Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti ligos išmokų ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarką, siekiant sumažinti perteklinį gyventojų lankymąsi pas šeimos gydytojus, ypač tais atvejais, kai susirgimas yra lengvas ir nereikalauja medicininės konsultacijos ar specifinio gydymo. Šiuo metu žmogus, net ir sirgdamas vieną ar dvi dienas, yra priverstas kreiptis į gydytoją vien tam, kad gautų nedarbingumo pažymėjimą, kas apkrauna pirminės sveikatos priežiūros grandį ir didina eiles.
Siūlomi pakeitimai leistų darbuotojams pirmąsias dvi ligos dienas neatvykti į darbą be šeimos gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo. Šias dvi dienas, darbdaviui sutikus, būtų galima pateisinti paties darbdavio sprendimu, kuris apie tai informuotų „Sodrą“.
Siūloma nauja nedarbingumo išdavimo tvarka
Pagal siūlomą tvarką, darbuotojas, lengvai susirgęs ir turintis vieną darbdavį, galėtų apie pablogėjusią sveikatos būklę informuoti darbdavį, o šis - savo nuožiūra spręsti, ar leisti neatvykti į darbą vieną ar dvi pirmąsias ligos dienas. Ligos išmoka už šį laikotarpį būtų mokama darbdavio lėšomis, kaip ir dabar, tačiau be gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo. Darbdavys apie suteiktas nedarbingumo dienas praneštų „Sodrai“.
Jei darbdavys nesutiktų suteikti tokių dienų arba darbuotojo liga užsitęstų ilgiau nei dvi dienas, darbuotojas turėtų kreiptis į gydymo įstaigą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo - dabartinė tvarka tokiu atveju nesikeistų.
Vien per 2024 metus buvo išduota beveik 93 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų ligai, trukusiai vienai ar dviem dienoms, kas sudaro daugiau nei dvi dešimtis tūkstančių šeimos gydytojų darbo valandų, galinčių būti skirtos pacientams, kuriems reikalingas ištyrimas, gydymas ar ilgalaikė priežiūra.
Taip pat skaitykite: nedarbingumo pažymėjimas nepasiekė „Sodros“: veiksmų planas
Praktinių pokyčių ir jų pagrindimas
Siūlomi pakeitimai atitinka daugelio Vakarų ir Šiaurės Europos šalių praktiką, kur nedarbingumo pažymėjimo dažniausiai nereikalaujama pirmosiomis ligos dienomis, o sprendimai grindžiami darbdavio ir darbuotojo pasitikėjimu. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pažymi, kad Lietuva yra viena iš tų šalių, kur nuo pat pirmos sergančiojo dienos reikalaujami medicininiai dokumentai, ir tai sukuria didelę administracinę naštą.
Ministrė pabrėžia, kad pacientai, kuriems po kelių dienų simptomai praeina, turėtų galėti išspręsti situaciją supaprastindami procedūras, nes dabartinė tvarka apkrauna šeimos gydytojų darbo krūvį.
Su panašia nuomone sutinka ir šeimos gydytoja Toma Kundrotė, kuri apibūdina, kad daugelis pacientų, sergančių kvėpavimo takų infekcijomis, ateina ne dėl gydymo, o tik dėl nedarbingumo pažymėjimo išrašymo. „Tai yra gryna biurokratija, neefektyviai išnaudojant gydytojų laiką ir resursus,“ - sako ji.
Darbdavio ir darbuotojo tarpusavio pasitikėjimo svarba
SAM pabrėžia, kad siūloma nauja tvarka nebūtų privaloma darbdaviams - jiems paliekama teisė spręsti, ar leisti darbuotojui pasinaudoti pirmosiomis ligos dienomis be nedarbingumo pažymėjimo. Tai skatintų socialinį dialogą ir pasitikėjimą darbo santykiuose bei mažintų sveikatos sistemos administracinę naštą.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai šią idėją palaiko. Dalia Jakutavičė pažymi, kad panašūs modeliai jau veikia kai kuriose įmonėse, leidžiant darbuotojams kelias dienas neatvykti į darbą dėl sveikatos ar kitų priežasčių, ir ši praktika pasiteisina.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Darbdavių nerimas dėl galimo darbuotojų piktnaudžiavimo vertinamas kaip minimalus, nes darbuotojai nenorės prarasti pasitikėjimo darbdavio akyse. Jei piktnaudžiavimo atvejai kilo, darbdavys vėl galės reikalauti gydytojo išduoto pažymėjimo.
