Nevyriausybinė organizacija SOS vaikų kaimai teikia pagalbą sunkumus patiriančioms šeimoms ir teigia, kad pastaruosius keletą metų tokių šeimų Lietuvoje kasmet daugėja. Nors vis dar susiduriama su nuomone, kad pagalba yra reikalinga ir teikiama tik asocialioms šeimoms, pavyzdžiui, turinčioms problemų su alkoholiu, gyvenančioms skurde ir vos suduriančioms galą su galu, situacija keičiasi - SOS vaikų kaimuose net 30% sunkumus patiriančių šeimų yra iš mus įprastos aplinkos.
Svarbu suvokti, kad pagalbos reikia įvairioms šeimoms. Visuomenėje dar labai gajus stereotipas, kad jeigu šeimai yra paskiriama atvejo vadyba ir teikiama specialistų pagalba, vadinasi tai yra asociali šeima, pilna rizikos faktorių savyje ir aplinkai. Toks šeimos patiriančios sunkumus apibūdinimas yra labai klaidingas.
Sunkumų priežastys ir pasekmės
R. Zaidovaitė sako, kad būtent dėl šių priežasčių problemos užklumpa tiek sunkiai, tiek puikiai finansiškai besiverčiančias šeimas. Pavyzdžiui, priklausomybė nuo alkoholio - ji visose šeimose yra tokia pati, tik skiriasi vartojami svaigalai.
Kalbant apie pagalbą šeimai svarbu žinoti, kad jeigu, pavyzdžiui, šeimoje akivaizdžiai vartojamas alkoholis ar yra smurtaujama, tai jau yra pasekmė anksčiau įvykusios problemos, darančios įtaką dabartiniam elgesiui. Todėl socialinio atvejo vadybininkai kiekvienos šeimos situaciją analizuoja ir padeda šeimos nariams atrasti problemų priežastis ir jas spręsti.
Šeimas, kurios dar nėra gilioje krizėje, tačiau jau patiria sunkumus yra sunku atpažinti. Dažniausiai tai pradeda matytis besikeičiančiame vaikų elgesyje. Vaikai nori namų, kuriuose gyventų laimingi ir juos mylintys tėvai, todėl net mažiausi kivirčai, kurie auga ar pasikartoja, daro įtaką vaikų savijautai.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
„Mano darbas - padėti šeimoms, patiriančioms sunkumus. Šeimoms, kuriose auga vaikai. Tai nėra geros ar blogos šeimos, tai nėra šeimos kilusios iš nežinia kur - tai šeimos aplink mus: mūsų kaimynai, kartais artimieji ar draugų šeima.
Socialinė atskirtis ir rizikos veiksniai
Straipsnyje remiantis socialinių įtampų laukų koncepcija nagrinėjama socialinės rizikos šeimų padėtis. Išryškėjo socialinės rizikos šeimų socialinės atskirties tendencijos. Socialinės rizikos šeimos yra veikiamos įvairių rizikų: skurdo, nedarbo, ribotų galimybių dalyvauti darbo rinkoje, alkoholizmo, nusikalstamumo, daugiavaikių šeimų reiškinio, vaikų nepriežiūros ir kt. Pastaraisiais metais Lietuvoje atsirado naujų rizikos veiksnių, kurie turėjo įtakos socialinių įtampų laukų raiškai.
Pagalba sunkumus patiriančioms šeimoms
Šiuo metu SOS vaikų kaimai globoja 650 sunkumus patiriančių šeimų, kuriose gyvena 780 Lietuvos vaikų. Kiekvienam vaikui ir šeimai teikiame ilgalaikę pagalbą - teisinę, psichologinę, medicininę, edukacinę, aprūpiname maistu bei reikalingais daiktais.
Septynerių metų Matukas toks pats, kaip ir visi kiti vaikai: jis neypatingas ir moka dalintis meile su kitais. Vieninteliai jo draugai ir tikroji šeima yra pliušinis meškinas ir laukinis kačiukas, todėl berniukas puikiai žino, ką reiškia vienatvės ir skausmo ašaros. Kasdien, prieš eidamas į mokyklą, jis leidžiasi į priemiesčio mišką, kuriame jo laukia mylimas augintinis. SOS vaikų kaimai intensyviai dirba su Matuko šeima, kurioje dėl nemokėjimo tinkamai išreikšti emocijas kasdien kyla barniai ir kivirčai. Neretai agresijos taikiniu tampa ir berniukas.
