Straipsnio tikslas - aptarti socialinių darbuotojų vyrų profesinio identiteto formavimąsi, įvertinant individualių ir grupinių kolektyvių veiksnių sąveiką ir kontekstą. The main aim of this article is to discuss how male social workers develop and construct their professional identity telling their (hi)stories of professional life. Socialinis darbas yra profesinė veikla, kurios identitetas formuojasi per asmens biografijas, patirtis ir socialinį kontekstą, apjungiantis vidines intencijas su išoriškai matomais elgesiais ir pareigybėmis.
Profesinio identiteto samprata socialiniame darbe: lyties kontekstas
Socialinių darbuotojų identitetas yra dinamiškas, subjektyvus savęs suvokimas kaip specialisto, įtraukiantis profesinę misiją ir vaidmenis, noro tobulėti ir siekio idealo. The qualitative content analysis revealed the professional identity of a social worker to be a dynamic, subjective sense of self as a specialist, including one’s professional mission and professional roles, willingness to improve, and the desirable professional ideal. Socialinis darbas stereotipuojamas kaip moteriška veikla, todėl vyrams gali kilti marginalizacijos pojūtis ir identiteto klausimai, ypač kai egzistuoja išankstiniai lytiniai stereotipai.
Tarp vyrių socialiniame darbe išryškėja dvi ryškios patirtys: atskyrimas nuo tam tikrų vaidmenų dėl stereotipų ir didesnis matomumas bei svarba praktinėje srityje dėl jų lyties. The practical activity of social work enables men to supplement the normative concept of masculinity with certain features that are not traditionally associated with masculinity - empathy, compassion, concern. Taigi vyriški socialiniai darbuotojai kuriant savo tapatybę gali įsisavinti papildomas socialinio gyvenimo patirčių sritis, kurios praturtina jų profesinį identitetą.
Tyrimo kontekstas Lietuvoje
Lyčių stereotipai socialiniam darbui palieka įspūdį, jog moteriškumas dominuoja profesinėje aplinkoje, o vyrai dažnai yra minimaliai matomi atliekant tiesioginį darbą su klientais; dažnai vyrai užima vadovaujančias pareigas. This article is based on qualitative study in Lithuania, where 8 male social workers participated. Tyrimas atskleidė, kad vyriški socialiniai darbuotojai formuoja savo identitetą per nuoseklų asmeninių istorijų pasakojimą, kuris prasideda mokykloje, intensyvėja stažuotėse ir įsidarbinant po studijų. The beginnings of the formation of professional identity begin while still in school (through choosing a profession, thinking about professional career), the process intensifies during internships and entering the field of social work after becoming a graduate specialist.
Įsidarbinimo patirtis, santykiai su klientais bei su kolegomis kuria identiteto raidą: iššūkiai, sėkmės, emocijos ir profesinis palaikymas veikia identitetą per pirmuosius darbo metus. Tyrimo duomenys rodo, kad socialiniai darbuotojai vyrai patiria intensyvų vidinį monologą apie vaidmenis ir ribas, profesinius tikslus bei galimybes. The creation of a professional identity is influenced to varying degrees by a social worker’s professional successes and failures, the various emotions they experience, professional challenges, the search for solutions to arising issues, as well as professional support.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Profesinio identiteto formavimo mechanizmai per biografinius naratyvus
Biografiniai pasakojimai atskleidžia, kad asmenų patirtis ir socialinės struktūros veikia identiteto raidą. Interviu metu vyrų gyvenimo istorijos rodo, kaip asmeniniai įvykiai (pvz., su Alkoholio ar narkotikų problemomis, skyrybos, ligos išgyvenimai) paskatino jų ryžtą keisti gyvenimą ir rasti profesinį tikslą socialiniame darbe. Biografijų analizė tokiu ryšiu sugalvoja, kaip veikia asmens pašaukimo krizės ir atsakas į jas. The results indicate that almost all men started their professional stories from youth after finishing secondary school and starting studies in higher education. Socialinio darbo studijų metu ir įstojo į praktiką, vyrai perteikia savo lyties tapatybės iššūkius ir galimybes per profesinį praktikavimą, kuri stabdo stereotipus ir telkia jų įsitraukimą į socialinio darbo pasaulį.
Metodologija: kaip tyrė vyriškų socialinių darbuotojų identitetą
Šio darbo tyrimas naudojo kokybinį požiūrį su pusiau struktūruotais interviu, analizuojamais temine analizės metodu, remiantis Willig (2003) įžvalgomis. Duomenys buvo renkami 8 vyrų socialinių darbuotojų iš Lietuvos; analizuojant buvo išryškinta, kad identitetas konstruojamas kalba, per kurią socialiniai reiškiniai ir jų prasmes kuria patys veiksniai.
Taip pat išryškinama, kad socialinio darbo profesijos įvaizdžio formavimas Lietuvoje tebėra gana jaunas, besivystantis, todėl profesinio identiteto formavimasis yra aktualus tiek studijuojantiems, tiek analizuojantiems praktiką. The trajectory of male social workers' professional identity development followed a similar pattern across participants, suggesting common structural elements in their biographical formation processes.
Studijuojamų faktorių sąveika: kas formuoja vyro socialinio darbuotojo identitetą?
Interviu duomenys rodo, kad ne tik asmeninės patirtys, bet ir grupiniai veiksniai - kolektyvinės normos, darbo kultūra, institucijų lūkesčiai ir socialinės politikos pokyčiai - prisideda prie identiteto raidų. Be to, socialiniai darbuotojai sujungia asmeninę biografiją su profesiniu kontekstu: sėkmės ir nesėkmės darbe, emocijos, profesiniai iššūkiai ir pagalba siekti sprendimo. The research indicates a universal structure in the professional identity development process for male social workers, encompassing life-long evolution through work experiences, client relationships, self-perception as competent professionals and peer relations.
