Smurtautojas gali bandyti tave perkalbėti ar įtikinti, kad jo netinkamas elgesys daugiau nebepasikartos ir jis pasikeis. Deja, tai yra mažai tikėtina. Jei manai, kad tu, tavo artimasis arba draugas patiria smurtą šeimoje, nedelsk ir kreipkis pagalbos.
Dažniausiai vaikas nėra pajėgus pats sustabdyti smurtaujančio artimojo, todėl patikimo suaugusiojo pagalba yra būtina. Pirmiausia, apie patiriamą smurtą svarbu papasakoti suaugusiam žmogui, kuriuo pasitiki (tetai, seneliui ar kitam giminaičiui, kaimynui, mokytojui, klasės auklėtojui). Taip pat tau galėtų padėti mokyklos socialinis pedagogas ar psichologas. Taip pat tu pats gali kreiptis į vietos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus (gali kreiptis telefonu, el. paštu, paštu). Tai gali padaryti ir anonimiškai, t. y.
Jeigu turi papildomų klausimų, norėtum pasitarti ar tiesiog pritrūktų drąsos pačiam kreiptis pagalbos, gali skambinti į Vaikų liniją arba Jaunimo liniją, kurių savanoriai yra pasiruošę padėti. Su savanoriu galėsi pasikalbėti apie savo problemas ir jie tau padės nuspręsti, ką daryti toliau.
Artimoje aplinkoje patiriamas smurtas neigiamai veikia vaikų vystymąsi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Nepilnamečiai negali pasirinkti sveikesnės aplinkos ir gyventi savarankiškai, todėl užtikrinti jų apsaugą nuo smurto ir pilnavertę vaikystę turi suaugusieji.
Kas yra psichologinis smurtas?
Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar žeisti kitą žmogų, dažnai nepastebimai. Jis gali pasireikšti nuolatine kritika, izoliavimu, baime, menkinimu ar manipuliavimu. Psichologinis smurtas yra tokia smurto forma, kurią sunku pastebėti ir įvertinti, nes ji nesukelia matomų žaizdų ar mėlynių. Tačiau jis gali turėti didelį poveikį žmogaus emocinei būklei, savivertei, sveikatai ir gyvenimo kokybei.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Žemiau - konkrečios formos ir požymiai, kuriuos dažnai pastebi specialistai:
- Įtikinėjimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad sukeltų aukai abejonę savo suvokimu, atmintimi, nuomone ar realybe.
- Suvaikinimą: įprieino žmonėms paversti auką infantili, nebrandi, neatsakinga arba priklausoma nuo jo.
- Izoliavimą: atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų suteikti paramą ar informaciją.
- Tylėjimą: ignoravimą, atstūmimą arba nutildymą.
- Manipuliavimą: melą, apgaulę, šmeižimą ar kitus būdus, siekiant formuoti aukos nuomonę.
- Kontroliuojamą elgesį: nurodinėjimą, kaip aukai elgtis, ką daryti ar kur būti.
- Kibernetinį smurtą: elektroniniai laiškai, socialinių tinklų įsilaužimai, privatios informacijos skleidimas, sekimas per technologijas.
Psichologinis smurtas gali būti vykdomas ne tik porose, bet ir šeimoje tarp tėvų ir vaikų, draugų ar kolegų. Dažnai šios formos nėra akivaizdžios, todėl svarbu atpažinti ženklus ir kreiptis pagalbos, kai tik įmanoma.
Kodėl svarbu atpažinti ir tinkamai reaguoti?
Psichologinis smurtas yra rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikių ir neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimui. Jis gali prisidėti prie depresijos, nerimo sutrikimų, miego sutrikimų, daugelio somatinių problemų ir žeminti pasitikėjimą savimi. Svarbu suprasti, kad tai nėra normalu ir žmogus turi teisę jaustis saugus bei gerbiamas bet kokiuose santykiuose.
Jei esi aukos ar įtari auką patiriant smurtą, svarbu įvertinti riziką ir pasirūpinti saugia aplinka. Paprastai vaikams reikia pagalbos iš suaugusiųjų ir profesionalų, kad jie galėtų saugiai išreikšti savo jausmus ir gauti reikiamą pagalbą.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą?
Kadangi psichologinis smurtas dažnai slepiasi už kasdienių konfliktų, atpažinti jį gali būti sudėtinga. Atsakykite sau į šiuos klausimus:
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba
- Ar jaučiate nuolatinę kritikos, žeminimo ar gąsdinimo atmosferą?
- Ar jūsų santykiuose nuolat kyla įtampa, baimė arba noras pasitraukti?
- Ar artimas žmogus riboja jūsų bendravimą su kitais žmonėmis ar veikla?
- Ar jaučiate, kad esate pavydiškas ar priverstas įvykdyti kai kuriuos reikalavimus?
Jei atsakėte teigiamai į kelis iš šių klausimų, tai gali būti ženklas, kad patiriate psichologinį smurtą, ir reikėtų ieškoti pagalbos bei saugios pagalbos galimybių Lietuvoje.