Finansinė parama šeimoms
Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui arba kitaip - vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Išmoka gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 23 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa (įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, laikotarpiu).
Taip pat skaitykite: Socialinių medijų marketingo analizė
Nuo 2026 m. išmoka vaikui - 129,5 euro. Vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams, turintiems negalią, prie vaiko pinigų skiriama ir papildoma 76,2 euro dydžio išmoka per mėnesį. Taigi, gausios šeimos vaikas kas mėnesį gauna 205,7 euro.
Papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai, pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, yra įskaitomi į savo šeimos sudėtį, nevertinant jų gaunamų pajamų. Pavyzdžiui, jeigu šeima augina tris vaikus, du nepilnamečius ir vieną pilnametį vaiką, kuris studijuoja aukštojoje mokykloje, pilnametis vaikas nebeturi teisės gauti išmokos, bet jis įskaitomas į šeimos sudėtį, todėl šeima laikoma gausia ir kitiems dviem nepilnamečiams vaikams išmoka vaikui skiriama kaip gausios šeimos vaikams.
Kiekvienam gimusiam vaikui Lietuvoje išmokama vienkartinė išmoka. Vienkartinė išmoka vaikui nuo 2026 m. pradžios padidėjo iki 814 eurų, o nuo 2026 m. birželio 1 d. ji dar padidės 222 eurais - iki 1036 eurų. Gimus vaikui, asmuo dėl vienkartinės išmokos skyrimo gali kreiptis per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos.
Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į 148 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 349,5 euro. Išimtiniais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas šeimos narys yra su negalia, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas, nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti gali būti skiriama, kai vidutinės mėnesio pajamos asmeniui yra mažesnės kaip 466 eurai.
Mokiniams, kurių vidutinės mėnesio pajamos asmeniui mažesnės nei 349,5 euro (išimtiniais atvejais - 466 eurai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose. Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, tenkančias asmeniui, į pajamas nėra įskaitomi vaiko pinigai (tiek universali, tiek papildomai skiriama išmoka vaikui) ir, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus, 25-40 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų poilsio laikas
Gausios ar auginančios vaiką su negalia šeimos gali pasinaudoti Šeimos kortele, užtikrinančia specialias vienkartines ar daugkartines lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas partnerių suteikiamoms prekėms, paslaugoms, renginiams. Prašymą išduoti Šeimos kortelę galima pateikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) patvirtinant suformuotą preliminarų prašymą arba prašymą užpildžius savarankiškai, taip pat prašymą galima pateikti paštu arba atvykus į Socialinių paslaugų priežiūros departamentą.
Daugiau informacijos: www.seimos-kortele.lt
2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų. Už šias dienas mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Pavyzdžiui, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau arba keturias dienas per savaitę po 1 valandą trumpiau.
Šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų ir (ar) 3 ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jeigu jos gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, teikiama 30 proc. dydžio subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti - kredito likučiui ar kredito pradiniam įnašui padengti.
Šeimoms, auginančioms 5 ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), taip pat šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ne eilės tvarka. Gausioms šeimoms taip pat gali būti mokama būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, jeigu šeimos atitinka kitus reikalavimus.
148,56 euro (2026 m.) pensija gali būti skiriama senatvės pensijos amžiaus sulaukusiam ar negalią turinčiam motinai ar tėvui, netekusiems 60 proc. ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo), jei atitinka įstatyme nustatytas sąlygas (vaikai nepatyrė socialinės rizikos, jiems nebuvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa, nėra teisti ir kt.). Daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos arba kai daugiavaikė motina neatitinka šiame įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų. Pensiją skiria ir moka „Sodra“ , ji gali būti mokama kartu su įprasta senatvės pensija. Dėl šios valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikės motinos ar tėvai turėtų kreiptis į „Sodrą“.
391,50 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) pensija gali būti skiriama tėvams, kurie išaugino 5 ar daugiau vaikų, sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet negauna įprastos senatvės pensijos, nes nesukaupė minimalaus stažo. Už išaugintus vaikus šalpos senatvės pensija skiriama ir mokama tik vienam iš tėvų.
