Psichikos sveikatos priežiūra - tai specializuota sveikatos priežiūra, vykdoma pagal LR vyriausybės patvirtintus standartus.
Psichikos sveikatos priežiūros tikslai ir uždaviniai
Daugelio šalių patirtis rodo, kad psichikos sutrikimų dažnėjimą pavyksta sustabdyti ir sumažinti tik kryptingai vykdant valstybines - kompleksines programas pagal prioritetines veiklos sritis, iš kurių svarbiausios yra:
- Ilgalaikių psichikos ligų
- Narkologinių ligų
- Pagalbos sergantiems silpnaprotyste
- Psichikos invalidų reabilitacijos bei reintegracijos
- Patikimos nuolatinės savižudybių ir mėginimų nusižudyti apskaitos sistemos ir kt.
Įgyvendinant minėtas veiklos sritis būtina kartu plėtoti profilaktiką visomis kryptimis, t.y. pirminę psichikos sveikatos priežiūrą.
Pagal PSO rekomendacijas, siūlomas ergoterapeutas, kuris rūpintųsi užimtumo veikla individualiai kiekvienam pacientui (lipdymo darbai, keramika ir pan.).
Psichikos sveikatos priežiūros paslaugos
Pirminė psichikos sveikatos priežiūra
Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos PSC arba pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų psichikos sveikatos priežiūros kabinetuose visiems nuolat savivaldybės teritorijoje gyvenantiems (draudžiamiesiems) asmenims.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Organizuojama psichikos sveikatos centruose.
Psichikos sveikatos centrų uždaviniai:
- Vykdyti psichikos sveikatos priežiūrą
- Teikti socialinę pagalbą psichikos ligoniams
Antrinė psichikos sveikatos priežiūra
Paslaugos teikiamos apskričių psichiatrinėse ligoninėse arba apskričių ligoninių psichiatrijos skyriuose, psichiatrijos ligoninių konsultacinėse poliklinikose ir dieniniuose psichiatrijos stacionaruose.
Tretinė psichikos sveikatos priežiūra
Pacientų hospitalizavimo tvarka
Pacientai hospitalizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymu.
Pacientai, kurie hospitalizuojami savo pačių prašymu, turi teisę bet kada palikti psichiatrijos įstaigą, jeigu nereikia taikyti prievartinio gydymo.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Asmuo sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti priverstinai gydomas tik tada, jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti žalos savo ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei.
Tokiais atvejais, ligoniai priverstinai hospitalizuojami ir priverstinai gydomi psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip 2 paras be teismo leidimo.
Apie prievartinį gydymą ir hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama praneša ligonio artimiesiems ar atstovui ir kreipiasi į teismą dėl prievartinio hospitalizavimo ir prievartinio gydymo.
Teismas turi teisę priimti sprendimą dėl ligonio prievartinio gydymo, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį.
Jei praėjus vienam mėnesiui prievartinį gydymą reikia tęsti, ligoninės administracija vėl kreipiasi į teismą dėl gydymo pratęsimo, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Jei teismas nusprendžia, kad ligonis gali teisingai vertinti savo sveikatos būklę, gydymas, kuriam ligonis nedavė sutikimo, turi būti nutraukiamas ir be jo sutikimo negali būti tęsiamas.
Psichikos sveikatos specialistas
Psichikos sveikatos slaugytoju gali dirbti asmuo, baigęs aukštesniąją ar aukštąją medicinos mokyklą ir gavęs jos baigimo diplomą.
Psichikos sveikatos slaugytojas - tai asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujantis slaugant psichikos ligonius, mokantis sveikos gyvensenos, įtraukdamas į slaugą šeimos narius, globotojus, turintis valstybės pripažintą dokumentą (slaugos praktikos licenciją), liudijantį apie teisę užsiimti slaugos praktika.
Pacientų teisės ir pareigos ligoninėje
Ligoninėse yra taisyklės apie bendrus ligoninės veiklos principus ir pacientų teises ir pareigas.
Pacientas turi teisę sužinoti apie savo sveikatos būklę, gydymosi galimybes, numatomas gydymo pasekmes, gydymo trukmę ir galimą riziką.
Ligoninės skyriuje paciento laisvės neturi būti ribojamos.
Tačiau daugelyje ligoninių neleidžiama gerti iš namų atsineštų vaistų, nepasitarus su slaugytoja ar gydytoju. Pacientas gali perdozuoti vaistus ar gerti vienus su kitais nesuderinamus vaistus.
Apskritai ligoninė neturi varžyti paciento laisvės.
Tačiau ligoninėje besigydantys pacientai išeidami iš skyriaus ar ligoninės turi pranešti personalui ir grįžti laiku, kaip buvo susitarta.
Visi tyrimai turi būti atliekami taip, kad nepažeistų pacientų teisės į anonimiškumą.
Pacientas turi teisę susipažinti su savo medicinine dokumentacija.
Kadangi dažnai medicininės formuluotės yra nelengvai suprantamos, pacientas turi teisę kreiptis į gydytoją ar slaugytoją, kad jie paaiškintų dokumentuose pasitaikančius terminus. Psichiatrijoje - dalinai, nes tai gali kenkti paciento sveikatai.
Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų tendencijos
Psichiatrijos, kaip ir visos sveikatos priežiūros sistemos, reformos pagrindinė kryptis yra viena - stacionarinio gydymo mažinimas, ambulatorinio gydymo svorio didinimas.
Ambulatorinės pagalbos decentralizavimas steigiant psichikos sveikatos centrus didžiųjų miestų poliklinikose ir rajonuose įgalina kiek galima priartinti psichiatrijos pagalbą prie gyventojų ir realiai gerinti teikiamų paslaugų kokybę.
Didelė pacientų dalis gyvena globos namuose, pensionatuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 25 pensionatai.
Dabar Lietuvoje yra 61 psichikos sveikatos centras.
Valstybinės programos
Pagrindinė Valstybinės psichikos ligų profilaktikos programos idėja - psichikos sutrikimų prevencija, ankstyvas išaiškinimas, kokybiškas gydymas ir socialinė reabilitacija.
Strateginis programos uždavinys - pirminės, antrinės ir tretinės profilaktikos vykdymas.
Valstybinė psichikos ligų profilaktikos programa leidžia įgyvendinti PSO programos ,,Sveikata visiems 21 amžiuje” 6 (psichinės sveikatos gerinimas) ir 12 (alkoholio, narkotikų ir tabako žalos mažinimas) siekinius.
Įgyvendinant Valstybinę alkoholio kontrolės programą, numatyta ištirti alkoholio žalą žmogaus sveikatai ir šalies ekonomikai, supažindinti su tyrimo rezultatais visuomenę, atliki tyrimus, padedančius nustatyti alkoholio paplitimą, jo priežastis.
Svarbiausias šios programos tikslas - vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu mažinti alkoholio pasiūlą ir vartojimą.
Nacionalinė narkotikų kontrolės ir prevencijos programa parengta vadovaujantis Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės programos rekomendacijomis.
Teisės aktai
Psichikos sveikatos priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai. Psichikos sveikatos priežiūra, kaip ir visa sveikatos sistema pertvarkoma.
1991 metais spalio 30 d. Seimas priėmė nutarimą dėl Lietuvos nacionalinės koncepcijos ir jos įgyvendinimo.
Pagal šį nutarimą Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepcijos esmė yra nauja aktyvi sveikatos politika ir strategija, pakeitusi senąją pasyvią, medicinos tarnybą, kovojančią tik su ligų padariniais.
Pirminis asmens psichikos būklės patikrinimas
1996 m. kovo 7d. Nr. BP ir kitų specialybių gydytojai, diagnozavę paciento psichikos sutrikimus, aprašo juos medicininėje dokumentacijoje.
Jeigu asmuo kreipiasi į gydytoją-psichiatrą dėl pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo savo iniciatyva (ar artimųjų iniciatyva ir asmuo tam neprieštarauja), tai jis turi būti gydytojo-psichiatro apžiūrėtas ir, esant reikalui, jam turi būti suteikta reikalinga psichiatrinė pagalba.
Jeigu dėl pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo į gydytoją-psichiatrą kreipiasi artimieji, o asmuo tam prieštarauja, tai gydytojas- psichiatras priima sprendimą dėl tokio asmens psichikos būklės patikrinimo, kai įtaria sunkius psichikos sutrikimus.
Nepilnamečiai iki 16 metų gydytojo-psichiatro gali būti apžiūrimi tik dalyvaujant jų tėvams ar globėjams (išskyrus neatidėliotinus atvejus).
Stacionaruose ar ambulatorijose gydytojai-psichiatrai konsultuoja pacientus gydančiojo gydytojo kvietimu. Medicininėje dokumentacijoje nurodoma konkreti tokio kvietimo priežastis.
Psichoterapijos paslaugos
Tretinio lygio psichoterapijos seansus teikia gydytojai psichoterapeutai ar psichologai-psichoterapeutai, turintys profesinės kvalifikacijos pažymėjimus, liudijančius apie mokymąsi pagal draugijų (asociacijų) programas.
Pacientams psichoterapijos seansus skiria gydytojas psichiatras arba gydytojas psichoterapeutas konsultacijos metu.
Psichologas-psichoterapeutas pacientus į psichoterapijos seansus priima tik po gydytojo psichiatro ar gydytojo psichoterapeuto konsultacijos.
Individualios psichoterapijos seansai vyksta ne rečiau kaip 1-2 kartus per savaitę. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų mokama ne daugiau kaip už 24 seansus vienam pacientui per kalendorinius metus.
Grupinės psichoterapijos seansai vyksta ne rečiau kaip 1-2 kartus per savaitę. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų mokama ne daugiau kaip už 24 seansus vienam pacientui per kalendorinius metus. Mokėjimo suma skaičiuojama už kiekvieną asmenį, dalyvaujantį grupiniame seanse.
Mokama tik už faktiškai įvykusius psichoterapijos seansus.
tags: #lietuvos #asmens #psichikos #sveikatos #prieziuros #sistemos