Seimas priėmė įstatymų pataisas, kurios leis išsaugoti socialines garantijas ir išmokas tiems asmenims su negalia, kuriems darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus pagal ankstesnę, iki 2024 metų galiojusią tvarką. Seimas nustatė aiškią taisyklę: jeigu žmogui iki 2023 metų pabaigos darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus, sulaukus šio amžiaus, jis automatiškai bus laikomas lygiu neterminuotam dalyvumo lygiui. Priėmus įstatymų pakeitimus, I. Kižienės teigimu, žmonėms nebereikės papildomai kreiptis į institucijas dėl savo statuso patvirtinimo, įstatymas užtikrins, kad anksčiau suteiktos garantijos bus išsaugotos.
Pasak Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkės, socialdemokratės Indrės Kižienės, žmonės su negalia, kurių darbingumas buvo vertintas pagal senąją tvarką, ir toliau gaus tokio pat dydžio išmokas. Taip pat numatyta išmokėti šalpos negalios pensijos nepriemoką, taip kompensuojant praradimus, patirtus dėl pasikeitusios tvarkos. „Žmonės su negalia neturi atsidurti blogesnėje padėtyje vien dėl to, kad jų negalia buvo įvertinta anksčiau. Jei pagal naująją tvarką negalia pripažįstama ilgalaike, to paties turi tikėtis ir tie, kurie senatvės pensijos amžių pasiekė galiojant senajai sistemai. Šiuo sprendimu siekiame aiškumo, stabilumo ir socialinio teisingumo“, - sako įstatymo pataisų iniciatorė I. Kižienė.
Kaip nustatomas darbingumo lygis
Remiantis LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 3 d., Neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba). Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais. Jei asmeniui nustatoma 0-25 % darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu. Jei asmeniui nustatoma 30-55 % darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu.
Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės.
Pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusį teisinį reglamentavimą darbingumo lygis buvo nustatomas iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, o neterminuotai galėjo būti nustatytas tik išimtiniais atvejais, t. y., dėl profesinės ligos arba nelaimingo atsitikimo darbe. 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymui, suaugusiems, įskaitant ir senatvės pensijos amžiaus asmenis, dalyvumo lygis gali būti nustatomas neterminuotai.
Taip pat skaitykite: Atostogos neįgaliesiems Lietuvoje
Riboto darbingumo asmenims taikomos darbo teisės ir garantijos
Darbo teisės aktai Lietuvoje numato tam tikras garantijas ir lengvatas asmenims, turintiems ribotą darbingumą. Darbo laiko trukmė riboto darbingumo asmenims nustatoma pagal medicinos arba neįgalumą nustačiusios komisijos išvadą. Taigi, jeigu Tarnybos išvadoje yra įrašyta nuostata, jog darbuotojui rekomenduojama nustatyti ne visą darbo dienos ar savaitės darbo laiką, tai darbuotojas gali pasinaudoti Tarnybos rekomendacijomis dėl darbo laiko trukmės sumažinimo bei pateikti darbdaviui rašytinį reikalavimą dėl darbo laiko trukmės sumažinimo Tarnybos nustatytomis sąlygomis.
Pagal LR Darbo kodekso 40 str. ne visas darbo laikas nustatomas sumažinant darbo valandų skaičių per dieną, sumažinant darbo dienų skaičių per darbo savaitę ar darbo mėnesį arba darant ir viena, ir kita. Pagal LR Darbo kodekso 40 str. 6 d. darbas ne viso darbo laiko sąlygomis dirbantiems darbuotojams nesukelia ribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, tobulinant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių, palyginti su darbuotojais, kurie dirba tokį patį ar lygiavertį darbą viso darbo laiko sąlygomis, atsižvelgiant į darbo stažą, kvalifikaciją ir kitas aplinkybes.
Kasmetinės atostogos
Darbuotojas, turintis mažesnį nei 55 % darbingumą, yra laikomas neįgaliu. Vadovaujantis LR Darbo kodekso 138 str. 1 d., neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (DK 126 str.).
Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, ir asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę (DK 128 str. 5 d.). Jei darbuotojas turi negalią, darbdavys privalo tenkinti jo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Jos turi būti ne trumpesnės nei darbuotojas prašo, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų. Jeigu darbdaviui pateikiama sveikatos priežiūros įstaigos išvada, nemokamos atostogos turi būti suteiktos tokiam laikui, kokį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga (DK 137 str. 1 d.).
Darbo sąlygų pritaikymas ir teisės į darbo režimą
Darbdavys turi kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (DK 158 str.). Vadovaujantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principais neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (DK 26 str. 2 d. 6 p.).
Taip pat skaitykite: Atostogų trukmė Lietuvoje
Teisė į ne visą darbo laiką - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu. Toks asmuo grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino (DK 40 str.).
Teisė dirbti nuotoliniu būdu - dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, todėl jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą neįgalumu (DK 52 str.).
Darbo sutarties nutraukimas ir išeitinės išmokos
Teisė nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties pagal Darbo kodekso 56 str. - darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu ... darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 str.).
Ilgesnis įspėjimo terminas, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Darbo kodekso 57 str. - darbo sutartis nutraukiama įspėjus neįgalų darbuotoją prieš tris mėnesius, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš šešias savaites. Galimybė nutraukti darbo sutartį nesant šalių valios - darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra. Tokiu atveju darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 60 str. 1 d.).
Parama darbdaviams įdarbinantiems neįgaliuosius
Darbdaviams, planuojantiems įdarbinti žmogų su negalia, rekomenduojama kreiptis į Užimtumo tarnybą. Yra galimybė pasinaudoti subsidijomis darbo užmokesčiui. Darbdaviui atsirinkus kandidatą su negalia, galima pasinaudoti subsidijomis jo darbo užmokesčiui.
Taip pat skaitykite: Neapmokestinamasis pajamų dydis neįgaliesiems Lietuvoje
Taip pat galima gauti subsidiją darbo vietos steigimui ir pritaikymui. Įdarbinant žmogų su negalia, darbdavys taip pat gali gauti subsidiją jo darbo vietos steigimui ar pritaikymui. Įdarbinus žmogų su negalia į tokią darbo vietą, subsidija jo darbo užmokesčiui nemokama. Paraiškose planuojamoms darbo vietoms steigti subsidijos dydis vienai darbo vietai 2022 metais negali viršyti 22 tūkst. eurų.
Subsidijos lėšos gali būti skiriamos: įsigyti, montuoti ir pritaikyti darbo priemones arba techninės pagalbos priemones, steigiant darbo vietą darbuotojui su negalia; remontuoti arba pritaikyti darbdaviui priklausančias patalpas, reikalingas darbo vietai įrengti (iki 50 proc.). Užimtumo tarnyba interneto svetainėje www.uzt.lt skelbia paraiškų atranką. Darbdavys turi pateikti paraišką tame Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje, kurio teritorijoje planuoja steigti darbo vietą. Komisija vertina paraiškas pagal nustatytus kriterijus, tvirtinamas finansuojamų darbo vietų steigimo projektų sąrašas ir darbdavys, kurio paraiška patvirtinama, kviečiamas pasirašyti sutartį. Po to darbdavys įsteigia ar pritaiko darbo vietą ir įdarbina žmogų su negalia.
Naujovės nuo 2024 m. sausio 1 d. ir poveikis
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija - Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Įstatymo pataisose reglamentuojama, kad keisis negalios vertinimo modelis, didės paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau bus teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos. Darbingo ir pensinio amžiaus žmonėms bus nustatomas dalyvumo lygis, o žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, turimas 25 proc. darbingumo lygis bus lygus 25 proc.
„Nustačius dalyvumo lygį neįgalieji nepraras teisės dirbti, todėl ir toliau galės sudaryti darbo sutartis ir dirbti jų sveikatą atitinkančiomis darbo sąlygomis“, - akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Išankstinis požiūris, kad darbuotojas su negalia dėl savo sveikatos problemų negalės atlikti darbo ar tai darys nepakankamai gerai, nes jam trukdys negalia - gana dažnas. Tačiau sėkmingi įdarbinimo pavyzdžiai rodo, kad žmogus su negalia, pritaikius jam darbo vietą, dažnu atveju yra labai motyvuotas ir lojalus darbuotojas, sėkmingai kuriantis pridėtinę vertę.
