Televizijos laidų vedėja, žurnalistė Renata Šakalytė-Jakovleva atsako į klausimus apie savo gyvenimo lūžio tašką, šiandienos aktualijas ir ateities viziją Lietuvai.
Svarbiausi žmonės mano gyvenime buvo močiutė ir senelis. Jų dėka tapau Žmogumi. Būtent seneliai suformavo mano vertybinį pagrindą, kuriame esminis dalykas - Meilė. Savęs, artimųjų ir visų žmonių.
Iki šiol mintyse skamba senelio pasakyti žodžiai, tapę mano gyvenimo kredo: „Būk visada žmogumi, prie kurio gera. Prisiglausti, gyventi, dirbti, mylėti. Prie kurio gera numirti“.
"Moterys kalba": Beata Tiškevič ir Renata Šakalytė-Jakovleva
Šiandienos aktualijos: smurtas artimoje aplinkoje
Iki šiol neramina vis dar nesibaigiantis smurtas artimoje aplinkoje. Tiek prieš moteris, tiek prieš vaikus. Mažamečių auklėjimas fizinėmis bausmėmis ir psichologinis smurtas. Patyčių kultas tarp vaikų bei suaugusiųjų ir vienodų teisių neužtikrinimas neįgaliesiems, LGBT bendruomenės nariams ir partnerystėje gyventi norinčioms poroms.
Mano vienintelė žinutė yra labai paprasta - Meilė yra Meilė. Kai tai suvoksime, gyventi taps kur kas lengviau. Priimti kitus bus paprasčiau. Įgyvendinti Lietuvos, kaip gerovės valstybės, tikslą irgi seksis greičiau. Kol kas mums dar sunkiai sekasi nuoširdžiai mylėti ir aplinkinius, ir save.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo atsiliepimai
Tai, kas esu šiandien, priimu kaip patvirtinimą, jog einu teisingu keliu. Todėl negalvoju apie tai, kas būtų jeigu būtų. Turiu svajonę kada nors įkurti Vaikų džiaugsmo namus, kuriuose galėtų pailsėti ir pagyventi vaikai, neturintys galimybės patirti daug džiaugsmo savo namuose... Kad jie turėtų vietą, kurioje suprastų, jog meilė - visa ko pagrindas.
Renatos Šakalytės patirtis padedant draugei ištrūkti iš smurtinių santykių
Žurnalistė Renata Šakalytė-Jakovleva pasakoja, kaip padėjo draugei palikti smurtaujantį vyrą ir susikurti gyvenimą iš naujo. Jų istorija parodo, koks svarbus yra moterų savitarpio palaikymas smurtinėse situacijose. Siekiant užtikrinti draugės saugumą, jos vardas ir kiti ją identifikuoti galintys požymiai nebus atskleisti.
Kokia buvo jūsų su drauge istorija? Draugė yra išsilavinusi, prestižinį darbą dirbanti moteris. Bet jos savivertė buvo visiškai sumenkusi. Ji pradėjo save laikyti nevykėle, vis aukštinti mane - sakydavo: „Renata, taip tavim žaviuosi, tu viskuo domiesi, tiek daug žinai, o aš - nieko“, - nors tai buvo netiesa. Ji pradėjo save vadinti bloga mama, vėliau - ir bloga žmona. Draugei pradėjo nesisekti darbe, ji pradėjo bijoti iššūkių, pokyčių.
Vieną žiemos dieną draugė atvažiavo pas mane. Buvau namuose, ji atsisėdo ant sofos ir pradėjo verkti: „Viskas, dabar yra ta riba, kai nebežinau, ką daryti. Nebežinau, kaip gyventi toliau. Jo rėkimas ant manęs, jo žeminimas, jo priekabės yra nebepakeliamos.“ Draugei buvo ypač skaudu, kad vyras tai darė prie jų vaikų. „Jis mane jų akyse vadina bloga mama, sako, kad nesusitvarkau, kad blogai auklėju vaikus.“
Nuo to momento pradėjome bendrauti artimiau nei bet kada anksčiau. Nuolat kalbėjome telefonu, internetu, klausdavau, kaip ji jaučiasi. Sakiau, kad kai tik ją vėl pradės žeminti, kai vėl nežinos, ką daryti, skambintų ar rašytų man, nesvarbu kiek valandų, ar naktis, ar rytas. „Visiškai nesvarbu, ką tuo metu darysiu“, - paaiškinau. „Būsiu pasiruošusi padėti. Jeigu reikės, viską mesiu ir atvažiuosiu.“ Tai jai buvo labai svarbu.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Labai svarbu, kad nors šiuo atveju fizinio smurto nebuvo, buvo smurtaujama psichologiškai. Ji pati to irgi iš pradžių nesuprato kaip smurto. Riba tarp realių smūgių ir psichologinio smurto yra labai slidi. Jis buvo ją papurtęs, suėmęs už pečių, uždaręs į kitą patalpą, kad „nusiramintų“. Sakiau jai, kad ilgainiui tai gali virsti į fizinį smurtą. Bet tai nereiškia, kad kol nevirto, tai yra mažiau skausminga, žalinga ar mažiau pavojinga.
