grupinio gyvenimo namų, kaip Gogeno, Lietuvoje yra ir daugiau. Pasaulyje kuriasi vis daugiau organizacijų, teikiančių pagalbą žmonėms su negalia. Antroposofinės iniciatyvos „Camphillo“ krypčiai atstovaujanti „Akvila“ savo veiklą pradėjo 2018 m. Garliavoje. Bendruomenė veikia socialinės terapijos principu.
Namai, integruoti į bendruomenę, keičia visuomenės požiūrį į žmogų su negalia. „Pažiūrėkime iš žmogaus su negalia perspektyvos. Žmogus su negalia gali pradėti gyventi savo gyvenimą, kurti savo likimą. Gimtadienį švęsti - ne su tėvų draugais, o su savo, važiuoti atostogų ne ten, kur važiuoja mama ir tėtis, leisti laisvalaikį ne ten, kur jį leidžia mama ir tėtis, o taip, kaip nori jis. Jis gali turėti savo draugų, su jais draugauti, susipykti, įsimylėti, neįsimylėti, turėti savo darbą, savo veiklą, klysti, išleisti visus pinigus, susitaupyti pinigų. Gyventi taip, kaip gyvena visi žmonės“, - pokalbyje dalyvavę namiškiai pritariamai linkčiojo.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Iššūkiai ir Visuomenės Požiūris
Kalbėdama apie visuomenės požiūrį į žmogų su negalia J. Čilvinaitė prasitarė, kad Gogeno namų įsikūrimas Juragiuose nebuvo lengvas ir ne viskas vyko lyg sviestu patepta. „Mes sulaukėme daugybės klausimų dėl to. Aiškinome, kad tikrai 24 valandas per parą čia bus darbuotojų. Tačiau vis tiek klausinėjo, ar tikrai bus ir savaitgaliais, ar tikrai bus ir naktimis. Bendruomenė tarsi įsivaizdavo, kad tuos žmones paliksime. Visuomenė dar nežino, kaip tokia paslauga atrodo. Jie jos dar nepatyrė“, - priešiškumo priežastis mini J. Čilvinaitė.
Vis dėlto, anot J. Čilvinaitės, kai bendruomenė pamatė, kad namiškiai jiems nekelia grėsmės, viskas stojo į normalias vėžes. „Tačiau yra sąlyga - paslauga turi būti gera. Mes, kaip paslaugos organizatoriai, savivaldybės, ministerija vis dar mokomės, kuriame šias paslaugas.“
Socialinio Darbo Svarba ir Žmogiškumo Paieškos
Gogeno namų filosofija ragina pažvelgti per dar vieną pjūvį - darbuotojų. „Mūsų kolektyve pasirinkusių socialinio darbo studijas iš šešių turbūt yra vienas. Visi kiti turėję kitokių gyvenimiškųjų patirčių, bet baigia kursus ir sako: aš dirbsiu čia. Man gražu, kad vis daugiau ateina žmonių, vyresniame amžiuje keičiančių profesijas. Kodėl? Žmonės ieško prasmės. Ir randa tai socialiniame darbe. Pas mus tiesa atrandama užsiimant labai praktiškais dalykais - plaunant grindis ar pjaustant morką“, - J. Čilvinaitė dalijasi savo įžvalgomis.
„Žmogus yra sociali būtybė - jam reikia kito žmogaus ir žmogiškumo. Tokiame kontekste, kai vyksta karai, pandemijos, kai žmogiškumas, atrodo, atsiduria antrame plane, o ekonomikos rodikliai - svarbiausi, žmonės ieško atsakymų. Gal vis dėlto žmogus su negalia, žmogus, gyvenantis skurde, netgi žmogus, kuris padarė nusikaltimą, irgi nusipelno būti priimtas kaip žmogus pačia aukščiausia prasme, kaip dvasinė būtybė“, - svarstė pašnekovė.
J. Čilvinaitė paragino namiškius grįžti vidun: „Manau, visuomenės, nenoriu pasakyti paraštėse, gal nematomose srityse ir slypi raktai į žmogiškumą.“
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai
Institucionalizacijos Problema ir Alternatyvos
Institucionalizacijos ir grėsmingo jos masto žalą suaugusiesiems ir vaikams ne kartą akcentavo UNICEF ir Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro Europos regioninis padalinys ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas. Valstybės privalo apsaugoti žmones nuo apgyvendinimo rūpybos įstaigose. Kalbama apie visavertį vaiko, netekusio tėvų globos, žmogaus su negalia gyvenimą, kuris garantuotų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi ir leistų aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje.
Šalyje veikia 31 stacionari socialinės globos įstaiga asmenims, turintiems proto ir / ar psichikos negalią. Jose gyvena daugiau kaip 5 tūkst. suaugusiųjų (iš jų apie 4 tūkst. yra darbingo amžiaus) ir daugiau kaip 60 vaikų su negalia, iš jų 55 proc. turi psichikos negalią, 45 proc. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje kasmet diagnozuojama per 300 naujų psichikos ir elgesio sutrikimų atvejų 100 tūkst. gyventojų ir yra daugiau nei 5,5 tūkst. sergančiųjų 100 tūkst. Šalyje yra apie 15,5 tūkst. vaikų su negalia.
2021 m. pabaigoje šalyje jau buvo įsteigti 33 grupinio gyvenimo namai (GGN) ar bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN), kuriuose gyvena suaugusieji ar vaikai su psichikos ar proto negalia, iš jų: 5 BVGN vaikams su negalia ir 28 GGN suaugusiems asmenims su negalia.
| Tipas | Skaičius | Kam skirti |
|---|---|---|
| BVGN | 5 | Vaikams su negalia |
| GGN | 28 | Suaugusiems asmenims su negalia |
tags: #sandraugos #globos #namai