Darbos jėgos paklausa per metus išaugo 78 procentais. Tikėtina, kad šiemet kas antra įmonė susidurs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Susiklosčiusi situacija sudaro palankesnes galimybes į darbo rinką įsitraukti negalią turintiems šalies gyventojams. Užimtumo įstatyme planuojama numatyti tokias priemones kaip darbo aplinkos pritaikymas, darbo asistento paslauga.
Garantijos sveikatos priežiūros darbuotojams ir ypač pavojingos užkrečiamosios ligos
Santaros klinikų gydytojų sąjunga kreipėsi į teisininkus, kad pateiktų išaiškinimą, dėl priklausančių socialinių garantijų sveikatos priežiūros specialistams sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis. Teisininkų pateiktame atsakyme garantijas darbuotojams, sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, galima išskirti į kelias grupes:
- Ligos išmoka. COVID-19 ligos atveju numatytas atskiras reglamentavimas, kuris numato, kad asmenims, kurie paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdė savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su COVID-19 liga sergančiu asmeniu, ir susirgo COVID-19 liga, elektroniniuose nedarbingumo pažymėjimuose nurodoma nedarbingumo priežastis „Profesinė liga“. Tokiu atveju, darbuotojui mokama 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio ligos išmoka (100 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“) nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos. Jeigu darbuotojas neserga, bet yra saviizoliacijoje toks nedarbingumo pažymėjimas negali būti išduotas. Darbuotojui, esančiam saviizoliacijoje mokama 62,06 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoka (80 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“) nuo 3 ligos dienos (už pirmas dvi dienas moka darbdavys).
- Draudimo išmoka, numatyta Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 straipsnyje. Įstatymas numato, kad darbuotojai, dirbantys su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, yra draudžiami valstybės biudžeto lėšomis darbingumo netekimo atvejams ir paveda Vyriausybei nustatyti pripažinimo draudiminiais įvykiais atvejus, draudimo išmokų dydžius ir išmokėjimo tvarką. Vyriausybė įgyvendindama įstatymą numatė, kad draudimo išmokos mokamos tik darbuotojams, kuriems nustatytas netekto darbingumo lygis. Dėl sveikatos sutrikimų, nesukėlusių netekto darbingumo lygio, draudimo išmokos nėra numatytos.
- Kompensacija sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui mirus nuo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, numatyta Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 33 straipsnyje.
- Kompensacija darbuotojui dėl apsikrėtimo ypač pavojinga užkrečiama liga nuo paciento ar dirbant ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje. Ši kompensacija mokama netekus dalies sveikatos ir darbingumo ir pridedama prie draudimo išmokos.
Sprendimą mokėti (nemokėti) kompensaciją ir draudimo išmoką priima sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija, bet ji bus saistoma Vyriausybės nustatytais kriterijais t.y. turėtų prašyti pateikti netekto darbingumo lygį patvirtinantį dokumentą. Vyriausybės nutarime nurodyta, kad tiek Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme numatytos kompensacijos, tiek draudimo išmokos mokamos tik darbuotojams, kuriems nustatytas netekto darbingumo lygis.
Praktiniai klausimai: kiek galiu dirbti ir kiek atostogų priklauso?
Man nustatytas 40 % darbingumas. Norėčiau sužinoti, kiek valandų per mėnesį galiu dirbti ir kiek man priklauso atostogų? Remiantis LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 3 d. Neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba). Darbingumo lygis nustatomas įvertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės.
Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t. y. jei asmeniui nustatoma 30-55 % darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu. Riboto darbingumo asmenims darbo laiko trukmė nustatoma pagal medicinos arba neįgalumą nustačiusios komisijos išvadą. Jeigu Tarnybos išvadoje yra įrašyta nuostata, jog darbuotojui rekomenduojama nustatyti ne visą darbo dienos ar savaitės darbo laiką, darbuotojas gali pasinaudoti Tarnybos rekomendacijomis dėl darbo laiko trukmės sumažinimo bei pateikti darbdaviui rašytinį reikalavimą dėl darbo laiko trukmės sumažinimo Tarnybos nustatytomis sąlygomis.
