1999 metus galima pavadinti skurdo analizės, vertinimo ir skurdo mažinimo strategijos kūrimo metais. Aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su socialine apsauga, darbo užmokesčiu, pensijomis, skurdu, užimtumu ir nedarbu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Darbo Užmokestis ir Minimalus Gyvenimo Lygis
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 1999 m. gruodžio mėnesį sudarė 1122,8 lito ir, palyginti su 1996 m. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje 1999 m. gruodžio mėnesį sudarė 811,9 lito ir, palyginti su 1996 m. Realusis darbo užmokestis šalies ūkyje 1999 m. gruodžio mėnesį, palyginti su 1996 m. Minimali mėnesinė alga 1999 metais nekito ir sudarė 430 litų. Minimalus gyvenimo lygis 1999 metais nekito ir sudarė 125 litus. Realus minimalaus gyvenimo lygio dydis 1999 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 1996 metų gruodžio mėnesiu, išaugo 12 procentų.
Siekiant gerinti darbuotojų padėtį, buvo įgyvendintos kelios priemonės:
- Du kartus buvo didinta minimali mėnesinė alga. Ji padidėjo 43,3 procentais nuo 300 litų iki 430 litų (1998 m. birželio 1 d).
- 16,7 proc. buvo padidinta bazinė mėnesinė alga, nuo kurios skaičiuojamas biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbo užmokestis ( 1998 m. balandžio 1 d. - 105 Lt).
- Buvo sparčiau didinamas darbo apmokėjimas pedagogams, mokslo, kultūros ir meno įstaigų darbuotojams, socialiniams darbuotojams, medicinos darbuotojams.
Švietimo darbuotojams darbo užmokestis buvo didintas 1997 lapkričio 1 d.(vidutiniškai 15 proc), 1999 m. sausio mėn. (30 procentų). Pagal turimus duomenis mokytojų vidutinis darbo užmokestis 1999 m. IV ketvirtyje sudarė 1290,7 Lt ir buvo apie 80 procentų didesnis nei 1996 m. gruodžio mėn. o gydytojų darbo užmokestis 1999 m. IV ketvirtyje buvo 1418,1 Lt ir buvo apie 78 procentus didesnis lyginant su 1996 m. gruodžio mėn.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Pensijos ir Socialinės Išmokos
Valstybinė socialinio draudimo nedirbančio pensininko senatvės pensija 1999 m. gruodžio mėnesį sudarė 310,31 litų. Realusis senatvės pensijos dydis 1999 m. gruodžio mėnesį, palyginti su 1996 m. Nuo 1997 metų pradžios socialinės išmokos buvo indeksuotos tris kartus.
Skurdo Mažinimo Strategija
1995 m. kovo mėn. Lietuva Pasaulinio Viršūnių Susitikimo metu Kopenhagoje kartu su kitomis 116 šalių priėmė “Kopenhagos deklaraciją” ir “Socialinės raidos veiksmų programą”. Deklaracija paskelbė tris pagrindinius, bendrus visoms šalims uždavinius: skurdo sumažinimas ir panaikinimas, užimtumo išplėtimas ir socialinė integracija (ypatingai nelaimingiausių ir vargingiausių gyventojų grupių).
Kopenhagos deklaracijoje iškeltų uždavinių įgyvendinimui Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus įsteigė Socialinį komitetą. Šio komiteto tikslas - parengti Lietuvos Vyriausybės ataskaitą apie pastangas įgyvendinant Kopenhagos deklaraciją ir skurdo mažinimo strategiją. Komitetas, padedant įvairių ministerijų, žinybų specialistams, nevyriausybinių organizacijų atstovams, bei dalyvaujant ekspertų grupei parengė ataskaitą.
Pateikta ataskaita apima strategijas, politikas ir konkrečias priemones, kurios buvo priimtos mažinant skurdą Lietuvoje. Kiekvienoje iš išskirtų sričių parodomi priimti sprendimai ir jais pasiekti kai kurie rezultatai, taip pat atkreipiamas dėmesys į dar likusias neišspręstas problemas. Didžiausias dėmesys šioje ataskaitoje skiriamas ne statistiniams duomenims apie skurdą, o skurdo mažinimo politikai ir priimtiems sprendimams.
