Nedarbingumo pažymėjimas pateisina darbuotojo neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką. Sergantis darbuotojas privalo pranešti darbdaviui. Darbdavys turi nurodyti, kaip darbuotojas gali tai padaryti.
Trumpas kontekstas ir siūlomi pakeitimai
„Šiandien žmogus, net ir sirgdamas vieną ar dvi dienas, yra priverstas kreiptis į gydytoją vien tam, kad gautų nedarbingumo pažymėjimą. Pagal siūlomą tvarką, darbuotojas, lengvai susirgęs ir turintis vieną darbdavį, galėtų apie pablogėjusią sveikatos būklę informuoti darbdavį, o šis - savo nuožiūra spręsti, ar leisti neatvykti į darbą vieną ar dvi pirmąsias ligos dienas. Pagal siūlomą modelį, pirmas dvi ligos dienas, darbdaviui sutikus, būtų galima pateisinti darbdavio sprendimu - apie tai jis informuotų „Sodrą“. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, siūlomi pakeitimai leistų sumažinti perteklinį gyventojų lankymąsi pas šeimos gydytojus tais atvejais, kai susirgimas yra lengvas ir nereikalauja medicininės konsultacijos ar specifinio gydymo.
Pranešimo apie susirgimą tvarka ir darbdavio pareigos
Susitarimai dėl neatvykimo į darbą paprastai nustatomi neatvykimo į darbą protokole. Neatvykimo protokolas yra neatvykimo politikos dalis. Darbdavys turi nurodyti, kaip darbuotojas gali tai padaryti. Darbuotojas taip pat turi būti pasiekiamas pasitikrinti ir atsiliepti į įmonės gydytojo skambutį.
Sergantis darbuotojas privalo pranešti apie susirgimą, pateikti tam tikrą informaciją ir laikytis kitų taisyklių. Kai įvyksta pravaikštos, tiek darbdavys, tiek darbuotojas turi teises ir pareigas. Tiek darbuotojas, tiek darbdavys yra suinteresuoti darbuotojo pasveikimu ir reintegracija. Atsigavimas leidžia darbuotojui tęsti darbą ir išvengti bedarbio. Be to, dėl ligos gali sumažėti pajamos.
Praktiniai darbo laiko apskaitos ir dokumentų reikalavimai
Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbdavys privalo fiksuoti faktiškai darbuotojo dirbtą laiką (žr. Statistikos departamento prie LR Vyriausybės įsakymą "Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių patvirtinimo"), todėl jame turi būti nurodyta, kad darbuotojas dirbo tą dieną, kai jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Atsakymas: Darbuotojui turi būti mokamas darbo užmokestis, nes minėta, kad darbuotojas tą dieną, kai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, atidirbo jam priklausantį valandų skaičių.
Taip pat skaitykite: Terminai ligonių kasoms
Nedarbingumo pažymėjimo dalies, kurią pildo įmonė, skiltyje "Nedirbo dėl ligos" reikėtų įrašyti realų laikotarpį, kurį darbuotojas nedirbo, - Jūsų atveju terminą reikėtų nurodyti nuo kitos dienos po nedarbingumo pažymėjimo išdavimo. Kad išvengtumėte nereikalingų klausimų, į kuriuos gali būti labai sunku atsakyti, jei pasikeistų buhalterijos darbuotojai, prie nedarbingumo pažymėjimo galite prisegti aktą, kuriame tiesioginis darbuotojo vadovas bei įmonės darbuotojas, atsakingas už personalą, raštu paaiškintų šio neatitikimo priežastis.
El. nedarbingumo pažymėjimų kontrolė ir ginčai
Pagal Sveikatos apsaugos ministro bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-07-21 įsakymu Nr. V-653/A1-356 patvirtintas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles 44. p., elektroniniai pažymėjimai neturėtų būti išduodami asmenims: tyčia sužalojusiems savo sveikatą; apsimetusiems sergančiais; darbingiems, jų sveikatos tikrinimo laikotarpiu; kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdami neblaivūs (girti), taip pat asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Minėtų taisyklių laikymosi kontrolę atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių vyriausieji specialistai nedarbingumo kontrolei. Jų teikimu apdraustųjų asmenų laikinojo nedarbingumo ekspertizės ginčytini klausimai sprendžiami Gydytojų konsultacinėje komisijoje įvertinant apdraustų asmenų sveikatos būklę bei darbingumą. Ši komisija sprendžia ginčytinus pacientų gydymo ar jų tyrimo klausimus.
