Psichikos sveikata yra viena iš svarbiausių žmogaus vertybių, o psichikos sveikatos sutrikimų problema aktuali visame pasaulyje. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, psichikos sveikatos sutrikimai kelia didelį susirūpinimą. Siekiant pagerinti tokių žmonių gyvenimo kokybę ir grąžinti socialinius vaidmenis, reikalinga psichosocialinė reabilitacija.
Psichosocialinė reabilitacija - tai suderinta visuomeninių, psichologinių, auklėjimo ir medicininių priemonių sistema, teikianti psichikos ligoniams pakankamai savarankiško gyvenimo ir įsitraukimo į visuomenę galimybes. Ji apima pagalbą ugdant socialinius įgūdžius, interesus, planuojant laisvalaikio veiklą, o tai formuoja įsitraukimo ir asmeninės vertės pojūtį.
Psichosocialinės reabilitacijos svarba
VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus slaugos administratorė Daiva Kalantienė pasidžiaugia, kad psichosocialinę reabilitaciją Lietuvoje nuo 2015-ųjų finansuoja Valstybinė ligonių kasa ir žmonėms ji tampa vis prieinamesnė. Nors lėšų šiai reabilitacijai skiriama gerokai mažiau nei fizinei, pasak specialistės, vis tiek tai didelis žingsnis į priekį gelbstint žmones, turinčius psichikos sutrikimų.
„Psichosocialinė reabilitacija yra rimta pagalba. Ji skiriama sergantiems tokiomis sunkiomis psichikos ligomis kaip šizofrenija, šizoafektinis sutrikimas, bipolinis afektinis sutrikimas, kenčiantiems nuo psichikos ir elgesio sutrikimų, sunkių nuotaikos sutrikimų, taip pat tais atvejais, kai smarkiai sutrikusi žmogaus veikla, elgesys ir socialinė adaptacija. Paslaugos teikiamos 18-60 metų asmenims“, - aiškina D. Kalantienė.
Psichosocialinei reabilitacijai siunčiamo žmogaus būklę įprastai vertina gydytojas psichiatras, tačiau gali įvertinti ir socialinis darbuotojas ar ergoterapeutas - tai padaryti nėra sudėtinga. Siuntimą išrašo gydantis psichiatras, jis turi kreiptis į Valstybinę ligonių kasą ir gauti patvirtinimą, kad paslaugos bus apmokėtos.
Taip pat skaitykite: Psichosocialinės reabilitacijos paslaugų apžvalga
Psichosocialinė reabilitacija pradedama teikti jau stacionare besigydančiam žmogui, tokiu atveju ji trunka penkiolika lovadienių. Be abejo, tai - pernelyg trumpas laikas, per jį spėjama tik užmegzti kontaktą su žmogumi. Kitas pagalbos etapas - ambulatorinė reabilitacija, kai žmogus į užsiėmimus ateina jau išrašytas iš ligoninės, iš savo namų. Ambulatorinė psichosocialinė reabilitacija trunka iki 40 dienų, jai skiriama ne mažiau nei 12 apsilankymų.
Ilgalaikė reabilitacija gali trukti iki devynių mėnesių, jai skiriama ne mažiau kaip 25 kliento apsilankymai. „Valstybinės ligonių kasos numatyti įkainiai už mūsų teikiamas paslaugas pernelyg maži, kad iš jų būtų įmanoma išgyventi. Padeda tai, kad Vasaros ligoninės vadovai supranta paslaugų reikalingumą, prideda savo lėšų psichosocialinės reabilitacijos paslaugoms teikti“, - pabrėžia D. Kalantienė.
Šiuo metu psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikia 11 stacionarių ir 24 ambulatorinės įstaigos. Dažniausiai tai psichikos sveikatos centrai, bet gali būti ir dienos stacionarai, dienos centrai, psichosocialinės reabilitacijos centrai ir pan.
Psichosocialinės reabilitacijos tikslas - padėti pacientams integruotis į visuomeninę, darbinę ar akademinę bendruomenę ir savarankiškai tvarkytis su gyvenimo užduotimis, prireikiant kuo mažesnės psichikos sveikatos specialistų pagalbos.