1999 metų skurdo kitimo tendencijos lieka panašios kaip ir ankstesniais metais. Skurdo lygis, nustatytas naudojant skaičiuojamąjį minimalaus gyvenimo lygio rodiklį per 1999 metų 9 mėnesius palyginus su praėjusių metų 9 mėnesiais sumažėjo 0,8 procentinio punkto, t.y. nuo 5,7 proc. iki 4,9 proc., arba 29,7 tūkst. asmenų vartojimo lygis pakilo aukščiau šios skurdo ribos.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Šį mažėjimą pagrindinai sąlygojo maisto produktų kainų mažėjimas, kadangi 60 proc. skaičiuojamojo minimalaus gyvenimo lygio vertės sudaro maisto produktai, kurie įvertinami minimaliomis įsigijimo kainomis. Per visą 1999 metų 9 mėnesių laikotarpį minimalios maisto produktų kainos turėjo tendenciją mažėti, tuo pačiu mažėjo ir viso skaičiuojamojo minimalaus krepšelio vertė: pirmą ketvirtį šio krepšelio vertė sudarė 191,61 Lt, trečiajame ketvirtyje - 182,29 Lt.
Kita absoliutaus skurdo lygio mažėjimo priežastis - pajamų augimas: minimalus darbo užmokestis per 1999 metų 9 mėnesių laikotarpį, palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 4 proc., vidutinė senatvės pensija - 9 proc., vidutinis darbo užmokestis - 10 proc., kainos per minėtą laikotarpį išaugo tik 1,1 proc.
Užimtumas ir Nedarbas
Žymus nedarbo augimas nuo 1999 metų pradžios. 2000 metų sausio 1 d. nedarbo lygis siekė 10 proc. (1997 m., 1998 m., 1999 m. atitinkamai 6,2 proc., 6,7 proc., 6,9 proc.). Pagrindinė nedarbo augimo priežastis - sudėtinga ekonominė situacija. Dėl finansų krizės Rusijoje 1998 metų rudenį prasidėjęs ekonomikos nuosmukis tęsėsi visus 1999 metus. BVP mažėjimas įtakojo gyventojų užimtumo mažėjimą. Statistikos departamento duomenimis, 1999 metų III ketvirtį užimtųjų skaičius buvo beveik 10 tūkst. mažesnis nei prieš metus.
Jaunimo nedarbas 1997 - 1999 metais buvo aukštesnis nei bendras. Skirtumas ypač išryškėjo 1999 metų pabaigoje, kai jaunimo nedarbas siekė 13,5 proc. Pagrindinės priežastys - žemas išsilavinimas ir nepakankama kvalifikacija. 1998 - 1999 metais šalies darbo rinkai įtaką darė ir finansinė krizė Rusijoje.
Gilėjančios finansinės krizės Rusijoje poveikis šalies ekonomikai ir tuo pačiu gyventojų užimtumui labiau išryškėjo 1998 metų IV ketvirtyje. 1999 metais Rusijos krizės padariniai atsispindi nedarbo augime, užimtumo mažėjime, išaugusiu grupinių darbuotojų atleidimų skaičiumi. 1999 metais išaugo grupinių darbuotojų atleidimų skaičius. Toks augimas sietinas su Rusijos krizės padariniais, nevystoma įmonių veikla.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Sudėtinga įmonių finansinė padėtis, produkcijos realizavimo problemos sąlygoja taip pat nevisišką darbuotojų užimtumą. Vidutiniškai 15 tūkst. darbuotojų 300 įmonių nuolat buvo nevisiškai užimti. Didžiausias nevisiškas užimtumas buvo pramonėje (66 proc.). Nevisiškas užimtumas labiausiai augo 1999 m.
