Fizinė prievarta (smurtas) yra itin aktuali problema visame pasaulyje. Statistika rodo, kad Lietuva - ne išimtis. Smurtas artimoje aplinkoje tapo ypač diskutuotina problema COVID-19 pandemijos kontekste, kai daugelyje valstybių, taip pat ir Lietuvoje, buvo įvestas karantinas. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad šios nusikalstamos veikos pasižymi latentiškumu. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 7338 nuo nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, nukentėję asmenys, tuo tarpu 2019 m. - 9283. 2020 m. sausio mėn. užregistruoti 851 nukentėjęs, o balandžio mėn. - 577; 2020 m. lapkritį-gruodį - 1029, tuo tarpu tais pačiais mėnesiais 2019 m. - 1183.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktiką, vien tik tai, kad bendrai gyvenusių asmenų partnerystė neįregistruota, netrukdo pripažinti nukentėjusį asmenį kaltininko (su kuriuo šis asmuo gyveno) šeimos nariu. Tam tikra reikšmė skiriama ir bendro gyvenimo trukmei: trumpas gyvenimo kartu terminas yra paprastai vertinamas kaip trumpalaikiai santykiai, kurie nėra pakankamas pagrindas tapti šeimos nariu. Tačiau skirtingų deklaruotų gyvenamųjų vietų faktas nėra savaime paneigiančiu gyvenimą kartu. Partnerystės santykių savaime nepaneigia ir tai, kad bendrai gyvenę asmenys dažnai konfliktuoja ir susipykę tam tikrais laikotarpiais gyvena atskirai. Svarbu pabrėžti, kad tik gyvenimas kartu, lydimas nuolatinių išgertuvių, nesant kitų aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų asmenų tarpusavio santykių turinį, būdingą šeimai, nerodo šeimos (atitinkančios partnerystės formą) santykių susiformavimo.
Nereti sunkumai nagrinėjant smurto artimoje aplinkoje bylas kyla dėl dažnų parodymų keitimų ir svaigių įtakų - dažnai neblaivumas tiek aukos, tiek smurtautojo atvejais. Dažnai nukentėjęs asmuo keičia parodymus ir teigia, kad smurta nebuvo vykęs ar vyko tik žodinis konfliktas. Šiais atvejais kreipiamasi į teismo medicinos ekspertą. Dažniausiai parodymai keičiami išsiblaivius ir suvokus, kad nukentėjusiajam artimas žmogus gali netekti laisvės. Dėl šių trūkumų praktikoje bylos gali būti nutraukiamos Baudžiamojo proceso kodekso 212 str. 2 p.
Taigi, ne bet koks buitinis konfliktas gali būti suprantamas kaip smurtas artimoje aplinkoje. Jeigu patiriate smurtą artimoje aplinkoje arba pažįstate asmenis, kurie tai patiria, nebijokite kreiptis į policiją. Bendrasis pagalbos telefono numeris - 112. Palaikymą teikia „Vilties linija“ telefonu 116 123 (visą parą), el. paštu ir Vilniaus universiteto Teisės klinika - informuojama, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma. Konkrečios situacijos aplinkybės gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Ilgametė specialistų patirtis, kompetencija bei empatija yra sėkmės pagrindas teikiant pagalbą žmonėms, kurie susiduria su smurtu artimoje aplinkoje.
Įvykus smurtui artimoje aplinkoje, praktikoje dažnai pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. Pagal LR BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma sąlygų. Taip pat pasitaiko atvejų, kai kaltininkas pripažįsta kaltę susitaikymo tikslams. Susitaikymo įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Smurto artimoje aplinkoje dalyviai dažnai yra šeimos nariai - abu partneriai ar sugyventiniai - ir dažnai kreipiasi į teisėsaugos institucijas. Policijos pareigūnai aiškinasi atleidimo nuo atsakomybės galimybę - susitaikymą. Taip pat šeimoje nurimus emocijoms siekiama kuo greičiau užbaigti bylą; gavus teismo sprendimą, dažnai nustatoma įmoka į Nukentėjusių asmenų fondą. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas ir sunkiai atpažįstamas, todėl svarbu suprasti, kad smurtas apima ne tik fizinį smurtą, bet ir psichinį, ekonominį, seksualinį ar nepriežiūrą.
Šioje srityje svarbu įsivesti aiškius ir konkrečius terminus: Artima aplinka - tai asmenys, siejami ar praeityje sieti santuokiniais ar panašiais ryšiais bei asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys ūkį. Fizinis smurtas - tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas, siekiant muštynių ar sužalojimų. Psichologinis smurtas - tai sąmoningas poveikis kitai asmenybei, dažnai lydimas grasinimų ar sekimo. Ekonominis smurtas - finansinė priklausomybė ir ribojimas lėšų bei galimybių naudotis turtu. Seksualinis smurtas - prievartavimas ar prievartaujantis elgesys nepaisant asmens sutikimo. Nepriežiūra - nuolatinis nereikalingų ir būtinių poreikių nepatenkinimas, ypač vaikams, seneliams ir neįgaliesiems.
