Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie smurto artimoje aplinkoje problemą, jos priežastis ir pasekmes visuomenei. Nors visuomenė tampa vis labiau sąmoninga, o įstatymai griežtinami, statistika vis dar išryškina skaudžią realybę - smurtas šeimoje išlieka viena iš labiausiai paplitusių nusikalstamų veikų rūšių mūsų šalyje.
Šiame straipsnyje išnagrinėsime psichologinio smurto esmę, jo atpažinimo būdus, teisinius aspektus ir galimus pagalbos būdus Lietuvoje. Aptarsime atsakomybę, tenkančią tiek smurtautojams, tiek aplinkiniams, ir prevencines priemones, kurios gali padėti sukurti saugesnę aplinką.
Kas yra smurtas artimoje aplinkoje?
Smurtas artimoje aplinkoje - tai sutuoktinio, sugyventinio ar kito asmens, susijusio su auka artimais socialiniais ryšiais bei gyvenančio ir vedančio bendrą ūkį, aktyviais veiksmais ir/ar neveikimu daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis ar finansinis (ekonominis) poveikis, ko pasekoje patiriama fizinė, materialinė ir/ar neturtinė žala.
Pabrėžtina, jog smurtas nesirenka lyties. Taigi, smurtautoju artimoje aplinkoje, taip, kaip ir smurto auka, gali būti tiek moteriškos, tiek ir vyriškos lyties asmenys.
Smurto formos artimoje aplinkoje:
- Fizinis smurtas: pasireiškia aktyviais smurtautojo veiksmais, t. y. tyčiniu sveikatos sutrikdymu, fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu, auką žalojant (mušant, spardant, stumdant, badant ir pan.), arba nužudymu, naudojant ginklą (-us) ar kitus daiktus (pvz., naudojamus buityje).
- Seksualinis smurtas: tai vertimas mylėtis prieš asmens valią ir/ar mylėtis nepriimtinu būdu, apsaugos priemonių prieš partnerio valią nenaudojimas ir pan., naudojant fizinę prievartą, bauginimą arba pasinaudojant tuo, kad asmuo negali duoti tam savo sutikimo (dėl bejėgiškos būsenos ligos atveju ir kt.).
- Psichologinis smurtas: aukos ar aukai artimų žmonių (giminaičių, draugų) atžvilgiu nepagarbių žodžių vartojimas (įskaitant ir prie kitų asmenų), niekinimas, bendravimo ribojimas su aukai artimais asmenimis, kontroliavimas, atvira arba slepiama neištikimybė, apie kurią auka sužino vėliau bei kurį laiką tai „toleruoja“ ir pan.
- Finansinis smurtas: tai smurtautojo aukos atžvilgiu sukuriama finansinė priklausomybė, apribojant naudotis šeimos pinigais, nepagrįstai, be pagrindo kontroliuojant ir ribojant išlaidas (dažniausiai, aukos asmeniniams poreikiams tenkinti), susijusias su aukos gaunamomis darbinėmis pajamomis ir pan.
Psichologinis smurtas: apibrėžimas ir formos
Psichologinis smurtas apibrėžiamas kaip elgesys, nukreiptas į kitą žmogų ir žalojantis jo protinių (psichinių) sugebėjimų funkcijas: intelektą, atmintį, pažinimą, dėmesį, suvokimą, nuovoką, moralę. Emocinis smurtas, dažnai lydintis psichologinį, pasireiškia elgesiu, kuris ilgainiui verčia asmenį jausti negatyvias emocijas: gėdą, kaltę, nerimą, pavydą, baimę ir viltį kartu.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Psichologinis ir emocinis smurtas dažnai egzistuoja kartu, sistemingai griaudami aukos savivertę, sukeldami frustraciją, atimdami gebėjimą veikti, planuoti ateitį, priimti sprendimus ir atitolindami nuo socialinės aplinkos.
Kaip pasireiškia psichologinis emocinis smurtas?
- Įžeidinėjimai ir žeminimas: Smurtaujantis asmuo nuolat įžeidinėja, žemina, menkina savo auką, tuo kenkdamas jo/jos savivertei.