Komandos darbas - paciento labui
Tarp reikalavimų įstaigai, norinčiai teikti psichosocialines paslaugas, - tinkamai įrengtos patalpos, kur būtų galima žmones pamaitinti, pakaktų erdvės grupinei veiklai, individualioms konsultacijoms, specialistų kabinetams, įvairioms ergoterapijos veikloms. „Vis dėlto norėčiau pabrėžti: ne patalpos teikia paslaugas, o žmonės. Labai svarbu, kad jie būtų empatiški, pasirengę būti kartu su psichikos ligomis sergančiais žmonėmis, norėtų jiems padėti. Mūsų patalpos - itin ankštos, tačiau didžiuojuosi savo komanda, kuri dirba ne valdiškai, o iš širdies. Visus mus vienija bendras tikslas - padėti psichikos sutrikimų turintiems žmonėms“, - kalba D. Kalantienė.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo Kokybės Gerinimas
Psichosocialines paslaugas teikiančią komandą sudaro gydytojas psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojai, medicinos psichologai, socialiniai darbuotojai, ergoterapeutai, kineziterapeutai, meno terapeutai. „Pagrindinis asmuo - atvejo vadybininkas. Nors, be abejo, svarbūs visi specialistai - esame tarsi žąsų virtinė, kuri skrenda kartu ir prireikus pakeičia viena kitą“, - sako specialistė.
Pasak jos, atvejo vadybininkui parinkti skiriama itin daug dėmesio: „Sulaukę naujo žmogaus, visada su komanda svarstome - kas galėtų būti jo atvejo vadybininkas? Tiesa, per dvejus darbo metus pasitaikė vos keletas atvejų, kai teko keisti vadybininką, nes nesusiklostė jo ryšys su klientu, taigi parinkti tinkamą žmogų itin svarbu.“
D. Kalantienė sako, kad labai svarbu sukurti tinkamus santykius tarp komandos narių ir kliento. Taip pat būtina įvertinti į reabilitaciją atvykusio žmogaus poreikius, nes jais paremtas visas reabilitacijos procesas. „Ne man, gydytojui ar kitam specialistui turi reikėti vienų ar kitų dalykų, o klientui. Todėl pirmasis klausimas žmogui būna: „Ko tikitės iš reabilitacijos, kokie jūsų poreikiai?“ Tuo remdamiesi ir planuojame reabilitacijos procesą“, - kalba specialistė.
Jos teigimu, teikiant psichosocialines paslaugas labai svarbu į žmogų žiūrėti kaip į partnerį, ieškoti jo stipriųjų savybių, parodyti jas pačiam žmogui. Ne mažiau svarbus ir laipsniškumo principas, kai nuo mažesnių dalykų einama prie didesnių. Jei žmogui skiriamos neįveikiamos užduotys, silpnėja jo motyvacija siekti užsibrėžtų tikslų.
Prieš pradedant teikti psichosocialinės reabilitacijos paslaugas, būtina nusibrėžti tinkamus tikslus. „Klientai gali išsikelti įvairiausių tikslų, į visus juos dera žiūrėti rimtai. Net jei žmogus, tarkim, nori būti kosmonautas - specialistai turi dirbti taip gerai, kad siekdamas šio tikslo žmogus darytų viską, o paskui pasakytų: „Nebūsiu kosmonautas, bet padariau viską, kad galėčiau juo tapti“, - įsitikinusi specialistė.
Taip pat skaitykite: Darbo aplinka ir slaugytojų sveikata
Pasak jos, po kliento išsikeltu tikslu visada būna kažkas paslėpta, komanda tai turi suvokti ir įvertinti. „Viena pas mus besilankiusi mergina išsikėlė tikslą: „Noriu būti vizažistė“. Ji apie nieką daugiau nekalbėjo. Aiškinomės, kodėl. Atsakymas: noriu būti graži. Kartu su ja padarėme viską, kad tikslas būtų pasiektas. Mergina išlaikė egzaminus ir šiuo metu mokosi makiažo, nors prieš tai pusmetį neišėjo iš ligoninių. Kai žmogus žino, ko nori, atsiranda motyvacija“, - sako D. Kalantienė.