Išlieka didelė nedarbo teritorinė diferenciacija. Nedarbo lygio skirtumai tarp teritorijų siekia 3-4 kartus. 2000 m. sausio 1 d. aukščiausias nedarbo lygis buvo Akmenėje (19,7 proc.), Šalčininkuose (19,3 proc.), Lazdijuose (18,6 proc.), Jonavoje (17,2 proc.). Žemiausias nedarbas išliko Prienuose (5,4 proc.), Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose (po 6,2 proc.).
Ilgalaikė bedarbystė. Didžiausias ilgalaikių bedarbių skaičius 1996 metų pabaigoje - jis siekė 16,3 proc. visų bedarbių. Per 1997-1998 metus šis skaičius sumažėjo ir 1999 m. pradžioje sudarė 12,4 proc. Tačiau 1999 metais, sumažėjus darbo paklausai, ilgalaikis nedarbas vėl išaugo ir 2000 m. pradžioje ilgalaikiai bedarbiai bendrame bedarbių skaičiuje sudarė 14,5 proc.
Dauguma ilgalaikių bedarbių yra vyresnio amžiaus, turintys sveikatos problemų, todėl negalintys dirbti kai kurių darbų, taip pat asocialūs, vengiantys darbo asmenys. Šių asmenų, taip pat priešpensinio amžiaus bedarbių įdarbinimas bei socialinė parama tampa vis rimtesne problema, kuriai spręsti reikalingos ne tik darbo biržos pastangos.
Priešpensinio amžiaus bedarbių skaičius per 1999 metus išaugo pusantro karto ir metų pabaigoje sudarė 14 tūkst. Tarp jų didžioji dalis yra nekvalifikuoti asmenys. Nekvalifikuotiems bedarbiams sunkiau įsidarbinti. Jiems tenka tik kas ketvirtas - penktas pasiūlymas ir tai daugiausia terminuotiems, sezoniniams darbams.
Išlieka didelis skaičius nepasirengusių darbo rinkai bedarbių. 1997-1998 metais bedarbiai, ilgą laiką nedirbę, neturintys jokios specialybės arba turintys nepaklausią darbo rinkoje profesiją bei esantys žemos kvalifikacijos, siekė virš 80 proc. visų besikreipiančiųjų į darbo biržas. 1999 metais bedarbiai visai be kvalifikacijos sudarė 37,8 proc., kas dešimtas besikreipiantis - niekur nedirbęs, kas trečias - ilgą laiką nedirbęs. Kas ketvirtas nekvalifikuotas bedarbis - jaunas asmuo.
Padidintu nedarbo lygiu išsiskiria žemės ūkio rajonai. Iširus žemės ūkio bendrovėms ir nepakankamai sparčiai kuriantis savarankiškai ūkininkaujančių, didėja bedarbių, atleistų iš žemės ūkio įmonių, skaičius. Per 1999 m. kaimo bedarbių skaičius išaugo 20 tūkst. ir metų pabaigoje jų buvo virš 60 tūkst. arba daugiau kaip kas trečias bedarbis. Nedarbas labiausiai išaugo Pasvalyje (8,6 punkto), Marijampolės ir Radviliškio rajonuose (po 5,2 punkto). Tarp jų daugiau, palyginti su miesto bedarbiais, yra jaunimo, žemesnis bedarbių išsilavinimo lygis.
Darbo paklausos dinamika. 1997-1998 metais darbo biržose buvo užregistruota po 74 tūkst. naujų laisvų darbo vietų. 1999 metais užregistruota 66 tūkst. naujų darbo vietų. Ryškiausias darbo paklausos mažėjimas stebimas statyboje - 20 proc., paslaugų sektoriuje - 12 proc. Statybos ir žemės ūkio sektoriuose ryškūs sezoniniai darbo paklauso svyravimai.
Išaugo elektros ir elektronikos, odos gaminių, prekybos kvalifikuotų darbininkų paklausa. Išlieka didelė informacinių technologijų, teisės specialistų paklausa. Keleri metai išlieka bendra tendencija - mažas nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis ir didėjantis aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis.