- Kaltinimas: Smurtaujantis asmuo dėl visko kaltina savo auką, net jei kaltas yra pats. Jis vengia arba atsisako prisiimti atsakomybę už savo paties elgesį.
- Izoliavimas: Psichologinį emocinį smurtą taikantys asmenys siekia izoliuoti savo aukas nuo draugų ar artimųjų.
- Manipuliavimas: Psichologinis emocinis smurtautojas naudoja įvairias manipuliavimo taktikas, kad galėtų valdyti ir kontroliuoti. Dažnai taikoma forma, kai siekiama auką priversti suabejoti savo gebėjimais, atmintimi ar net faktais (angl. gaslighting).
- Nenuoseklumas: Psichologinį emocinį smurtą taikantis asmuo dažnai pats yra nenuoseklus arba tyčia keičia priimtas taisykles.
- Viešas žeminimas: Asmuo yra žeminamas ar kritikuojamas viešai, peikiamos jo asmeninės savybės, gebėjimai.
- Kaltės jausmo sukėlimas: Psichologinį emocinį smurtą taikantis asmuo sistemingai verčia savo auką jaustis kaltu, gėdina arba reikalauja elgtis taip, kad padarytų jį laimingu.
- Pyktis ir kontrolės stoka: Smurtautojas taip pat dažniausiai demonstruoja pyktį, nesistengia susivaldyti, nenori ir neieško tinkamų būdų ginčams išspręsti.
- Empatijos stoka: Psichologinis emocinis smurtautojas dažniausiai nesuteikia emocinio palaikymo, atjautos, nerodo (dažnai neturi) empatijos.
Visų šių psichologinio emocinio smurto metodų esmė yra sugriauti aukos pasitikėjimą savimi, kitais, sunaikinti savivertę ir gebėjimą autonomiškai tvarkytis gyvenime.
Psichologinis smurtas ir mobingas (darbe) yra du skirtingi, bet susiję reiškiniai. Mobingas - tai sistemingas, pasikartojantis psichologinis smurtas darbe, kurį vykdo vienas ar keli asmenys prieš vieną darbuotoją. Mobingas gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuolatinė kritika, ignoravimas, apkalbos, užduočių sabotavimas ir kt.
Psichologinis smurtas - tai platesnė sąvoka, apimanti bet kokį elgesį, kuris kenkia asmens psichinei sveikatai. Psichologinis smurtas gali vykti ne tik darbe, bet ir šeimoje, santykiuose ar kitose socialinėse situacijose.
Kas patiria didesnę grėsmę tapti psichologinio smurto aukomis?
- Žema savivertė
- Socialinė izoliacija
- Priklausomybė
- Itin jautrūs asmenys (IJA)
Teisinė bazė Lietuvoje
Už smurtą artimoje aplinkoje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, reglamentuota ne viename Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) straipsnyje (BK 129 str., 135 str., 138 str., 140 str., 149 str., 150 str., 153 str. ir kt.).
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba
Apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinus smurtautoją (vieną iš sutuoktinių) kaltu, pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką santuoką yra pagrindas nutraukti dėl vieno iš sutuoktinių (smurtautojo) kaltės su visom iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) trečioje knygoje - sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis).
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK normose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
Taigi, apkaltinamuoju nuosprendžiu teismui pripažinus asmenį kaltu (ir) dėl smurto artimoje aplinkoje, yra teisinis pagrindas, nagrinėjant civilinio proceso tvarka bylą dėl santuokos nutraukimo, santuoką nutraukti dėl vieno iš sutuoktinių kaltės su visais iš to išeinančiais teisiniais padariniai (teismui pripažinus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl šalių iširusios santuokos, gali būti nukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių dalių padalinimo principo, apribota tėvo/motinos valdžia į nepilnamečius vaikus, maksimaliai sumažintas tėvo/motinos bendravimas su nepilnamečiais vaikais ir pan.).
Darbo kodekso nuostatos
Psichologinis smurtas darbe darbo kodeksas reglamentuoja kaip darbuotojo teisių ir orumo pažeidimą. Kodeksas nustato darbdavių pareigą užtikrinti ne tik fizinį, bet ir psichologinį darbuotojų saugumą.
Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas Lietuvoje
Svarbiausi darbo kodekso straipsniai:
- 30 straipsnis: nustato darbdavio pareigą užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką, įskaitant apsaugą nuo psichologinio smurto ir priekabiavimo.
- 26 straipsnis: draudžia bet kokią diskriminaciją, o psichologinis smurtas gali būti viena iš netiesioginių diskriminacijos formų.
- 27 straipsnis: reikalauja aktyvios prevencijos politikos diegimo ir švietimo darbuotojams, kaip atpažinti ir spręsti smurto atvejus.
Pagalba sau ir kitam
Pagalba sau ir kitam, patiriančiam psichologinį smurtą, yra labai svarbi. Štai keletas patarimų:
Pagalba sau:
- Atpažinkite smurtą
- Dokumentuokite įvykius
- Kreipkitės pagalbos
- Nustatykite ribas
- Rūpinkitės savimi
- Stiprinkite savivertę
Pagalba kitam:
- Būkite palaikantys
- Neteiskite
- Pasiūlykite pagalbą
- Būkite kantrūs
- Informuokite
Svarbu prisiminti:
- Jūs nesate vieni: Daugelis žmonių patiria panašias situacijas.
- Tai ne jūsų kaltė: Smurtautojas atsakingas už savo elgesį.
- Jūs turite teisę į pagalbą: Kreipkitės į specialistus, draugus, šeimos narius.
- Jūsų jausmai yra svarbūs: Nebandykite sumenkinti savo emocijų.
- Jūs galite išeiti iš šios situacijos: Tikėkite savimi ir savo jėgomis.
Kur kreiptis pagalbos?
Matant ar nujaučiant santykyje su savo gyvenimo partneriu (sutuoktiniu ar sugyventiniu) smurtinio elgesio apraiškas, patartina nedelsti ir pasikonsultuoti su specialistais, tame tarpe ir su advokatais, bei savalaikiai priimti sprendimui, siekiant išvengti nepataisomų padarinių ar pasekmių, paliksiančių ženklią žalą savo ir artimųjų psichinei ir/ar fizinei sveikatai.
Bendrojo pagalbos centro numeris - 112.
Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes:
Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC).
Regionas Specializuotos pagalbos centras Telefonai, el.paštas
Akmenės r., Joniškio r.,Pakruojo r., Radviliškio r., Šiaulių m., Šiaulių r.
Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris El. Pirmadieniais - ketvirtadieniais: 8.00-19.00 val.
Prevencija ir intervencija
Prevencija yra geriausias būdas kovoti su psichologiniu smurtu.
- Švietimas
- Sąmoningumo didinimas
- Pagalbos linijos
- Teisinė bazė
Ankstyva intervencija yra labai svarbi. Jei pastebėjote psichologinio smurto požymius, nedelskite kreiptis pagalbos.
Smurto artimoje aplinkoje statistika Lietuvoje
Lietuvos policijos departamentas kasmet pateikia duomenis apie užregistruotus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Pavyzdžiui, 2023 metais buvo užregistruota per 58 tūkstančius pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje - tai beveik 10 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Smurto artimoje aplinkoje statistika Lietuvoje:
| Metai | Pranešimų skaičius |
|---|---|
| 2022 | ~53,000 |
| 2023 | ~58,000 |
Didžioji dalis atvejų susijusi su fiziniu smurtu, tačiau daugėja ir psichologinio bei ekonominio smurto apraiškų. Pastarosios formos dažnai lieka nepastebėtos, kadangi jų įrodyti sunkiau, o aukos neretai bijo kalbėti apie savo patirtis.
Lietuvoje nuo 2011 metų galioja įstatymas, numatantis smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir pagalbą nukentėjusiems. Įstatymas leidžia pareigūnams nedelsiant imtis veiksmų - iškeldinti smurtautoją, net jei būstas jam priklauso.
Kaip atpažinti psichopatinę asmenybę ir nepapulti į jos manipuliacijų spąstus?
tags: #psichologinis #smurtas #teises #aktai