Gydytojų konsultacinės komisijos paskirtis nustatyti, ar pacientas yra darbingas, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atlieka tyrimą dėl elgesio taisyklių pažeidimų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir priima sprendimą dėl ligos pašalpos skyrimo / neskyrimo. Asmenis turinčius laikinojo nedarbingumo pažymėjimus į Gydytojų konsultacinę komisiją siunčia gydymo įstaigos gydytojai arba kviečia Vyriausiasis specialistas (nedarbingumo kontrolei) dėl nedarbingumo ekspertizės.
Taisyklėse atskirai nekalbama apie laikinojo nedarbingumo panaikinimo atvejus, tačiau manome, kad tais atvejais, kai nustatoma bent viena iš Taisyklių 44. p. išvardintų aplinkybių, elektroninis nedarbingumo pažymėjimas turėtų būti panaikinamas, nes jis iš viso neturėjo būti išduotas. Remiantis tų pačių taisyklių 97. p., elektroninis pažymėjimas gali būti panaikinamas EPTS tik iki ligos ar motinystės pašalpos skyrimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.
Taip pat skaitykite: Žingsnis po žingsnio instrukcija: „Sodros“ biuletenis
Darbdavio veiksmai įtarus nepagrįstą nedarbingumą
Paaiškėjus nepagrįstam laikinojo nedarbingumo nustatymui būtina nedelsiant kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių patikrinimui atlikti (tikrinimai gali būti neefektyvūs tais atvejais, kai laikinasis nedarbingumas yra pasibaigęs, nes praėjo tam tikras laiko tarpas po pastarojo nustatymo ir galima patikrinti tik gydytojų įrašus asmens medicininiuose dokumentuose). Siekiant išvengti formalaus patikrinimo, Vyriausiajam specialistui nedarbingumo kontrolei turėtų būti nurodytos aplinkybės ir / ar pateikti duomenys, patvirtinantys galimą asmens laikinojo nedarbingumo neteisėtumą. Nustačius pažeidimą Valstybinio socialinio draudimo fondo vadyba nutraukia ligos pašalpos mokėjimą, o nepagrįstai išmokėtas sumas išieško iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų.
Darbuotojo pareigos ir reintegracija
Jei paaiškėja, kad darbuotojas sirgs ilgiau, darbuotojas turi bendradarbiauti reintegracijos procese. Jei tai nepadeda, darbdavys gali sustabdyti atlyginimą arba įšaldyti atlyginimą. Darbdavys apie tai praneša išsiųsdamas darbuotojui registruotą laišką. Norėdamas priversti darbuotoją bendradarbiauti, darbdavys turi dvi galimybes: visiškai arba iš dalies sustabdyti arba sustabdyti atlyginimą.
Kalbant apie teisę į darbo užmokestį, reikėtų atskirti reintegracija bei kontrolės įsipareigojimus. Darbdavys neprivalo ir toliau mokėti darbo užmokesčio už laikotarpį, kai darbuotojas nevykdo savo įsipareigojimų, net jei darbuotojas vėliau atlieka savo pareigas (BW 7:629-3 str.). Teisės į darbo užmokestį taip pat nėra, jei darbuotojas nėra (ar nebuvo) nedarbingas. Tokiu atveju darbdavys gali sustabdyti darbo užmokesčio mokėjimą. Įšaldžius darbo užmokestį, darbuotojo teisė į atlyginimą išnyksta. Darbuotojas vėl gauna darbo užmokestį tik tada, kai įvykdo įsipareigojimus. Sustabdžius darbo užmokestį, darbuotojas turi teisę į darbo užmokestį. Tik jos mokėjimas laikinai sustabdomas, kol jis vėl įvykdys savo įsipareigojimus.