Sveikatos priežiūros sistemos naštos mažinimas
Ministerija pažymi, kad šiuo metu nedarbingumo pažymėjimų išrašymas sudaro apie 30 % šeimos gydytojų konsultacijų, o tokių pacientų srautas ypač išauga kvėpavimo takų infekcijų sezonu. Ši tvarka ne tik apkrauna gydytojus, bet ir ilgina pacientų laukimo laiką.
Šeimos gydytoja Toma Kundrotė pabrėžia, kad daugeliu atvejų suaugusių pacientų pora ligos dienų yra pakankama pasveikti, ir dabartinė atskaitos praktika nėra racionali. Ji pažymi, kad kitos Europos šalys, pavyzdžiui, Skandinavijos, leidžia darbuotojams pasitikėti darbdaviu ir neatvykti į darbą pirmąją ligos dieną be gydytojo pažymėjimo.
Elgesio taisyklės ir kontrolė nedarbingumo metu
„Sodra“ informuoja, kad asmenys, pripažinti laikinai nedarbingais ir turintys nedarbingumo pažymėjimus, privalo laikytis elgesio taisyklių nedarbingumo metu. Šių taisyklių pažeidimus nustato ne tik gydytojai, bet ir „Sodros“ specialistai. Prieš priimdama sprendimą dėl ligos pašalpos skyrimo ar neskyrimo, „Sodra“ atlieka asmens medicininių dokumentų patikrinimą ir aiškinasi pažeidimų priežastis.
Planuojama, kad darbdaviai, pateikdami informaciją apie nedarbingumo dienas be gydytojo pažymėjimo, turės susipažinti su nauja tvarka ir pakoreguoti vidines sistemas, o „Sodra“ - sukurti priemones tokioms duomenų pateikčioms priimti.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Socialiniai aspektai ir pandemijos patirtis
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė pažymi, kad tokie pokyčiai skatintų žmones jausti didesnę atsakomybę likti namuose sergant, taip sumažinant užkrečiamų ligų plitimą darbo vietose ir viešose vietose. Tai ypač svarbu imunosupresuotiems pacientams, tokiems kaip onkologiniams ligoniams.
Ji taip pat primena pandemijos laikotarpio pamokas, kai buvo ugdoma praktika neiti į darbą su simptomais, o dabar šios gerosios praktikos ima nykti. Todėl turi būti skatinamas sąmoningumas, leidžiama dirbti iš namų, jei tai įmanoma, ir nustatomos ribos, kiek kartų darbuotojas gali pasinaudoti tokiomis ligos dienomis.
Gydytojų vaidmuo ir atsakomybė
Pasak T. Kundrotės, dabartinė tvarka visą atsakomybę už nedarbingumo suteikimą perkelia gydytojams, kurie dažnai yra „situacijos įkaitai“, nes ne visi simptomai gali būti objektyviai patvirtinti. Tai sukuria papildomą stresą ir darbo krūvį.
Ji taip pat pažymi, jog aiški tvarka ir darbuotojų bei darbdavių pasitikėjimo kultūra leistų geriau valdyti situacijas, kai darbuotojai kartoja ligos prašymus, ir skatinančiai kalbėtis apie realias priežastis bei galimus sprendimus.
| Aspektas | Dabartinė tvarka | Siūlomi pakeitimai |
|---|---|---|
| Reikalavimas nedarbingumo pažymėjimui | Kiekviena ligos diena privalo būti patvirtinta gydytojo pažymėjimu | Pirmas dvi ligos dienas galima pateisinti darbdavio sprendimu be gydytojo pažymėjimo |
| Ligos išmoka pirmoms dviem dienoms | Mokama darbdavio lėšomis su gydytojo pažymėjimu | Mokama darbdavio lėšomis, pažymėjimo nereikia |
| Darbdavio nustatymas | Neaiški dėl kelių darbdavių | Tvarka taikoma darbuotojams, turintiems vieną darbdavį |
| Registravimas „Sodroj“ | Registruojami gydytojo pažymėjimai | Darbdavys praneša apie teisėtai pateisintas nedarbingumo dienas |
| Rizika dėl piktnaudžiavimo | Gydytojų patikrinimai | Darbdavio ir darbuotojo pasitikėjimas, galimybė reikalauti pažymėjimo esant piktnaudžiavimo įtarimui |
Taigi, siūlomas nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tvarkos pakeitimas yra skirtas didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, mažinti šeimos gydytojų darbo krūvį ir skatinti pasitikėjimą tarp darbuotojų bei darbdavių. Tokiu būdu būtų sukurta lankstesnė ir mažiau biurokratinė sistema, leidžianti darbuotojams sveikti namuose, o gydytojams skirti laiką svarbesnėms medicinos užduotims.
tags: #gyytoja #neuzpilde #nedarbingumo