Šiame straipsnyje aptarsime paskolų gavimo galimybes bedarbiams invalidams Lietuvoje, atsižvelgiant į užimtumo politiką, būsto pritaikymo sąlygas ir kitas finansines paramos priemones.
Užimtumo politika ir jos įtaka
Padėtį darbo rinkoje įtakoja valstybės gyventojų užimtumo politika. Svarbiausias jos uždavinys - išlaikyti kuo didesnį racionalų gyventojų užimtumą, kiekvienam sudaryti galimybę užsidirbti pragyvenimui laisvai pasirenkamu darbu. Sudėtinė užimtumo politikos dalis yra darbo rinkos politika. Užimtumo politika turi numatyti ir realizuoti nedarbo prevencijas, profilaktikos priemones.
Lietuvoje užimtumo valstybinis reguliavimas daugiausia apsiriboja nedarbo reguliavimu: darbuotojų masinių atleidimų ribojimu ir besikreipiančių į darbo biržas nedirbančiųjų aptarnavimu. Į tai orientuoja ir Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas bedarbių įdarbinimui, jų užimtumo rėmimo programoms ir labai menkas dėmesys - nedarbo prevencijai, profilaktikai.
Užimtumas, skirtingai nei darbas, yra ne tik veikla, bet ir ekonominiai bei teisiniai santykiai tarp žmonių, dalyvaujančių darbo kooperacijoje. Žmogus laikomas užimtas ir tuomet, kai jis laikinai nedirba: atostogauja, poilsiauja, gydosi ir pan. Demokratinėse visuomenėse, administracinė darbo prievarta (išskyrus numatytus atvejus) yra neleistina.
Užimtumo problemos esmė: užimtumas objektyviai yra ne tik žmogaus pragyvenimo šaltinis, bet ir žmogiškojo gyvenimo prasmė. Iš tiesų, užimtumo problema nėra vien ekonominė, tai ir socialinė, ir psichologinė, ir net politinė problema. Ji susijusi ir su šalies, ir su paties žmogaus kaip asmenybės poreikiais.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Valstybės uždavinys - siekti kuo didesnio gyventojų užimtumo. Tačiau, realizuodama šį uždavinį, užimtumo politika turi siekti ne bet kokio užimtumo. Svarbiausias valstybės užimtumo tikslas - siekti ir pagal galimybes užtikrinti racionalų, efektyvų ir visišką gyventojų užimtumą.
Visiškas, laisvai pasirinktas užimtumas gali būti esant bet kokiam užimtumo lygiui, jeigu jis patenkina gyventojų poreikį darbo vietoms ir užtikrina pačių darbo vietų ekonominį tikslingumą, t.y. aukštą darbuotojų darbo našumą ir atitinkamą jo apmokėjimą. Būtų galima pasakyti, jog visiškas gyventojų užimtumas pasiekiamas tada, kai registruotų bedarbių skaičius atitinka laisvų darbo vietų skaičių.
Bedarbių rėmimo priemonės
Valstybinės gyventojų užimtumo garantijas darbo rinkoje įgyvendina Lietuvos darbo birža prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Darbo biržos moka bedarbiams pašalpas. Bedarbio pašalpos dydis priklauso nuo bedarbio valstybinio socialinio draudimo stažo bei darbo netekimo priežasties. Pašalpa mokama kas mėnesį, bet neilgiau kaip šešis mėnesius per dvylika mėnesių laikotarpį.
Darbo rinkos politika skirstoma į:
- Pasyvią darbo rinkos politiką: tai valstybės priemonėmis reguliuojamas kompensacinis mechanizmas, bedarbystės atveju nustatomos kompensacijos sąlygos, formos, apimtis ir garantuojamas draudimas nuo nedarbo.
- Aktyvią darbo rinkos politiką: tai kompleksas priemonių, didinančių bedarbių konkurentiškumą darbo rinkoje, padedančių jiems grįžti į aktyvią darbinę veiklą.
