Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje, deja, pasitaiko skandalų, susijusių su slaugytojų darbu. Šie įvykiai atskleidžia pacientų priežiūros problemas, teisinius pažeidimus ir visuomenės reakciją į tokius atvejus. Straipsnyje apžvelgiami keli rezonansiniai skandalai, atskleidžiantys sistemines problemas ir jų poveikį pacientų likimams.
Paciento pririšimas prie lovos Telšių ligoninėje
Jaunas telšiškis, ligoninėje pamatęs prie lovos pririštą tėvą, kreipėsi į policiją. Telšių gyventojas pranešė, kad regioninėje Telšių ligoninėje, slaugos skyriuje, jo tėvas yra pririštas prie lovos, ir tai traktavo kaip jo laisvės suvaržymą.
Dariaus Tereikio teigimu, tėvui, kuris sunkiai vaikšto, bet gali nueiti į tualetą, sauskelnės buvo uždėtos tik ligoninėje. Jis piktinosi, kad tėvas buvo pririštas prie lovos, nors galėjo pats pasirūpinti savo poreikiais. „Kelis kartus iš eilės radau tėtį pririštą. Dėl jo saugumo, pasakė. Rišo nesveiką ranką, o balandžio antrą jau abiem rankom pririštą“, - guodžiasi neįgaliojo sūnus Darius Tereikis.
Ligoninės atstovai aiškino, kad vyras elgėsi nederamai ir kėlė pavojų kitiems pacientams. „Tik dėl to, kad jis tikrai buvo pasidaręs ir kitiems ligniams pavojingas. Jis su tom rankom čiupinėjo pamperį, kišo į jį rankas, jo turinį mėtė į kitus pacientus, bandė keltis, galėjo iškristi“, - panaudotas priemones bando paaiškinti Telšių ligoninės direktoriaus pavaduotoja Jovita Seiliuvienė.
Tačiau sūnus atkreipė dėmesį į slaugos skyriaus trūkumus: tualetuose nėra atramų neįgaliesiems, trūksta vaikštynių. „Tualetai nepritaikyti neįgaliesiems, nėra atramų, judėjimo priemonės ten nėra, iš namų atvežiau, pasiskolinau priemonę“, - aiškina susirūpinęs sūnus.
Taip pat skaitykite: Skaudžios patirtys vaikų globos namuose
Ligoninės atstovai pripažino, kad trūksta vaikštynių, tačiau tikino, kad personalas padeda ligoniams. „Mes neturim pakankamai vaikštynių, dar turėsim eigoje, dirbam tik nuo sausio pirmos, dar trūksta. Bet vietoj vaikštynių personalas ligonius paremia“, - aiškinasi J. Vilkauskaitė.
Po sūnaus pareiškimų ligonis buvo perkeltas į psichiatrijos skyrių. Psichiatras Gintaras Naujokas teigė, kad pacientas buvo sujaudintas, todėl buvo perkeltas stebėti būklę. Tarp ligoninės personalo ir ligonio sūnaus įsiplieskė konfliktas, o medikai kreipėsi į policiją dėl grasinimų.
Skandalas dėl slaugos ligoninės darbuotojų elgesio Šiauliuose
Neseniai Šiauliuose kilo skandalas dėl slaugos ligoninės darbuotojų, kurie išviliodavo pinigus, korteles, butą ir sklypą iš slaugomų pacientų. Kol kas vienintelė bausmė - atleidimas iš darbo.
Per savaitę Šiaulių ligoninėje mirė du pacientai dėl tulžies akmenligės komplikacijų. Medikai teigė, kad žmonės mirė dėl gydytojų trūkumo. Anot medikų, jie siūlė administracijai pacientą dėl tulžies akmenligės komplikacijų vežti į kitą ligoninę, tačiau vadovybė atsisakė.
Sveikatos apsaugos ministerija Šiaulių ligoninės problemas žada spręsti keisdama vadovą. Šiaulių ligoninėje skandalai prasidėjo dar 2021-aisiais, kai dėl patiriamo vadovybės mobingo nusižudė jauna medikė.
Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos skandalai
Situacija Klaipėdos hospise
Klaipėdos hospise nustatytas koronaviruso židinys, kuriame užsikrėtė dešimt darbuotojų ir dauguma iš 38 slaugomų pacientų. Paaiškėjo, kad įstaiga turėjo higienos pasą tik vienai hospiso lovai.