Kliento motyvacija yra labai svarbus reabilitacijos komponentas, jis turi norėti ką nors daryti. „Dažnai pas mus atėjusių žmonių savivertė būna itin menka, savo socialinį statusą jie įvertina taip: esu ligonis. Kai esi ligonis, tai ir elgiesi kaip toks - gali gulėti, ateiti į užsiėmimus tada, kai patinka, elgtis kaip nori. Reabilitacijos tikslas - įrodyti žmogui: esi ne tik ligonis, esi mama, dukra, tėtis, sūnus, sesuo, brolis, kaimynas, kolega ir panašiai. Kiekvienas žmogus turi daug socialinių vaidmenų, svarbu juos priminti ir tinkamai panaudoti reabilitacijos procese“, - pabrėžia D. Kalantienė.
Teikiant psichosocialinės reabilitacijos paslaugas svarbu įvertinti, kokius įgūdžius žmogus turėjo iki susirgdamas, ką gebėjo daryti. Labai svarbu atrasti stipriąsias žmogaus puses ir jomis pasinaudoti, tuomet gaunami geriausi rezultatai. Pasak D. Kalantienės, dera įvertinti ir materialines kliento sąlygas. „Jei žmogus išsikels tikslą baigti studijas, o jos yra mokamos, dera įvertinti, ar jis galės už jas susimokėti. Išsikeltas tikslas turi būti įgyvendinamas“, - kalba specialistė.
Svarbu įvertinti ir žmogaus socialinę aplinką. „Gaila, tačiau žmonės, turintys psichikos negalią, labai dažnai jos neturi. Kartais visa aplinka tėra tik jo šuniukas, katytė, žuvytė. Tačiau ir apie tai reikia galvoti teikiant pagalbą žmogui“, - pabrėžia specialistė.
Baigus reabilitacijos programą, visada atliekamas pakartotinis vertinimas, nustatoma, kiek žmogaus poreikių buvo patenkinta. „Jei patenkinta daugiau kaip 70 proc., reabilitacijos procesas vyko teisingai. Geriausi rezultatai būna tų žmonių, kurie gydėsi stacionare, perėjo trumpalaikę ir ilgalaikę reabilitaciją. Kai kurie žmonės pas mus lankėsi septynis ar aštuonis mėnesius, bet jų pasiekti rezultatai - stulbinantys. Net sveikieji iš mūsų klientų gali pasimokyti stiprybės, motyvacijos siekiant tikslų“, - sako D. Kalantienė.
Dauguma žino, jog kuo anksčiau gydytojas diagnozuos ligą, tuo didesnė tikimybė, jog net ir pati klastingiausia liga gali būti įveikti. Taip pat gydomos ir psichikos ligos - kuo anksčiau pajutęs negalavimą žmogus kreipiasi į gydytoją, tuo didesnė tikimybė, jog gydymui pakaks profesionalaus specialisto žodžio ir su minimalia vaistų pagalba žmogus grįš į visavertį gyvenimą.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja psichologė psichoterapeutė Andžela Rybakovienė pastebi, jog daugėja pacientų, kuriems psichikos problemos kyla dėl gyvenimo įtampos. Šiuolaikinis gyvenimas kelia daugybę reikalavimų, žmogus neišvengia iššūkių, stresų, netekčių, nebelieka laiko sau, poilsiui, artimiesiems. Neretas dėl šių negalavimų kreipiasi į šeimos gydytoją. Gerai, kai dėl tokių ir panašių nusiskundimų žmonės ryžtasi kreiptis į psichologą konsultacijai.
Pasak R. Pilipauskienės, psichologo konsultaciją gali rekomenduoti šeimos gydytojas ar gydytojas psichiatras. Psichologė psichoterapeutė R. Pilipauskienė teigia, jog pirmasis kontaktas su psichologu-psichoterapeutu prasideda konsultacija, kurios metu aptariamos problemos ir pacientą varginantys simptomai, jų sunkumas, trukmė ir intensyvumas, kliento lūkesčiai bei motyvacija.