Dėl to kartą paklausiau jos, gal norėtų išbandyti psichologo pagalbą. Jaučiau, kad draugei reikia specialisto patarimo, kad susigrąžintų savivertę. Jai iš po kojų buvo išmuštas pamatas, jį reikėjo susigrąžinti. Taip pat sakiau, kad galbūt jiems, kaip žmonai ir vyrui, reikia bendros psichologinės pagalbos. Tik reikėtų, kad dėl to sutartų abu.
Nuo tada, kai ji pradėjo kovoti už save, praėjo apie du metus. Reikėjo pereiti daug sunkių etapų. Kai ji pradėjo psichoterapiją, turbūt nesitikėjo, kad viskas nuves iki skyrybų. Ji vylėsi, kad vyras atsimerks, pradės bandyti keistis. Bet jis nedarė nieko, smurtas nesiliovė. Galiausiai ji jo paprašė išsikraustyti. Jis sutiko. Jie gyveno atskirai, mes su drauge tikėjomės, kad per laiką jis supras, ką praranda: žmoną, namus, vaikus. Bet neįvyko nieko. Draugė tada apsisprendė, kad nemato prasmės santuoką tęsti. „Aš viena nepajėgi mylėti ir kurti už mus abu“, - sakė ji. Ji priėmė sprendimą skirtis.
Visą tą laiką buvau šalia. Suradome labai gerą advokatą. Viskas baigėsi skyrybomis, vaikai liko su mama, nors matosi ir su tėvu, ji turi jam juos nuvežti, nuolat susitikti. Bet šiandien ji yra rami. Ji turi naują darbą, kolegos ją labai vertina, jos pasitikėjimas yra visai kito lygio nei buvo tada, kai pradėjome kalbėtis. Ji laiminga, kad vaikai nebegirdi to, ką girdėdavo anksčiau. Ji jaučia pilnatvę, kad išsivadavo iš užburto smurto rato ir iš tų santykių ištraukė vaikus.
Dažnai iš didelio noro padėti mes pradedame spausti draugą, pradedame jį kaltinti. Tai yra visiškai nereikalinga, nes jie dažniausiai patys viską supranta, tik galbūt neturi valios, neturi jėgų imtis iniciatyvos. Jeigu būčiau pradėjusi draugei sakyti, kad „na argi nematei, kad taip ir bus, kad jis toks yra?“, ji man niekada nebūtų atsivėrusi.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Man pačiai dabar irgi daug ramiau. Bet turbūt niekada nebus iki galo ramu. Kai myli žmogų, natūraliai dėl jo jaudiniesi. Visgi, man gera matyti ją nuoširdžiai besijuokiančią ir atvirą naujoms patirtims.
Mano pačios patirtis turbūt suveikia kaip empatijos kompasas. Žinau, kaip yra šlykštu nesulaukti pagalbos, kai jos reikia. Tada jautiesi bejėgis. Ypač, kai esi vaikas. Tai, kad išgyvenau šias būsenas, mane skatina padėti kitiems žmonėms įvairiais klausimais.
Keisti požiūrius yra nelengva, bet įmanoma. Yra tam tikros tradicijos, taisyklės, kurių mes, kaip visuomenė, tarsi negalime nepaisyti. Kažkuriuo momentu susikūrė mitas, kad tai, kas vyksta šeimoje, už durų, yra tik tos šeimos reikalas. Jis tapo visiems priimtinas. Bet tokį požiūrį kažkas turėjo sugalvoti. Jis išplito dėl daugybės priežasčių - patriarchalinės visuomenės, moterų teisių nebuvimo. Bet požiūris keičiasi. Mes vis dažniau akcentuojame, kad kai pažeidinėjamos moterų ar vaikų teisės, tai nebėra tik tos šeimos reikalas. Mes turime pakeisti požiūrį į smurtą, apie jį kalbėti vis garsiau. Jeigu tai darysime, sukursime naują tradiciją - tokią, kurioje smurtas netoleruojamas.