391,50 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) dydžio šalpos kompensacijos skiriamos 5 metai iki senatvės pensijos amžiaus sukakties arba netekus 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) ir mokamos tol, kol daugiavaikės motinos įgyja teisę gauti kurią nors pensiją: šalpos pensiją, socialinio draudimo pensiją, valstybinę pensiją ir kt., išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką. Jeigu daugiavaikė mama įgyja teisę gauti mažesnio dydžio pensiją, ji vietoj pensijos gali pasirinkti toliau gauti šalpos kompensaciją. Dėl šalpos senatvės pensijos ar šalpos kompensacijos daugiavaikės motinos turėtų kreiptis į „Sodrą“.
Gausios šeimos taip pat gali naudotis visomis kitomis socialinėmis garantijomis, kurios taikomos šeimoms su vaikais ar darbuotojams su vaikais, nepaisant jų skaičiaus.
Ankstyvasis ugdymas ir socialinė integracija
Vaikų darželis yra vienas efektyviausių būdų mažinti socialinę atskirtį ir suteikti visiems vaikams vienodas galimybes. Tai ypač reikšminga vaikams iš socialinės rizikos šeimų, nes darželis jiems tampa ne tik mokymosi, bet ir socialinės įtraukties vieta. Ankstyvasis ugdymas padeda suvienodinti įgūdžių skirtumus, mažina socialinę izoliaciją ir ruošia vaikus sėkmingam mokymuisi mokykloje bei gyvenime.
Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikiama informacija atskleidžia, kad daugiau nei trečdalis socialinės rizikos šeimose augančių vaikų iki 5 metų nedalyvauja ikimokyklinio ugdymo procese - šie vaikai praranda galimybę geriau pasirengti mokyklai ir ateities iššūkiams.
Renata Bruožė, „SOS vaikų kaimų“ koordinuojanti atvejo vadybininkė sako, kad vaikai iš socialinės rizikos šeimų namuose gali neįgyti tiek socialinių įgūdžių, kiek jų gautų darželyje bendraudami su bendraamžiais. Be to, tokiose šeimose suaugusieji kartais nelavina tam tikrų vaikų įgūdžių, pavyzdžiui, higienos - tiek asmeninės, tiek aplinkos.
„Kadangi maži vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, labai svarbu lavinti šiuos įgūdžius. Būtent higienos ir kiti kasdienio gyvenimo įgūdžiai galėtų būti ugdomi darželyje. Jei vaikas nelanko darželio ir pradeda lankyti priešmokyklinę grupę, kuri yra privaloma, per tuos metus šie įgūdžiai gali likti neišlavinti iki galo. Be to, mes žinome, kokie būna vaikai - tie, kurie neturi tam tikrų įgūdžių, pavyzdžiui, nemoka nusiprausti ar ateina nešvarūs, gali tapti patyčių taikiniu tarp kitų vaikų“, - teigia R. Bruožė.
Bendravimo įgūdžių svarba
Pašnekovės teigimu, vis tik viena didžiausių problemų yra tokia, kad vaikai, kurie nelanko ankstyvojo ugdymo įstaigų, nelavina savo bendravimo įgūdžių nei su kitais vaikais, nei su suaugusiaisiais. Todėl atėję į privalomą ugdymą jie dažnai negeba bendrauti, tinkamai išreikšti ar parodyti savo emocijų. Taip pat jiems gali trūkti savarankiškumo, kurį tam tikro amžiaus vaikai jau turėtų būti įgiję. Tėvams dažnai nėra lengva pasakyti, kad jų vaikas gali turėti tam tikrų sunkumų ir dėl to verta lankyti darželį, todėl svarbu ieškoti būdų, kaip juos paskatinti priimti šį sprendimą.
Tad be finansinės paramos socialiniai darbuotojai aktyviai konsultuoja tėvus aiškindami jiems galimas rizikas vaikui augant bei pabrėždami ugdymo įstaigų teikiamą naudą.
„Vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose, dažnai trūksta kokybiškų socialinių ryšių. Jie gali patirti atskirtį, nes neturi galimybės bendrauti su bendraamžiais, dalyvauti ugdomosiose veiklose ar išmokti bendravimo normų. Darželyje vaikai ugdosi svarbiausius socialinius įgūdžius: kaip susidraugauti, dalintis, spręsti konfliktus ir būti bendruomenės dalimi. Tai itin svarbu jų emocinei gerovei ir vėlesnei sėkmei mokykloje“, - priduria „SOS vaikų kaimų“ atstovė.