Būsto pritaikymas neįgaliesiems
Būsto (aplinkos) pritaikymas - gyvenamųjų patalpų (aplinkos) žmonėms su negalia pritaikymas panaudojant specialius elementus, koreguojant šiems žmonėms neprieinamas erdves ir statybos sprendimus.
Taip pat skaitykite: Padėkite beglobiams gyvūnams
Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei.
Savivaldybių atsakingi specialistai įvertina būsto pritaikymo poreikį, tai yra kiek ir kokius darbus reikia atlikti (būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas ir taip toliau). Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija.
Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. dirbantiems asmenims, išskyrus dirbančiuosius pagal savanoriškos veiklos sutartis.
Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį.
Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo karjera Lietuvoje
Svarbu: būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką. jei būsto statyba nebaigta (baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų), jis turi nuosavybės teise priklausyti asmeniui, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ar atstovui.
Pavyzdžiui, neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams.
Štai sąlygos, kurioms esant galima kreiptis dėl būsto pritaikymo:
- turi ar turėjo nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (arba) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų.
Viskas apie grūdinimąsi: praktiniai patarimai
Finansinė parama ir GPM lengvata
Valstybė skatina gyventojus taupyti ateičiai ir savarankiškai kaupti pensijai, suteikdama galimybę kasmet pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.
GPM lengvata gali pasinaudoti gyventojai, taupantys ateičiai pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis, savarankiškai kaupiantys pensiją III pakopos fonduose arba mokantys papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas į II pakopos fondus, kurios yra didesnės negu 3 proc. Didžiausia šių išlaidų suma, nuo kurios apskaičiuojama GPM lengvata, yra 1 500 eurų per metus.
Bendra sumokėtų įmokų į pensijų fondus ir gyvybės draudimo įmokų suma, nuo kurios galima pasinaudoti GPM lengvata, negali viršyti 25 proc.
Jei į III pensijų pakopos sąskaitą ar pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį kas mėnesį pervedate po 125 eurų (maksimalią sumą, nuo kurios galima pasinaudoti GPM lengvata), tai deklaruodami pajamas kasmet galite susigrąžinti iki 300 eurų (20 proc. įmokėtų 1 500 eurų).
Nuo 2023 m. kaupiantys II pensijų pakopoje moka vienodą, 3 proc. nuo atlyginimo dydžio įmoką.
Svarbu: SEB neteikia konsultacijų mokesčių klausimais. Konkretus apmokestinimas priklauso nuo individualių aplinkybių.
Kredito unijos ir paskolos
Kredito unija „Tikroji viltis“ (teritorija, kurioje gali teikti kreditus - Akmenės r.) gali būti viena iš finansinių institucijų, teikiančių paskolas bedarbiams invalidams, tačiau būtina atkreipti dėmesį į unijos keliamus reikalavimus ir sąlygas.
Draudimo sutartis gali būti sudaryta tik per 30 d. (arba 60 d., priklausomai nuo unijos politikos).
Svarbu: skaičiuoklės rezultatas yra preliminarus ir tai nėra banko įsipareigojimas suteikti kreditą. Draudimo įmokos paskaičiavimas yra preliminarus, o galutinės Jums pasiūlytos draudimo sąlygos gali būti kitokios.
Prieš apsisprendžiant dėl paskolos ir jos dydžio rekomenduojama atidžiai įvertinti asmenines ir / ar šeimos finansines galimybes.
Jei paskolą imate vienas, pajamos atskaičius mokesčius priklausomai nuo paskolos sumos turi būti ne mažesnės nei 600 Eur / mėn. Jei paskolą imate su bendraskoliu, bendros šeimos (bendraskolių) pajamos, atskaičius mokesčius, priklausomai nuo paskolos sumos turėtų būti ne mažesnės nei 1000 Eur / mėn. Pajamas turite reguliariai gauti ne trumpiau nei 6 mėn.
Svarbu: Jums reikia turėti sąskaitą banke „Swedbank“, į kurią galėtume pervesti paskolos sumą.