„Jei išryškėja, jog žmogų vargina psichologinio pobūdžio problemos dėl sunkaus gyvenimo tarpsnio, psichologas gali padėti suprasti savo gyvenimo situaciją ir priimti pagrįstą sprendimą. Kitaip tariant, konsultacijos metu žmogus gali pažvelgti į situaciją plačiau ir įvertinti savo vaidmenį joje bei koreguoti savo elgesį. Būna ir taip, kad, atėjęs dėl sunkumų konkrečioje situacijoje, žmogus įsisąmonina, jog jo elgesio mechanizmai kartojasi. Tuomet, jei žmogų vargina ilgai trunkantys, besikartojantys sunkumai, neracionalūs ir nepakankamai adekvatūs elgesio ar reagavimo būdai, o pats žmogus nori geriau suprasti save ir keistis, kad pagerėtų gyvenimo kokybė, jam rekomenduojama psichoterapija. Taigi, yra du pagrindiniai psichikos sutrikimų gydymo metodai: gydymas vaistais ir psichoterapija.
Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja A. Rybakovienė sako, jog tyrimai, kurie matuoja gydymo efektyvumą, rodo, kad psichoterapijos rezultatai išlieka ilgiau ir mažiau tikėtina, kad žmogui reikės papildomų gydymo kursų, nei po psichofarmakologinio gydymo. „Psichoterapija - gydymas ne vaistais, bet žodžiu, elgsena, aplinka, bendravimu. Tai psichologinio gydymo būdas, kuriuo siekiama palengvinti kliento emocinę būklę keičiant tokias asmenines savybes ir elgesį, trukdantį realizuoti žmogaus vidinį potencialą bei kurti sveikus santykius. Tai yra nuodugnus ir planingas, moksliškai pagrįstas gydymo (pagalbos) būdas, taikomas įvairios kilmės elgesio ar emocinės būsenos sutrikimams mažinti arba siekiant asmeninio tobulėjimo“, - teigia A.
Psichoterapeuto kabinete susitinka du žmonės, vienas iš kurių yra psichikos sveikatos profesionalas, kitas - problemą ar net kančią patiriantis žmogus. Padedant psichoterapeutui, žmogus skatinamas pats atrasti elgesio, minčių, jausmų priežastis ir resursus asmeniniams pokyčiams, bei gerai savijautai. Bendraudamas su pacientu, psichoterapeutas siekia nustatyti būdą, kaip žmogus galėtų greičiausiai sau padėti.
Dėl to specialistas domisi kliento vaikyste, išsiaiškina pagrindinius, dažnai skausmingus, žmogaus gyvenimo momentus, turinčius įtakos dabartinei savijautai ir elgesiui. Pagal vyraujančias problemas pirminės konsultacijos metu psichologas-psichoterapeutas gali pasiūlyti individualią arba grupinę psichoterapiją. Gyvenime kiekvienas žmogus nuolat susijęs su kitais žmonėmis, todėl nemažai sunkumų kyla dėl tarpasmeninių santykių problemų.
Pasak R. Pilipauskienės, grupinė psichoterapija suteikia galimybę intensyviau jas spręsti, nes grupėje yra atspindimi ir koreguojami realūs paciento santykiai su grupės nariais. Ši terapija ypač naudinga tiems, kurie turi tarpasmeninių santykių kūrimo ar išlaikymo problemų, bendravimo sunkumų šeimoje, kolektyve. Taip pat grupėje yra sprendžiami ir kiti sunkumai, susiję su baimėmis, nerimu, depresija ir pan.
Grupinė psichoterapija vyksta pagal grupinės psichoterapijos principus, kurie užtikrina maksimaliai saugią aplinką kurtis bendradarbiavimo ir atvirumo atmosferai. Šiandieninė sveikatos apsaugos ministerijos politika skatina mažinti valstybės finansuojamų lovų skaičių psichiatrijos ligoninėse. Pasak psichikos sveikatos specialistės, vis svarbesnė tampa psichikos sveikatos priežiūra bendruomenėje.
Gydymo įstaigoje yra parengta psichosocialinės reabilitacijos programa. ilgalaikė - skiriama pabaigus trumpalaikės PSR programą ir nepasiekus norimo tikslo. Asmenys, besigydantys Psichiatrijos klinikoje ar neturintys galimybės lankytis dienos stacionare, gali dalyvauti stacionarinėje psichosocialinėje reabilitacijoje, kuri vykdoma II psichozinių ir afektinių būsenų bendros psichiatrijos skyriuje. Kreipiantis reikia turėti gydytojo psichiatro siuntimą (forma Nr.027/a) ir registruotis konsultacijai dėl gydymosi skyriuje telefonu (8-41) 524 187.