Pasak Dr. Vitalijos Gražienės, Vilniaus kolegijos docentės, ikimokyklinio ugdymo patirtys suteikia vaikams tvirtą pagrindą lengviau įsilieti į visuomenę ir prisitaikyti prie kasdienių gyvenimo iššūkių, o pirmieji šešeri gyvenimo metai - ypač svarbūs asmenybės formavimuisi.
Vaikų darželyje sudaromos sąlygos visapusiškam vaiko vystymuisi: bendraudamas su bendraamžiais ir padedamas rūpestingų pedagogų bei švietimo pagalbos specialistų, vaikas mokosi komunikuoti, užmegzti draugystes, pažinti save. Tai padeda formuoti socialinius įgūdžius, kurie yra labai svarbūs vėlesniame gyvenime. Aplinka, kurioje vaikas auga, ir santykiai su kitais vaikais yra labai svarbūs, nes tai ugdo ne tik kognityvinius gebėjimus, bet ir emocinę bei socialinę brandą.
Ji taip pat priduria, kad jei šeima neturi galimybių atžalų į darželį leisti visai darbo dienai, verta svarstyti darželio lankymą bent po pusdienį ar kelis kartus per savaitę, kad vaikas turėtų progą socializuotis.
Be to, jei tėvai neturi galimybių savo vaiko pristatyti į ugdymo įstaigą, kai kurie darželiai ir savivaldybės siūlo pavežimo paslaugas. Tėvams turi būti svarbu ne tik sudaryti sąlygas vaikui augti, bet ir padėti jam įgyti bendravimo įgūdžių, perprasti elgesio modelius bei mokytis svarbių gyvenimiškų įgūdžių, kuriuos jis pritaikys ateityje.
Raidos problemų pastebėjimas darželyje
Darželyje dažnai pastebimi vaiko raidos sutrikimai, kurie šeimoje gali likti nepastebėti - pavyzdžiui, vėluojanti kalbos raida ar kalbos sutrikimai. Ugdymo įstaigoje dirba specialistai, kurie gali padėti vaikui įveikti mokymosi ar kalbos sunkumus, todėl lankymas darželyje gali būti svarbi pagalba tiek vaikui, tiek jo šeimai. Šias problemas svarbu pastebėti kuo anksčiau ir suteikti tinkamą specialistų pagalbą, nes tai padeda vaikams lengviau integruotis ir adaptuotis gyvenime bei ateityje spręsti kylančias problemas. Jei sutrikimai lieka neaptarti ir nesprendžiami, jie gilėja ir tampa dar sudėtingesni vėlesniame amžiuje. Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, šios problemos dažnai smarkiai išryškėja.
Jos teigimu, kai tokie vaikai pradeda lankyti privalomas priešmokyklinio ugdymo klases, specialistai gali pastebėti sutrikimus ir nukreipti tėvus į pedagogines-psichologines tarnybas ar raidos centrus.
Apibendrinant galima teigti, kad socialinės rizikos šeimų problemos Lietuvoje yra kompleksinės ir reikalauja įvairiapusės pagalbos. Svarbu ne tik finansinė parama, bet ir socialinių įgūdžių ugdymas, ankstyvasis ugdymas ir specialistų konsultacijos. Tik tokiu būdu galima užtikrinti vaikų gerovę ir sėkmingą integraciją į visuomenę.
Socialinė parama šeimoms Lietuvoje (2026 m.)
| Paramos rūšis | Suma | Pastabos |
|---|---|---|
| Išmoka vaikui | 129,5 euro | Kas mėnesį |
| Papildoma išmoka vaikui (gausioms/nepasiturinčioms šeimoms) | 76,2 euro | Kas mėnesį |
| Vienkartinė išmoka gimus vaikui | 1036 eurai | Išmokama vieną kartą |
| Parama mokinio reikmenims įsigyti | 148 eurai | Jei pajamos mažesnės nei 349,5 euro |
| Antrojo laipsnio valstybinė pensija daugiavaikėms motinoms | 148,56 euro | Tam tikromis sąlygomis |
| Šalpos senatvės pensija tėvams, išauginusiems 5 ir daugiau vaikų | 391,50 euro | Jei nesukauptas minimalus stažas |
| Šalpos kompensacija daugiavaikėms motinoms | 391,50 euro | 5 metai iki senatvės pensijos |