Socialinė branda: kas tai?

Nepilnamečiai - viena jautriausių ir pažeidžiamiausių visuomenės grupių. Jų vystymuisi ir asmenybės formavimuisi didelę įtaką daro ne tik vidiniai, tačiau ir išoriniai faktoriai - auklėjimas, aplinka, gyvenimo sąlygos ir kita. Straipsnyje analizuojamas socialinės brandos paaiškinimo iš specialistų pusės teismams poreikis bei išskiriami tikėtini socialinės brandos psichologiniai kriterijai ir jų vertinimo būdai.

Nepilnamečių sampratai būdingi 2 kriterijai: amžius ir socialinė branda. Teisiškai reglamentuojant nepilnamečių teises ir pareigas vadovaujamasi formaliu amžiaus kriterijumi, kuris dažniausiai lemia tam tikrą socialinį žmogaus brandumą, jo socialinį statusą, išsimokslinimą, darbinį, civilinį, pilietinį veiksnumą. Iki kurio amžiaus asmenys laikomi nepilnamečiais, priklauso nuo konkrečios šalies tradicijų, papročių, individualių gyvenimo aplinkybių ir kita.

Nepilnamečių teisinis statusas

Teisės literatūroje nepilnamečių samprata dažniausiai tapatinama su vaikų ar paauglių sampratomis. Pagal Jungtinių Tautų 1989 Vaiko teisių konvenciją (Lietuva ratifikavo 1995) vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau. Civilinėje teisėje visiškas civilinis veiksnumas dažniausiai atsiranda asmeniui sukakus 18 metų. Santykinį veiksnumą dažniausiai turi nepilnamečiai nuo 15 iki 18 metų. Nepilnamečiai iki 15 metų turi, nors ir labai nedidelį, dalinį civilinį veiksnumą.

Už nepilnamečius iki 14 metų sandorius jų vardu sudaro tėvai, įtėviai ar globėjai. Nepilnamečiai iki 14 metų turi teisę savarankiškai sudaryti smulkius buitinius sandorius, taip pat sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, su savo uždirbtų lėšų, atstovų pagal įstatymą ar kitų asmenų suteiktų lėšų naudojimu, jei šiems sandoriams nenustatyta notarinė ar kita speciali forma. Nepilnamečiai iki 14 metų turi teisę atlikti ir kitus veiksmus, turinčius teisinę reikšmę, pavyzdžiui, įvaikinant nepilnametį, sulaukusį 10 metų, būtinas jo rašytinis sutikimas.

Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų sandorius sudaro turėdami tėvų, įtėvių ar rūpintojų sutikimą. Nepilnamečiai turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis ir turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius. Įstatymų nustatytais atvejais sudaręs santuoką nepilnametis įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento. Nepilnamečiai, sulaukęs 16 metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotu), jei yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas.

Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija

Baudžiamoji atsakomybė

Baudžiamojoje teisėje nepilnamečio asmenybė nagrinėjama dviem aspektais - nepilnametis kaip nusikalstamos veikos subjektas ir kaip nukentėjusysis. Nepilnamečio sąvoka baudžiamojoje teisėje yra siauresnė nei civilinėje teisėje. Ji apima tik asmenis, nesulaukusius pilnametystės, bet sulaukusius baudžiamosios atsakomybės amžiaus. Baudžiamojoje teisėje nustatomos tam tikros teisinės ribos tarp nepilnametystės ir pilnametystės, apibrėžiama tam tikra demografinė asmenų kategorija, turinti specifines, tik jai būdingas teises ir pareigas.

Kriminologijoje nepilnamečio sąvoka suprantama plačiau nei baudžiamojoje teisėje. Nepilnamečiais dažniausiai laikomi visi asmenys iki 18 metų arba asmenys nuo 10 iki 18 metų. Nepilnamečio asmenybė nagrinėjama tiek, kiek ji susijusi su neteisėtu, nusikalstamu elgesiu. Statististinius duomenis įprasta skirstyti pagal nepilnamečių 3 amžiaus grupes: iki 14 metų, 14-15 ir 16-17 metų. Kad būtų garantuotas teisingas nepilnamečio asmenybės formavimas, įstatymuose dažniausiai nustatomos profilaktikos priemonės, pavyzdžiui, draudžiama jiems parduoti alkoholinius gėrimus. Nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nepilnamečio įtraukimą į girtavimą, prostituciją, jų tvirkinimą ir kita.