Ilgesnės ligos laikotarpio darbuotojo teisės ir darbdavio prievolės
Iš esmės darbdavio prievolė toliau mokėti atlyginimą baigiasi po dvejų metų ligos (104 savaičių). Sergančiam darbuotojui, turinčiam neterminuotą ar laikiną darbo sutartį, darbdavys ir toliau privalo mokėti ne mažiau kaip 70% paskutinio uždirbto atlyginimo ir atostogų išmokos. Ar darbo sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje yra didesnis procentas? Tada darbdavys privalo laikytis.
Po dvejų metų tolesnis darbo užmokesčio mokėjimas nutrūksta ir darbuotojas gali gauti WIA išmokas. Per šešias savaites sveikatos ir saugos tarnyba pateikia problemos analizę. Jei paaiškėja, kad darbuotojas sirgs ilgiau, darbuotojas turi bendradarbiauti reintegracijos procese.
Taip pat skaitykite: Pensijos iš „Sodros“ po darbo užsienyje
| Laikotarpis | Darbdavio mokėjimas |
|---|---|
| Pirmos 104 savaitės (2 metai) | Ne mažiau kaip 70% paskutinio atlyginimo (jei darbo sutartyje/ar kolektyvinėje sutartyje nenurodyta kitaip) |
| Po 104 savaičių | Tolesnis mokėjimas nutrūksta; darbuotojas gali kreiptis dėl socialinių išmokų (pvz., WIA) |
Praktiniai patarimai darbdaviams ir darbuotojams
- Darbdavys turi aiškiai nurodyti pranešimo apie ligą tvarką ir užtikrinti, kad darbuotojas žinotų, kaip pranešti.
- Jei darbuotojas informuoja apie ligą žodžiu, patartina turėti protokolą arba rašytinį įrašą, fiksuojantį susitarimą dėl neatvykimo.
- Prie nedarbingumo pažymėjimo verta prisegti paaiškinančius dokumentus, jei faktinis nedarbingumo laikotarpis skiriasi nuo pažymėjime nurodyto.
- Jei kyla abejonių dėl nedarbingumo pateisinimo ar elgesio taisyklių pažeidimų, kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių.
- Darbdaviai turėtų siekti dialogo su darbuotoju ir, esant problemoms reintegracijos procese, tartis arba imtis numatytų teisinių priemonių.
Medicininių atostogų išėmimas #mieloma
Kiti dažni atvejai ir taisyklės
Ar darbuotojas suserga atostogų metu? Taisyklės galioja ir tada. Net atostogų metu darbuotojas privalo pranešti apie susirgimą. Ar darbuotojas yra užsienyje serga? Tada jie turi pranešti apie susirgimą per 24 valandas. Darbuotojas taip pat turi būti prieinamas.
Kartais sergantis darbuotojas nesilaiko sudarytų susitarimų ir dėl to nepakankamai bendradarbiauja reintegruodamasis. Pavyzdžiui, jei darbuotojas yra užsienyje ir kelis kartus neatvyko į įmonės gydytojo paskyrimą arba atsisako atlikti tinkamą darbą. Dėl to darbdaviui gresia UWV nuobauda, ty tolesnis darbo užmokesčio mokėjimas ligos metu iki trečių metų.
Privatumo ir duomenų apsauga
Pagal pacientų teisių ir duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas negali jokiems kitiems asmenims be paciento sutikimo suteikti informacijos apie pacientą, nebent tai būtų privaloma pagal įstatymus.
Kada kreiptis dėl teisinių konsultacijų?
Negalėjimas dirbti dėl ligos dažnai sukelia daug „vargo“. Tuomet svarbu būti budriems. Kokios teisės ir pareigos galioja, o kas dar galima ir nebegalima? Turite klausimų dėl nedarbingumo atostogų ir norėtumėte patarimo? Tada susisiekite su mumis.
tags: #kur #pristatyti #nedarbingumo #pazyma