Pagalbos galimybės Lietuvoje
Lietuvoje egzistuoja įvairios institucijos ir pagalbos linijos, kurios gali padėti aukoms fiziškai, psichiškai ar teisiškai. Taip pat svarbu žinoti, kad psichologinis smurtas yra pripažįstamas kaip nusikaltimas, o tam tikros formos - baudžiamojo kodekso reguliavimą.
„Pagalbos moterims linija“ - savanoriška emocinės paramos tarnyba, teikianti nemokamą, anoniminę emocinę pagalbą visą parą. Emocinė pagalba teikiama visiems besikreipiantiesiems, ypač moterims, išgyvenančioms krizę, nukentėjusioms nuo smurto lyties pagrindu. Padedama greitai suteikti emocinę paramą ir informaciją apie pagalbą, siekiant išvengti ilgalaikių neigiamų pasekmių pažeidžiamam asmeniui.
Lietuvoje psichologinis smurtas yra pripažįstamas nusikaltimu, o kai kurios formos - baudžiamosios atsakomybės objektas. Tačiau įrodyti psichologinį smurtą dažnai yra sudėtinga, todėl svarbi ankstyva atpažintis ir pagalba. Egzistuoja valstybės ir savivaldos institucijos, kurios teikia pagalbą; taip pat svarbu įtraukti artimuosius, mokyklos specialistus ir gydytojus.
Pagalba nuo smurto: praktiniai patarimai aukoms
- Kalbėkite su patikimu suaugusiuoju apie situaciją ir saugokite įrodymus (užrašai, datos, įvykiai).
- Ieškokite profesionalios pagalbos pas psichologą, teisininką ar socialinį darbuotoją.
- Naudokite anonimiškus pagalbos kanalus: telefoninius ar el. pašto susisiekiamus paslaugas.
- Kreipkitės į Vaikų teisių apsaugos skyrių ar policiją, jei situacija kelia tiesioginę grėsmę.
„School-Link“: Rūpinimasis vaikų ir jaunimo psichinės sveikatos poreikiais
Psichologinio smurto poveikis vaikams
Vaikai, kurių tėvai ar suaugusieji aplinkoje patiria smurtą, patiria tiek fizines, tiek psichologines problemas. Vaikai dažnai gyvena įtampoje, o smurto paveiktas suaugusiojo nerimas ir skausmas gali būti perduodami per jų elgesį. Net jei vaikas nėra mušamas ar neturi seksualinių ar fizinių smurtų, psichologinio smurto padariniai gali būti juntami.
Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas Lietuvoje
Svarbu žinoti, kad Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje yra įtvirtintas įstatymais, ir daugelis psichologinio smurto formų gali būti reglamentuojamos baudžiamuoju kodeksu. Tačiau įrodyti žalą gali būti sudėtinga, todėl labai svarbu kreiptis į profesionalus kuo anksčiau ir būti saugiems. Pabuvojęs žmogus gali patirti ilgalaikių emocinių žaizdų, tačiau su tinkama pagalba galima atgauti pasitikėjimą ir pradėti sveikimo procesą.
Smurto ratas ir aukų motyvacija likti
Smurto ratas dažnai turi kelias fazes: įtampos augimas, smurto protrūkis, atsiprašymas ir „mėnulio mėnuo“ - laikotarpis, kai atrodo, kad santykiai pagerėjo. Laikui bėgant smurtiniai protrūkiai gali tapti dažnesni ir intensyvesni, o auka gali jausti paniką, baimę ir priklausomybę. Dažnai aukos lieka dėl baimės, finansinės priklausomybės, socialinės izoliacijos, gėdos, vilties, arba dėl vaikų poreikio išsaugoti šeimą.
Teisiniai ir visuomeniniai aspektai
Europos Sąjungoje atliktas FRA tyrimas rodo, kad daugelis moterų žino apie teisės aktus, skirtus apsaugai nuo smurto šeimoje. Tačiau realūs skaičiai rodo, kad daugelis šių įstatymų gali būti nežinomi ar sunkiai įgyvendinami. Statistikos duomenys Lietuvoje rodo, jog nemaža dalis pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje nėra pripažinti nusikaltimais. Todėl vis svarbiau skatinti visuomenės švietimą, pagalbos tinklų plėtrą ir aukų teisinę pagalbą.
| Požymiai | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Fiziniai | smūgiai, mušimas, sužalojimai |
| Psichologiniai | nuolatinė kritika, izoliavimas, baimė, manipuliavimas |
| Seksualiniai | prievartavimas ar išnaudojimas |
| Ekonominiai | kontrolė finansų, darbo ar mokymosi draudimas |
Smurtas paliečia žmogaus sveikatą ir palieka ilgalaikių padarinių. Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl aukos nesikreipia pagalbos, yra baimė dėl pasekmių ar stigma. Tačiau pagalba egzistuoja, ir kreiptis į ją būtina siekiant saugumo ir gerovės.
tags: #psichologinis #smurtas #eteismai #sutuoktinis