Nepilnamečių teisės Lietuvoje

LIETUVOJE Civiliniame kodekse (2000, įsigaliojo 2001) įtvirtinta, kad visiškas civilinis veiksnumas atsiranda asmeniui, sulaukusiam 18 metų. 14-18 metų nepilnamečiai turi santykinį veiksnumą. Nepilnamečiai iki 14 metų turi labai mažą civilinį veiksnumą, nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų - santykinį neveiksnumą. Darbo kodeksas (2016, įsigaliojo 2017) reglamentuoja nepilnamečių darbą.

Baudžiamajame kodekse (2000, įsigaliojo 2003) nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 16 metų. Išskirtiniais atvejais baudžiamojon atsakomybėn traukiami 14-16 metų nepilnamečiai. Jie baudžiami tik už nusikalstamas veikas, nurodytas Baudžiamajame kodekse, tai yra už nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą, išžaginimą, seksualinį prievartavimą, vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, sunaikinimą ar sugadinimą, šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitą neteisėtą užvaldymą, transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą. Nepilnamečiai iki 14 metų pagal baudžiamuosius įstatymus neatsako.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (2015, įsigaliojo 2017) administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, kuriems iki administracinės teisės pažeidimo padarymo sukako 16 metų. Nepilnamečiams nuo 16 iki 18 metų, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, taikomos bendros administracinės atsakomybės nuostatos su ypatumais, pavyzdžiui, jiems skiriama ne daugiau kaip pusė administracinės baudos, teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo pobūdį ir nepilnamečio asmenybę, gali neskirti nepilnamečiui administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės ir įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros taikymo.

Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje

Institucijos, besirūpinančios nepilnamečių teisėmis

Nepilnamečių teisėmis ir apsauga rūpinasi įvairios institucijos. 1993 įsteigtas Vidaus reikalų ministerijos nepilnamečių socialinės pagalbos ir skirstymo centras (1995-2006 Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato nepilnamečių socialinės pagalbos ir prevencijos centras), 1997 - kartu su Jungtinėmis Tautomis įsteigtas Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras.

1994 Vyriausybė patvirtino Vaikų teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos nuostatus ir Rajonų, miestų vaikų teisių apsaugos tarnybų bendruosius nuostatus (nuo 2002 savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybos; savivaldybės mero teikimu steigia savivaldybės taryba). Nuo 1994 savivaldybių policijos nepilnamečių reikalų inspektoriams suteikti įgaliojimai tiesiogiai rūpintis vaikų - teisės pažeidėjų - teisių apsauga.

Prezidento dekretu 1996 įsteigta Konsultacinė vaikų reikalų taryba prie Respublikos Prezidento (nuo 2003 Konsultacinė šeimos ir vaiko reikalų taryba prie Respublikos Prezidento), Vyriausybės nutarimu - Valstybinė jaunimo reikalų taryba.

Socialinės brandos vertinimas

Lietuvos teismų praktikoje jaunų pilnamečių teisinė praktinė integracija į nepilnamečių justicijos sistemą susiduria su dideliais sunkumais, iš kurių pirmiausia pažymėtina socialinės brandos vertinimo kriterijų, metodikos bei specialistų, kurie padėtų įvertinti jauno pilnamečio socialinę brandą, deficitas. Psichologiniu požiūriu jauno pilnamečio socialinė branda glaudžiai susijusi su suaugystės įžangos ir paauglystės raidos laikotarpių lyginamąja analize. Raidos psichologijoje sėkmingais paauglystės įveikos kriterijais dažnai išskiriami apibrėžtas ir integruotas tapatumas, autonomiškumas ne tik nuo tėvų, bet ir bendraamžių grupinės įtakos, socialinių situacijų intelektinis supratingumas.

Straipsnyje nagrinėjama baudžiamosios teisės, kriminologijos, psichologijos ir sociologijos mokslų san­kirta, atsiradusi 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, nu­mačius jame galimybę jauniems pilnamečiams (18-20 m.), padariusiems nusikalstamą veiką, taikyti kai kuriuos nepilnamečiams skirtus baudžiamosios atsakomybės ypatumus, kai jauno pilnamečio socialinė branda prilygsta nepilnamečio brandai. Analizuojama socialinės brandos samprata ir jos turinys tiek iš psichologinių, tiek iš teisinių pozicijų, bandant atrasti jų sąsają.

Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje

Baudžiamojo kodekso nuostatos

Teisinis socialinės brandos pagrindas išdėstytas LR BK 80-81 str. paskirtyje: užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo asmenims iki 21 m. amžiaus galimybes; padėti pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

tags: #socialine #branda #yra #suprantama