Smurto ratas - cikliškai besikartojanti forma, turinti tris etapus: įtampos augimas, smurto proveržis ir medaus mėnuo. Laikui bėgant šie etapai gali ilgėti arba trumpėti, priklausomai nuo situacijos ir aukos pasirengimo palikti santykius. Sisteminis smurtas pasižymi „galios ir kontrolės ratu“, kuriame įtrauktos aštuonios taktikos, kuriomis smurtautojas siekia kontroliuoti aukos mintis ir elgesį. Jei aukai pavyksta priešintis, smurtautojas gali grįžti į smurto proveržį.
Nuo 2011 m. gruodžio 15 d. Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Objektų apsaugai svarbu įtvirtinti teises į išsikėlimą iš būsto, draudimą artintis prie nukentėjusiojo ir pan. Apsaugos nuo smurto orderis yra prevencinė priemonė, skirta apsaugoti nukentėjusįjį. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras teikia paramą, o policija kontroliuoja įpareigojimų laikymą. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančių asmenų skundus ir teisinius procesus nagrinėja teismai, o teikiama pagalba apima nemokamus teisės konsultacijas, materialinę pagalbą bei teisinę atstovybę.
Gidas „Smurtas artimoje aplinkoje“ paaiškina kaip atpažinti smurtą ir apžvelgia pagrindinius jo aspektus, įskaitant latentiškumą ir įvairias smurto formas. Taip pat pateikiami numatyti teisiniai mechanizmai - teisių gynimo priemonės, pagalbinės institucijos ir kontaktai skubių situacijų metu.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Požymiai ir formos
- Fiziniai požymiai: mušimas, stumdymas, įsiveržimai, smaugimas, kandžiojimai, dermės ir kt.
- Psichologiniai požymiai: grasinimai, stabdžiai, izoliavimas, manipuliavimas.
- Ekonominiai požymiai: draudimas dirbti, pinigų kontrolė, nusavinimas lėšų.
- Seksualinis smurtas: prievartavimas ar jėgų naudojimas lytiškai su auka nesutinkant.
- Nepriežiūra: nuolatinis poreikių nepatenkinimas, ypač vaikams, seneliams ir neįgaliesiems.
Teismų praktika ir teisiniai įtvirtinimai
Pagal Lietuvos teismų praktiką svarbu spręsti, ar santykiai įvardijami kaip „artima aplinka“ ir ar galima taikyti apsaugos priemones. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas nustato įpareigojimus, tarp jų ir laikinos išsikėlimo priemonės, bei teisinius procesų etapų tvarką. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančių asmenų atveju policija įgyvendina apsaugos nuo smurto orderį, o specializuotos pagalbos centras - teikia reikiamą pagalbą. Nacionalinės institucijos derina veiksmus, kad užtikrintų saugumą ir teisinį procesą, kartu skirdamos socialinę ir teisinę paramą. Pasirenkant teises reikia įvertinti, ar yra įrodymai, ar egzistuoja sąlygos taikyti prevencines priemones, ypač kai smurtas kartojasi ir gali kilti grėsmė gyvybei ar sveikatai.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos centrai veikia kaip tarpininkai tarp nukentėjusiojo ir teisėsaugos, teikiant nemokamas konsultacijas, emocinę pagalbą, medicininę pagalbą ir teisinę pagalbą. Tyrimų metu surinkti įrodymai - įrodymai gali būti vaizdo įrašai, nuotraukos, medicininiai įrašai ir kt. - yra laikomi teisiniuose procesuose. Smurtautojo įpareigojimai gali būti tikslinami įšikvietimu į teismą, o sprendimai gali būti skundžiami apylinkės ir apygardos teismuose. Apsaugos nuo smurto orderio trukmė nėra ilgesnė nei 15 dienų, nors gali būti pratęsta ar keičiamą laikotarpiu, kai yra tęsiamas ikiteisminis tyrimas.
Svarbu atsiminti, kad teisiniai procesai yra sudėtingi ir individualūs, todėl teisinės konsultacijos, atstovavimas ir specializuotos pagalbos centras gali būti būtini norint užtikrinti saugumą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taurėjant teisėsaugos įstaigoms, aukos turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą, galimybę liudyti teisme, naudojimą įrodymų bei kt. sakykloje - teisė į atstovą, teisė į apklausos vyksmą teisme ir kt.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
tags: #kaip #pasireiskia #fizinis #smurtas #artimoje #aplinkoje