Darbo rinka pasižymi nepakankamu lankstumu. Gyventojų užimtumo didinimą varžo nelanksti darbo apmokėjimą ir darbo santykius reguliuojanti teisinė bazė. Naujų informacinių technologijų diegimas, smulkaus ir vidutinio verslo vystymasis kelia didesnius reikalavimus lanksčioms darbo organizavimo formoms, kurių tobulinimas skatintų užimtumo ir kartu ekonominį vystymąsi. Darbo rinkai būdingas žemas teritorinis ir profesinis mobilumas.
Vyriausybė, vadovaudamasi nuostata, kad tik produktyvus darbas yra visuomenės gerovės pagrindas, siekia, kad kuo daugiau darbingų asmenų turėtų darbą, galėtų realizuoti save profesinėje veikloje. Įgyvendinant Vyriausybės programines nuostatas bei atsižvelgiant į situaciją darbo rinkoje, buvo atitinkamai tobulinama darbo rinkos politika, keičiami teisės aktai ir diegiamos naujos priemonės.
Siekiant pagerinti situaciją darbo rinkoje, buvo įgyvendintos šios priemonės:
- 1997 metais buvo priimtas Profesinio mokymo įstatymas, reglamentuojantis darbo rinkos profesinio mokymo sistemos sandarą bei valdymą.
- 1998 metais patvirtinti Darbo rinkos profesinio mokymo reglamentai (standartai).
- 1999 metais kartu su Švietimo ir mokslo ministerija parengta ir išleista profesinio rengimo Baltoji Knyga. Joje apibrėžtos šalies profesinio rengimo sistemos gairės ir veiksmų planas iki 2005 metų.
1999 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtino Lietuvos standartizuotą profesijų klasifikatorių, kuris palengvins informacijos apie Lietuvos gyventojų profesinę veiklą kaupimą, klasifikaciją, analizę, garantuos jos palyginamumą tarptautiniu mastu.
Pastoviai rengiamos naujos ir pertvarkomos perspektyvios anksčiau parengtos darbo rinkos profesinio mokymo programos. Dabartinė darbo rinkos profesinio mokymo programų įvairovė aprėpia visas ūkio ekonominio vystymosi kryptis. Diegiamas modulinis mokymas, leidžiantis lanksčiau, efektyviau panaudoti mokymui skirtą laiką. Modulinio mokymo esmė yra ta, kad suteikiama galimybė besimokantiems gerai išmokti tam tikrą apibrėžtą mokymo turinio dalį.
Įvairiose darbo rinkos profesinio mokymo programose kasmet dalyvauja apie 28 tūkst. klausytojų. Per 1997-1999 metus profesiją įgijo ir persikvalifikavo 54,2 tūkst. asmenų, iš jų 20,1 tūkst. arba 37,1 proc. bedarbių. Kvalifikaciją tobulino 14,5 tūkst. asmenų, iš jų 5,1 tūkst. arba 35,2 proc. bedarbių.
1998 metais patvirtinta nauja Viešųjų darbų atlikimo tvarka. Tvarkos tikslas - sudaryti palankesnes teisines ir organizacines prielaidas plėsti viešuosius darbus, kurie yra svarbi bedarbių laikino užimtumo priemonė. Naująja tvarka yra išplečiamas galinčių dirbti viešuosius darbus asmenų kontingentas, išplečiama viešųjų darbų taikymo sfera, neribojant jų vien kvalifikacijos nereikalaujančiais darbais. Viešuosius darbus galima organizuoti visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose.
Apibendrinant, 1999 metai buvo sudėtingas, bet svarbus laikotarpis Lietuvos socialinės apsaugos sistemoje. Nors nedarbas augo dėl ekonominės krizės, buvo dedamos pastangos skurdui mažinti, darbo rinkai stabilizuoti ir gyventojų užimtumui didinti.
Nedarbo lygis Lietuvoje 1997-2000 metais
| Metai | Nedarbo lygis |
|---|---|
| 1997 | 6,2% |
| 1998 | 6,7% |
| 1999 | 6,9% |
| 2000 (Sausio 1 d.) | 10,0% |
Nedarbo lygio grafikas
tags: #socialines #apsaugos #1999m #isakymas