Norint gauti nemokamas psichosocialinės reabilitacijos paslaugas, pacientui reikia kreiptis į savo psichikos sveikatos centro gydytoją psichiatrą, kuris užpildys siuntimą psichosocialinės reabilitacijos paslaugoms gauti (F027/a). Ši programa ypač naudinga vyresnio amžiaus asmenims, dažniau susiduriantiems su psichosocialiniais iššūkiais - vienišumu ir nerimu, susijusiu su sveikatos pokyčiais ar nepriklausomybės praradimu.
Psichosocialinės reabilitacijos etapai
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas sudaro trys etapai - vertinimas, planavimas ir vykdymas.
- Vertinimas
Šiame etape atliekamas paciento psichikos, elgesio, psichosocialinės būklės, žalingų medžiagų vartojimo, kasdieninės veiklos ir savarankiškumo įvertinimas.
- Planavimas
Remdamasis vertinimo rezultatais ir vadovaudamasis psichosocialinės reabilitacijos programos nuostatomis, gydytojas psichiatras kartu su pacientu sudaro individualų gydymo planą. Jame numatomi gydymo tikslai, įgūdžių mokymosi būdai, psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, jų skaičius, trukmė ir dažnis. Atsižvelgiant į pasiektą pažangą ir specialistų rekomendacijas, planas gali būti koreguojamas.
- Vykdymas
Teikiama psichologinė pagalba.
Psichosocialinės reabilitacijos trukmė gali trukti iki 50 val. asmuo pripažintas ribotai darbingu, kai darbingumas ne didesnis nei 55 % arba laikino nedarbingumo trukmė per pastaruosius 12 mėn.
Konsultavimas: Konsultavimas individualios priežiūros, kasdienės arba savarankiškos veiklos klausimais - dėl vaistų, priklausomybių, sveikatos palaikymo arba atkūrimo, savarankiškos priežiūros, buities ir profesinių darbų, finansų tvarkymo, šeimos planavimo, pasiruošimo vaiko priežiūrai įgūdžių. Psichologinė arba psichosocialinė pagalba. Įgūdžių, susijusių su mokymusi ir pažinimu, lavinimas. Asmeninės priežiūros ir kasdienio gyvenimo įgūdžių mokymas. Pagalbos paslaugos.
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas psichiatras, medicinos psichologas ir socialinis darbuotojas. Psichosocialinė reabilitacija pagal trukmę skirstoma į trumpalaikę ir ilgalaikę.
Trumpalaikės psichosocialinės reabilitacijos trukmė yra ne mažiau kaip 80 val. per 2 kalendorinius mėnesius (50 dienų). Trumpalaikė psichosocialinė reabilitacija skiriama, kai asmens laikino nedarbingumo trukmė per pastaruosius 12 mėn. viršijo 90 dienų.
Ilgalaikės psichosocialinės reabilitacijos trukmė yra nuo 4 iki 6 mėnesių, per šį laikotarpį suteikiant ne mažiau kaip 150 valandų psichosocialinės reabilitacijos paslaugų. asmens laikino nedarbingumo trukmė per pastaruosius 12 mėn.
Šiandieninėje visuomenėje vis dažniau kalbame apie būtinybę kuo greičiau gauti psichiatrų, psichologų, psichosocialinės reabilitacijos specialistų pagalbą. Vis daugiau žmonių patys ieško gydymo ir pagalbos, kitus sveikesnio gyvenimo keliu pastūmėja medikai, artimieji.
UAB Akmenės sveikatos centre pacientams, kurių vidutiniškai vienu kartu susirenka aštuoni, pritaikomas individualus gydymas, atitinkantis poreikius. Dažnam psichikos negalią turinčiam pacientui reikia padėti atkurti kasdienius įgūdžius, kurie dėl ligos nyksta ir silpsta. Labai reikalingas ir emocijų stabilizavimas.