Pagal LR Darbo kodekso 40 str. darbas ne viso darbo laiko sąlygomis dirbantiems darbuotojams nesukelia ribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, tobulinant kvalifikaciją. Darbuotojams, turintiems 40 % darbingumą (tai priskiriama iš dalies darbingiems), atostogų trukmė priklausys nuo darbo dienų skaičiaus per savaitę: 25 darbo dienos per metus (dirbant 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų per metus (dirbant 6 dienas per savaitę), o jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (DK 126 str.).
Pastaba apie konkrečius darbo valandų skaičius
Neįgalumo nustatymo komisijos išvada gali rekomenduoti sumažintą darbo valandų skaičių per dieną arba sumažintą darbo dienų skaičių per savaitę; konkretus valandų skaičius per mėnesį priklausys nuo tos išvados ir nuo susitarimo su darbdaviu. Jei Tarnybos išvadoje yra konkreti rekomendacija, darbuotojas gali pateikti darbdaviui rašytinį prašymą dėl darbo laiko sumažinimo, o darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų (DK 113 str., DK 40 str.).
Teisiniai nuostatai ir administraciniai reikalavimai
Įstatyminiai aktai ir ministerijų įsakymai detalizuoja darbą su neįgaliais asmenimis ir jų darbingumo nustatymo procedūras. Pvz., DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2005 M. KOVO 21 D. ĮSAKYMO pakeitimai reglamentuoja darbo su tam tikromis diagnozėmis vertinimą (pvz., bazinio darbingumo nustatymą nuo 0 iki 15 procentų pagal medicininius kriterijus, atvejai, kai asmuo negali atvykti į NDNT). Tuo atveju, kai prognozuojamas asmens bazinis darbingumas - nuo 0 iki 15 procentų ar kai dėl asmens, gyvenančio užsienyje, darbingumo lygio nustatymo kreipiasi pensiją ar išmoką skirianti institucija, asmens darbingumo lygis vertinamas tik pagal medicininius kriterijus, nevertinant asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti.
Tuo atveju, kai asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, kviečiamas be pateisinamų priežasčių neatvyksta į NDNT ar atsisako dalyvauti darbingumo lygio vertinimo procedūroje, jo darbingumas nevertinamas. Taip pat yra nustatytos specifinių diagnozių, vertinimo ir dokumentų rengimo taisyklės.
Apibendrinimas: kas svarbu žinoti
- Darbingumo nustatymą atlieka Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba; lygiai nustatomi procentais.
- Asmenys, kuriems darbingumo lygis nustatytas iki 2023-12-31 iki senatvės pensijos amžiaus, bus prilyginti neterminuotam dalyvumo lygiui sulaukus pensijos amžiaus ir išlaikys anksčiau gautas garantijas.
- Riboto darbingumo asmenims darbo laikas ir jo sumažinimas nustatomas Tarnybos išvada, o darbdavys privalo atsižvelgti, jei tai pagrįsta sveikatos priežiūros įstaigos išvada ir neapsunkina neproporcingai darbdavio.
- Neįgaliesiems priklauso ilgesnės atostogos ir teisės į nemokamas atostogas, darbo laiko režimo pritaikymas, nuotolinis darbas ir specialios išeitinės išmokos tam tikrais atvejais.
- Yra subsidijų ir paramos priemonių darbdaviams, kurie steigia ir pritaiko darbo vietas žmonėms su negalia.
- Sveikatos priežiūros darbuotojams, dirbantiems su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, numatytos specialios draudimo išmokos ir kompensacijos, tačiau daugeliu atvejų jos mokamos tik nustatytą netekto darbingumo lygį turintiems darbuotojams.
| Tematika | Pagrindinė nuostata |
|---|---|
| Darbingumo nustatymas | NDNT nustato procentinį lygį, pagal 5 proc. intervalus |
| Neterminuotas dalyvumo lygis | Asmenims, kuriems darbingumas nustatytas iki 2023-12-31, po pensijos prilyginama neterminuotam |
| Atostogos neįgaliesiems | 25 darbo dienos (5 d./sav.) arba 30 darbo dienų (6 d./sav.) arba 5 savaitės, jeigu darbo grafikas kitoks |
| Subsidijos darbdaviams | Iki 22 tūkst. eurų vienai darbo vietai (2022 m.) - įrengimui, priemonėms |
tags: #riboto #darbingumo #asmenys