Hospiso steigėjas Viljaras Reigas dirbo keliose įstaigose, susijusiose su slaugos klausimais, ir buvo paskirtas Klaipėdos regiono slaugos koordinatoriumi. Gavęs visą informaciją, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją. Jis nuo tų pareigų buvo nušalintas. Vietoje jo dabar dirba Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja Danguolė Drungilienė.
NVSC duomenimis, koronavirusu hospise serga 33 pacientai ir 11 darbuotojų. Du ligoniai jau mirė. Hospisas teikė paslaugas ir namuose slaugomiems ligoniams. Kiek jų yra ir, ar šie ligoniai neužsikrėtė koronavirusu, aiškinasi NVSC specialistai.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga „Klaipėdos hospise“ susiklosčiusią situaciją įvertino kaip „mažų mažiausiai skandalinga“ ir neslėpė matantis pagrindą dėl to kreiptis į teisėsaugą.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas išsiuntė raštą Klaipėdos apygardos vyriausiajai prokurorei Daliai Pocienei dėl tyrimo pradėjimo ir galimai kaltų asmenų nustatymo bei sprendžiant dėl viešojo intereso gynimo.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
V.Grubliausko nuomone, hospise susidariusi situacija yra „tikrai yra labai rimta, galbūt ir skandalinga“. Mero teigimu, situacija tokia pat rimta, o gal net ir rimtesnė už taršos bei kvapų klausimų sprendimą.
Paaiškėjo, kad hospisas buvo nepakankamai aprūpintas asmens apsaugos priemonėmis. R.Perminienės teigimu, „Klaipėdos hospisui“ trūksta dalies asmens apsaugos priemonių. Hospisui reikalingų vienkartinių kombinezonų, apsauginių akinių ir antbačių, kol kas Klaipėdos savivaldybė suteikti negali, nes jų neturi. Šių priemonių savivaldybė prašys išskirti iš valstybės rezervo.
Problema kilo ir dėl hospiso patalpų dezinfekcijos. Kadangi „Klaipėdos hospise“ tebėra ligoniai ir juos prižiūrintys darbuotojai, išorinė įmonė negali atlikti dezinfekcijos - tam reikėtų tuščių patalpų.
Slaugytojų darbo sąlygos ir įvertinimas
Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirbanti vyriausioji slaugos administratorė Rasa Masienė pabrėžia, kad slaugytojo darbas yra pašaukimas. Ji teigia, kad jaučiasi svarbia komandos dalimi ir jai malonu padėti žmonėms.
R. Masienė atkreipia dėmesį į tai, kad slaugytojo specialybė tinkamai neįvertinama, nors tenka milžiniški darbo krūviai. Ji pabrėžia, kad požiūris į gyvenimą ir pasirinktą specialybę priklauso nuo kiekvieno žmogaus.
Pasak R. Masienės, technologijos palengvina slaugytojų kasdienybę. Mus gelbsti lubiniai, hidrauliniai keltuvai, kurie ir pragulų profilaktiką lengvina, ir mažina jų atsiradimo riziką. Priemonių, kaip padėti slaugytojoms, - taip pat daug. Gydymo įstaigų, bent jau mūsų Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, renovuoti skyriai turi lubinius, mobilius keltuvus, kurie padeda pacientą ir į vonią įkelti, ir kitas manipuliacijas atlikti.
R. Masienė teigia, kad mitas, jog slaugytojomis gali būti tik moterys, išsklaidytas. Savo gydymo įstaigoje turime ne vieną slaugytoją vyrą. Kartais tikrai reikalingos stiprios rankos, todėl džiaugiamės jas turėdami. Yra tam tikrų intervencijų ir manipuliacijų, pavyzdžiui, operacinės, intervencinės radiologijos padalinyje, kur paprastai vyrai jas dažniau atlieka.
Artėja Tarptautinė slaugytojų diena, minima gegužės dvyliktą dieną. Tai - viena pagrindinių mūsų metų švenčių. Visi slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai yra kviečiami į renginį, jiems organizuojama dviejų dalių konferencija, vėliau linksmoji dalis - šventinis koncertas ar spektaklis. Visą programą nusprendžiame drauge taryboje, padiskutuojame ir išklausę visų pasiūlymus randame priimtiniausią formą.