Ši istorija mane išmokė klausytis geriau, negu tai dariau iki tol. Maniau, kad esu gera klausytoja. Bet iš tikrųjų buvau geresnė pasakotoja. Anksčiau turėjau daug ką papasakoti apie save, nes turėjau daug neišsakytų išgyvenimų, kuriuos reikėjo paleisti. Apskritai esu emocionalesnė. Bet tuo metu, kalbėdamasi su drauge, sustabdžiau save ir pasakiau: „Ne, Renata. Čia ne apie tave. Šitą dainą leisk dainuoti jai.“ Ir aš tiesiog išlaukiau. Stengiausi draugę išgirsti, ne tik jos klausyti. Tai yra labai svarbu. Mes labai dažnai klausom, bet negirdim arba žiūrim, bet nepamatom. Man draugės istorija yra savotiškas stebuklas. Ir paskutinis dalykas - dar kartą supratau, kad moterys gali tiek daug pakelti ir nepalūžti. Jos yra be galo stiprios.
Renatos Šakalytės asmeninė patirtis: vaikystė toksiškoje šeimoje
Renata Šakalytė yra žinoma ne tik kaip TV3 laidų „TV Pagalba“ ir „Pasikalbėkim“ vedėja, bet ir ta moteris, kurios balsas ir atvirumas sugeba sujaudinti net ir ne patį jautriausią žmogų. Tačiau pačios Renatos gyvenimo kelias yra paženklintas didžiuliais išbandymais - nuo toksiškų santykių iki fizinio ir psichologinio smurto šeimoje.
R. Šakalytės pokalbis su karjeros konsultante Laura Šukiene prasidėjo nuo savivertės klausimo. „Esu vaikas, kuris augo labai toksiškoje šeimoje. Patyriau daug fizinio smurto, mačiau labai bjaurių, negražių dalykų. Gyvenant Kėdainiuose su mama ir patėviu, mano savivertė, kaip liaudyje sakoma, buvo žemiau plintuso. Bet kai tik grįždavau į kaimą pas senelius, savo mamos tėvus, ten buvo daroma viskas, kad ji ir vėl ūgteltų.
Kai R. Šakalytė sulaukė pilnametystės ir išvyko studijuoti į Vilnių, jaunai merginai atrodė, kad nuo šiol prasidės pats nuostabiausias jos gyvenimo etapas - juk ji bus laisva, nepriklausoma ir galės daryti, ką tik nori. Pasak laidos viešnios, sunki vaikystė atvedė į tai, kad ji net nemokėjo priimti komplimentų.
„Viskas neįvyko per vieną naktį, buvo nueitas sudėtingas kelias. Didžiausias lūžis įvyko, kai aš stipriai įsimylėjau ir pradėjau draugauti su dabartiniu vyru. Mes kartu jau 20 metų, jis - pirmas ir, tikiuosi, paskutinis. Pašnekovė atskleidė, kad pažintis su vyru leido jai suvokti, jog yra žmonių, kurie ją myli tokią, kokia yra.
„Kai man pradėjo baksnoti, kad taip negalima bendrauti ar šnekėti su kitais, ėmiau galvoti, ar aš moku priimti dalykus, kurie man nemalonūs ar nepatogūs. Čia susipynė visi savivertės ir komunikavimo klausimai, visos traumos ir patirtys. Juk mylint kitų žmogų, nenori, kad jam būtų skaudu, o aš dariau dalykus, dėl kurių mano mylimajam skaudėjo. Man atrodė, kad skausmas - mūsų bendrystė. Kai pati esi daug patyrusi, nori, kad ir kitas tave suprastų. To nesuvokdama, dariau dalykus, kurie skaudino jį, tam, kad būtume toje skausmo bendrystėje“, - pasakojo R.
Bėgant metams Renata ėmė įsiklausyti į mylimojo žodžius ir suprato, kad taip elgtis negalima. Čia buvo toks fainas momentas, kai mano vyras prisipažino, kad pirmame kurse lankė psichoterapiją, jam tai padėjo sprendžiant vidinius klausimus.
Neštumas, gimdymas, pirmieji motinystės metai buvo labai trapus periodas, per kurį išlindo visi mano užsilikę demonai. Pradėjo lysti tie prasti šablonai iš pasąmonės, kaip mano motina bendravo su manimi, kaip aš sakiau to nekartosianti, tačiau viskas nesąmoningai ėmė reikštis mano santykyje su vaiku.