Vyrai socialinio darbo srityje patiria dvi pagrindines patirtis: jų gender identity išryškėja per atskyrimą nuo tam tikrų darbo veiklų stereotipų laikotarpiu ir per didesnį matomumą praktikos lauke, kuris suteikia erdvės įrodyti savo gebėjimus per empatiją ir rūpestį. These experiences enable men to supplement the normative concept of masculinity with empathy and care as legitimate professional competencies. Tokios biografijų konstrukcijos leidžia vyrams priimti save kaip socialinių paslaugų teikėjus ir įsitvirtinti profesinėje bendruomenėje.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Praktiniai darbo aspektai ir ateities perspektyvos
Šio tyrimo kontekste socialinis darbas Lietuvoje įvardijamas kaip nuosekliai augantis, tačiau vis dar su identiteto formavimo iššūkiais. Socialinių darbuotojų padėjėjų ir savanorių įgūdžių kėlimo bei atestavimo procesai struktūruoti taip, kad užtikrintų profesionalumo standartus, tačiau identiteto klausimai lieka aktualūs. The gendered organization of work and the emphasis on female-dominated professional images influence how men in social work position themselves, negotiate roles and seek professional legitimacy. Vyrai dažnai dalyvauja vadovaujančiose pareigose, tačiau į tiesioginį darbą įsitraukia rečiau, kas dar kartą pabrėžia identiteto formavimosi sudėtingumą.
- Pradiniai identiteto užuomazgos taškai - pasirinkimo sprendimai ir studijų strategijos.
- Praktikos įtaka - kontaktų su klientais ir kolegomis sampratos plėtojimas.
- Vidiniai monologai apie vaidmenis ir ribas - profesiniai tikslai, veiklos spektras.
- Institucijų politika ir socialinės paslaugos - jų įtaka identiteto raidai.
Taigi vyriški socialiniai darbuotojai konceptualiai rekonstruoja save kaip profesionalus įsiskleidžiančią socialinio darbo praktiką, derindami empathijos ženklus su profesine kompetencija. The professional identity is built through continuous reflection, social policy changes, client relationships, and collaboration with colleagues, leading to a broader understanding of their professional role and societal contribution.
Darbo rinkos kontekstas ir politiniai procesai lemia tai, kaip socialiniai darbuotojai vyrai išreiškia savo profesinę identitetą: įtakoja lūkesčiai klientų, institucijų ir visuomenės, todėl svarbu kurti ir stiprinti aiškią vyrų socialinių darbuotojų identiteto sampratą. There is still a stereotype that only women can work in this job, which makes it quite difficult for men to adapt to this profession due to the prevailing gender stereotypes. The article argues for the necessity to discuss men who find themselves in a female-dominated profession and to acknowledge their capacity to embody a robust, empathetic professional identity.
Taikomosios rekomendacijos galėtų būti: skatinti mentorsystę tarp vyrų socialinių darbuotojų, plėsti praktikos apimtis į tiesioginį darbą su klientais, didinti darbuotojų įtrauktį į politines ir institucinės paramos programas, siekiant aiškiai apibrėžti vyrų vaidmenis socialiniame darbe ir sumažinti stereotipinę įtampą. The qualitative study shows that the formation of professional identity is a long process, which continues throughout the career, including self-assessment, peer feedback, and institutional support systems to sustain professional growth and well-being. Tai padėtų sumažinti perdegimo riziką ir sustiprinti socialinių paslaugų kokybę.
Skaitmeniniai ir praktiniai įrankiai identiteto plėtrai
Biografinių pasakojimų metodas gali būti taikomas ne tik tyrimams, bet ir profesiniam tobulinimui, kai vyriški socialiniai darbuotojai dalijasi savo patirtimi per naratyvinius užsiėmimus, seminarus ir supervizijas. The biographical interview method enables to reveal the process of professional identity development through reconstruction of past experiences, providing a reflective platform for practitioners to articulate their professional life stories.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Rekomenduojama sujungti teorinę perspektyvą ir kokybinio tyrimo rezultatus į vieningą modelį, kuris apimtų asmens biografiją, kolektyvinę patirtį ir socialinę struktūrą, jų įtaką identiteto raidai. The findings emphasize that the trajectory of male social workers' professional identity development follows a consistent pattern, illustrating the interplay between personal biography and collective social mechanisms.
| Veiksnys | Aprašymas | Įtaka identitetui |
|---|---|---|
| Asmeninė patirtis | Gyvenimo įvykiai, įskaitant sunkias gyvenimo situacijas, kurios paskatino pasirinkti socialinį darbą | Aukštesnis įsipareigojimas, empatijos ugdymas |
| Praktikos patirtis | Darbas su klientais, praktikos laikotarpiai, supervizijos | Profesinių vaidmenų suvokimas, kompetencijos plėtra |
| Institucijų politika | Atestacijos, kvalifikacijos kėlimas, paslaugų reglamentavimas | Profesinio identiteto oficialus pripažinimas ar jo sustiprinimas |
Taigi, nors socialinis darbas Lietuvoje vis dar laikomas jaunai ir dinamiškai besivystančiai profesijai, vyriškų socialinių darbuotojų identiteto formavimasis rodo nuoseklų ir daugialypį procesą, kuriame derinami asmeniniai biografijos elementai, kolektyvinis kontekstas ir socialiniai struktūriniai veiksniai.
tags: #socialiniu #darbuotoju #vyru #profesinio #identiteto #formavimasis