Į dienos stacionarą suburta komanda iš gydytojo psichiatro, medicinos psichologo, psichikos sveikatos slaugytojo, kineziterapeuto, meno terapeuto, socialinio darbuotojo, užimtumo specialisto. Čia pacientai „įvedami“ į geresnės savijautos kelią, jiems padedama pasirinkti veiklas, kurios tinka, čia bendraujama, užsimezga draugystė, mat psichikos sutrikimai dažnai lemia vienišumą ir atskirtį.
Akmenės sveikatos centre dirbantis gydytojas psichiatras Marijus Lopaitis dienos stacionarą vadina idealia galimybe gauti gydymą, pagalbą, konsultaciją čia ir dabar - tą pačią akimirką. Kai pacientui nebereikia registruotis pas gydytoją, laukti. Lankant stacionarą visas paslaugas gauni vos jų paprašęs. Reabilitacijai dienos stacionare reikalingas gydytojo psichiatro siuntimas, ir pagalbai skiriama 30 darbo dienų užsiėmimų, terapijų. Lankomasi darbo dienomis.
Visoms veikloms - būti kartu ir „išsibarstyti po kabinetus- įrengtos patalpos. Apie pacientą sukasi penkios pagalbą teikiančios specialistų grupės. Pagal ligos eigą kiekvienas pacientas nukreipiamas pas reikiamą specialistą. Psichosocialinei reabilitacijai, dienos stacionaro paslaugai pacientą siunčia šeimos gydytojas arba gydytojas psichiatras.
Kokio pobūdžio pagalba teikiama? Kasdienių įgūdžių lavinimas - maisto ruoša, produktų pirkimas, gebėjimas naudotis turimomis lėšomis. Taip lavinami buitiniai, darbiniai įgūdžiai. Pacientų laukiami rytiniai pokalbiai, po kurių žmonės „nusimeta“ baimes, neigiamas emocija, gauna pastiprinimą iš specialisto. Užsiėmimas trunka valandą. Dailės terapijoje atsiskleidžia talentai, nuotaikos, jausmai, skatinamas pozityvumas, palengvėja adaptacija kolektyve. Judrios veiklos - dar vienas būdas mažinti nerimą, padeda atsipalaiduoti. Siūlomi laisvalaikio leidimo būdai - pasivaikščiojimas, skaitymas, mezgimas, veikla apima viską, dėl ko nereikia įsipareigoti, tai daryti malonu. Grupinėje psichoterapijoje išmokstama pažinti save ir deramai priimti kitą žmogų. Vyksta individualios psichoterapijos seansai, dalyvauja tik pacientas ir specialistas. Mokomasi ir relaksacijos, tai psichinis atsipalaidavimas.
Psichikos ligos sudaro apie 12 proc. pasaulio ligų, o iki 2020 m. šis skaičius gali padidėti iki 15 proc. Lietuvoje nėra atlikta nuoseklių, išsamių epidemiologinių tyrimų, kurie pateiktų duomenis apie sergamumą psichikos ligomis ir psichikos sutrikimų mastą.
Žmonės, sergantys psichikos ligomis, yra jautresni ir pažeidžiamesni asmeninių santykių plotmėje, daugiau ar mažiau sutrinka optimalus jų funkcionavimas visuomenėje, sumažėja galimybė atlikti tam tikrą veiklą, susilpnėja jų savarankiškos veiklos įgūdžiai, dėl to žmogus dažniausiai negali atlikti jam įprasto vaidmens.
Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys:
- Socialinė atskirtis
- Stigma ir diskriminacija
- Nepakankama savarankiškumo įgūdžių ugdymas
- Ribotos galimybės įsidarbinti
- Neprieinama aplinka (transportas, parduotuvės, paslaugų centrai)
Šiuo metu psichikos sutrikimų turintys asmenys mokosi savarankiško gyvenimo įgūdžių: sveikos mitybos, asmens higienos, gaminti valgį, tvarkyti biudžetą, namų ruošos ir naudotis įvairiomis transporto priemonėmis.
Svarbu paminėti, kad psichikos sutrikimų turintiems asmenims labai reikia kitų paramos bei supratingumo.
tags: #psichosocialine #reabilitacijos #budai