Supratusi, kad byra ne tik asmeninis, bet ir darbinis gyvenimas, Renata užtraukė rankinį ir išėjo iš darbo. Supratau, kad galiu netekti šeimos. Atėjo suvokimas, kad nieko negaliu duoti ir tiems žmonėms, kuriuos kalbinu. Man buvo nesvarbu, ar prieš mane sėdi prezidentas, ar scenos žvaigždė - varydavau automatu.
Pokalbio metu R. Šakalytė dėkojo specialistams už pagalbą sunku metu. Labai kantrus žmogus, aš su savimi nebūčiau tiek išbuvusi ir tiek kartų sau atleidusi.
Smurto atvejai Lietuvoje: policijos suvestinės
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „smurtas“.
- Dvi seserys audringai konfliktuoja, viena kitą kaltina smurtu, kreipiasi į teismus. Konflikto įkarštyje - 98-erių judviejų mama, kurią esą viena iš seserų pasisavino.
- Jonavos gyventojas Erikas S. teisme atsidūrė dėl smurto prieš savo vaikus ir tai mačiusias dvi socialines darbuotojas.
- Policijos pagalbos prireikė medikams: gydymo įstaigos priėmimo skyriuje siautėjo neramus pacientas.
- Svetimą vaiką savais metodais „paauklėjęs“ vilnietis turės sumokėti 1 tūkst. eurų baudą.
- Į areštinę buvo uždarytas skausmą dviem nepilnametėms Utenoje sukėlęs vyras, pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą.
- Klaipėdoje keleivis sumušė pavežėją.
- Bute Vilniuje neblaivi moteris ketvirtadienį smurtavo prieš penkiolikmetę.
- Į namą dėl smurto artimoje Kupiškio rajone iškviesti ugniagesiai gesino sukeltą gaisrą, per jį apdegė jų uniforma, specialios paskirties skydas.
- Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytoja trečiadienį pranešė apie kovo 24-osios naktį Kauno bare įvykusį incidentą.
- Šiaulių apygardos teismas pirmadienį dar trims mėnesiams pratęsė suėmimo terminą Vytautui Juškevičiui, teisiamam už galimą dvejų metų mergaitės sužalojimą Raseiniuose.
- Panevėžyje trečiadienio vakarą nukentėjo moteris, dėl skausmo sukėlimo pradėtas ikiteisminis tyrimas nepilnamečiui.
- Šiauliuose tėvas galėjo smurtauti prieš vaiką, aprašydamas jį necenzūriniais žodžiais.
- Vilniuje policijai pranešta apie smurtą patyrusią 7 metų mergaitę.
Policijos pareigūnai per pirmus du šių metų mėnesius skyrė 3294 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius, Eltai patvirtino Policijos departamentas.
Klaipėdoje tėvas sumušė savo devynerių metų dukrą, o kitą rytą lyg niekur nieko išleido ją į mokyklą. Ten vaikui pasidarė bloga, tad medikai skubiai išvežė mažametę į ligoninę. Pati devynmetė gydytojams ir prasitarė, ką jai padarė tikras tėvas.
Socialiniuose tinkluose sparčiai išplito šokiruojantis vaizdo įrašas, kuriame matoma kaip Naujojoje Vilnioje prie „Laisvės“ gimnazijos moksleivė žiauriai smurtauja prieš savo bendraklasę.
Visuomenės požiūris į smurtą
Šiais metais atliktas tyrimas dar kartą įrodė, kad smurtas lyties pagrindu Europos visuomenėse vis dar labai gajus, o įvairios jo formos stebimos ir akademinėje aplinkoje. Net 62 proc. Europos studentų ir studenčių ar universiteto darbuotojų dėl savo lyties patiria psichologinį, fizinį, seksualinį ar kitokį smurtą.
„Kai sutemdavo ir lauke kažkas subildėdavo, mano kojos imdavo nevaldomai virpėti”, - istoriją pradeda televizijos laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva. Vaizdo pasakojime R. Šakalytė-Jakovleva kartu su profesoriumi Alfredu Bumblausku skaito moters, užaugusios smurtinėje aplinkoje, istoriją.
Laidotuvių išlaidų pasiskirstymas
| Išlaidų dalis | Procentas respondentų, nurodžiusių kaip didžiausią išlaidų dalį |
|---|---|
| Kremavimas | 57% |
| Gedulingi pietūs | 53% |
| Atsisveikinimo/šarvojimo salės nuoma | 42% |
| Karstas laidojimui | 38% |
| Kapavietės įrengimas ir priežiūra | 28% |
| Mirusiojo palaikų transportavimas | 19% |