Slaugytojų receptų išrašymas
Nors didžiąją dalį kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių receptų išrašo gydytojai, slaugytojų indėlis pokyčiai akivaizdūs. Prieš trejus metus slaugytojai išrašė apie 77 tūkst. kompensuojamųjų receptų, o pernai - arti 1,8 mln., t. y. maždaug 23 kartais daugiau. 2025 metais tokie slaugytojų išrašyti receptai sudarė apie 14 proc. visų šalyje išduotų kompensuojamųjų receptų.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus teigia, kad slaugytojų išrašomų receptų skaičiaus šuolis - pastarųjų metų pokyčių rezultatas. Tie pokyčiai suteikė galimybę šiems specialistams atlikti daugiau funkcijų ir taip prisidėti mažinant eiles pas gydytojus. Dabar daugeliu atvejų bendrosios praktikos ir išplėstinės praktikos slaugytojai gali pratęsti gydytojo paskirtą lėtinės ligos gydymą išrašydami vaistus. Todėl pacientams nebereikia kiekvieną kartą registruotis pas gydytoją - pakanka, kad jis įvertintų žmogaus sveikatos būklę kartą per metus.
Išrašyti vaistus slaugytojai gali ne ilgiau kaip vieniems metams, jeigu paciento sveikatos būklė stabili, vaistus jis vartojo bent tris mėnesius ir jie nepriskiriami narkotiniams, psichotropiniams, vardiniams ar neregistruotiems medikamentams.
VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova pabrėžia, kad ambulatorinėje sveikatos priežiūroje ar teikiant stacionarines paslaugas slaugytojų vaidmuo yra itin svarbus. Šios profesijos atstovų kompetencija apima vis daugiau paslaugų.
Pasak D. Prochorovos, pastarųjų metų pokyčiai rodo, kad slaugytojai perima vis didesnę dalį atsakomybės, todėl gydytojai gali labiau susitelkti į sudėtingesnius atvejus, o pacientai - greičiau sulaukti pagalbos.
Kiti incidentai ir teisiniai procesai
Klaipėdos apygardos teismas pranešė, kad tenkino prokurorės apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje dėl apylinkės teismo nuosprendžio dalies, kuria ligoninės slaugos darbuotojas buvo išteisintas. Tuomet nebuvo pripažinta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas pacientui buvo padarytas dėl kaltinamojo neatsargumo.
Panevėžio apylinkės teismas nuteisė buvusią VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorę Violetą Grigienę už kyšininkavimą. Jai už kiekvieną veiką skirta nuo 10 iki 25 tūkst. eurų bauda, o bausmes subendrinus - galutinė 45 tūkst.
Bylos duomenimis, 2022 metų liepos-rugpjūčio mėn. per tris savaites buvusi VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė kaltinta paėmusi kyšius iš 8 asmenų. Bylos medžiagoje rašoma, kad ji iš 6 asmenų paėmusi nuo 100 iki 400 eurų, o dviejų asmenų kyšio suma nurodyta ne mažesnė nei 100 eurų.
Teismas parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį V. Grigienei atsižvelgia į tai, kad padaryti 5 tyčiniai apysunkiai nusikaltimai ir 2 baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Veikos padarytos per palyginti trumpą laiko tarpą ir gana intensyviai. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji kyšių jai duoti neprovokavo, jų nereikalavo, visų veikų metu kyšius savo iniciatyva jai davė ligoninės pacientų artimieji, dalis duotų kyšių buvo po atliktų veiksmų kaip dėkingumo išraiška kaltinamajai, kai kuriais atvejais kaltinamoji net išreiškė nepritarimą kyšių jai davimui, tačiau kyšius vis tiek priėmė ir aktyviais veiksmais jų neatsisakė.
Šie skandalai atskleidžia, kad Lietuvoje egzistuoja problemos, susijusios su slaugos paslaugų kokybe, darbuotojų etika ir teisinių reikalavimų laikymusi. Būtina imtis priemonių, siekiant užtikrinti tinkamą pacientų priežiūrą ir atsakomybę už padarytus pažeidimus.
tags: #skandalas #apie #slaugytojas