Apie smurtą artimoje aplinkoje dažnai girdime žiniasklaidoje, o Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis - fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu. Šios prievartos tikslas - įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais susijusį asmenį.
Psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, yra paslaptingas - jis nepalieka žaizdų ant kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Šį smurto būdą sunkiau atpažinti, kadangi tiesioginių įrodymų dažnai nebūna, o dažnai manoma, jog tai yra normali santykių konflikto dalis. Amerikos psichologų asociacija apibrėžia psichologinį smurtą kaip ne fizinį smurtą, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą psichologiniais metodais.
Psichologinis smurtas apima sąmoningą, tyčinį poveikį kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažnai grasinama žodžiu, mostais ar kitų daiktų demonstravimu, kuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį. Psichologinis smurtas gali pasireikšti šeimoje, poroje, draugų rate ar net darbo aplinkoje.
Psichologinio smurto požymiai
Norint atpažinti psichologinį smurtą, svarbu suprasti jo pagrindinius požymius, kurie dažnai pasireiškia kaip:
- Žeminimas, neigimas ir kritikavimas. Tai apima menkinančius žodžius, žeminančias pravardes („kvailys“, „nevykėlis“), rėkimą, šaukimą, keiksmažodžius, viešą gėdinimą ir kritikos perteklių. Smurtautojas taiko asmenybės žlugdymą, dažnai naudodamas žodžius „visada“, pavyzdžiui, „tu visada klaidi“.
- Kontrolė ir gėdos sukėlimas. Smurtautojas grasina, stebi aukos buvimo vietą, reikalauja pateikti slaptažodžius, seka internetinę veiklą. Jis gali priimti sprendimus už auką, uždrausti dirbti ar bendrauti su kitais. Dažnai taikomas emocinis šantažas ir nuolatinis pamokslavimas.
- Kaltinimas ir nuvertinimas. Kostabilumas, pavydas ir kaltės jausmo kūrimas yra būdingi manipuliavimo būdai. Smurtautojas nuolat kaltina auką dėl visų nesėkmių, neigia piktnaudžiavimą ir mažina aukos savivertę.
- Izoliacija ir bendravimo trikdymas. Tai nuvertinimas, bandymas įsiterpti tarp aukos ir šeimos, ignoravimas, tylos naudojimas, atsisakymas suteikti paramą. Smurtautojas gali pertraukinėti aukos bandymus išreikšti emocijas ar ginčyti jos jausmus.
Emocinė prievarta ir jos formos
Emocinė prievarta susijusi su bandymais įbauginti, kontroliuoti ar izoliuoti auką, dažnai be fizinio smurto panaudojimo, tačiau gali būti lydima grasinimų smurtu. Tokia prievarta apima:
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
- Menkinantys žodžiai ir žeminančios pravardės;
- Piktnaudžiavimas valdžia ir kontrole;
- Pavydas ir kaltinimai;
- Nužmoginimas ir bendravimo nutraukimas.
Psichologinio smurto aukos dažnai patiria rimtą emocinę žalą, kuri ilgainiui gali sukelti depresiją, nerimo sutrikimus, miego problemas ir net fizinius sveikatos negalavimus.
Skirtumas tarp konflikto ir psichologinio smurto
Paprastas konfliktas poroje skiriasi nuo psichologinio smurto tuo, kad konflikto metu dėmesys sutelkiamas į problemą, o ne į asmenį. Psichologiniame smurte smurtautojas siekia kontroliuoti ir žeminti kitą asmenį pakartotinai ir tyčia.
Kibernetinis psichologinis smurtas - nauja smurto forma
Vienas iš naujesnių psichologinio smurto variantų yra kibernetinis smurtas. Jis yra patogus smurtautojui, nes per technologijas galima kontroliuoti, sekti ir žeminti auką, nesvarbu, koks atstumas juos skiria. Rizikos veiksnys tokio smurto formoje yra dažnas technologijų ir socialinių medijų naudojimas.
Psichologinio smurto pasekmės
Psichologinis smurtas turi rimtų pasekmių, kurios gali išlikti ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Jo poveikis apima:
- Psichosomatinius sutrikimus - dirgliosios žarnos sindromą, fibromialgiją, lėtinį skausmą, virškinimo ir kvėpavimo takų problemas;
- Depresiją, nerimo ir baimės sutrikimus, kurie yra dažnesni nei moterų, nepatyrusių smurto;
- Pastebimus psichologinius ir socialinius sunkumus ne tik aukai, bet ir šeimai bei ypač vaikams.
Ilgalaikis stresas, patiriamas nuo psichologinio smurto, gali sukelti ilgalaikę žalą aukos fizinei ir psichinei sveikatai.
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba
Aukos elgesys ir pagalba
Dažnai klausiamas klausimas: „Kodėl auka negali tiesiog palikti smurtautojo?“ Tyrimai rodo, kad aukos nėra pasyvios - moterys dažnai ieško strategijų savo ir vaikų saugumui didinti. Taip pat veikia smurto ratas - įsišaknijęs smurtinis elgesys sukuriamas santykiuose ir gali trukdyti išeiti iš smurto aplinkos.
Jei sprendimas palikti smurto santykius priimtas, rekomenduojama:
- Ieškoti pagalbos - nuo savipagalbos knygos iki specialistų konsultacijų;
- Rasti pagalbos grupę, kurioje galėtumėte dalintis patirtimi su kitomis aukomis;
- Ugdyti dvasingumą kasdieninėse veiklose, kuris padeda emocionaliai sustiprėti.
Lietuvoje yra daug pagalbos resursų - psichologai, teisininkai, specializuoti centrai, kurie teikia nemokamas konsultacijas ir paramą smurto aukoms.
Psichologinio smurto sąvoka ir jos svarba
Psichologinis smurtas yra ne mažiau pavojingas nei fizinis. Nors jis nepalieka fizinių žaizdų, emocionali žala gali būti giluminė ir ilgalaikė. Psichologinis smurtas dažnai prasideda subtiliai, slepiasi po kasdieninėmis situacijomis ar tariamu rūpesčiu. Smurtautojo tikslas - visiška kontrolė ir dominuojanti padėtis santykiuose.
Svarbu suprasti, kad psichologinis smurtas nėra normali santykių dalis ir tokį elgesį patiriantiems asmenims reikia ieškoti pagalbos ir paramos. Tik taip galima saugoti savo psichinę sveikatą ir atkurti sveikus, pagarbius santykius.
Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas Lietuvoje
tags: #psichologinis #smurtas #savoka