Lietuvos Darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo sukurti darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojų garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą, siekiama įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Taip pat darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems tokį elgesį darbe, suteikti (Darbo kodekso 30 str.).
Psichologinis smurtas - tai pasikartojantis ne fiziškai žalojantis elgesys, besiremiantis galios santykiu, kurį žmogus naudoja tame santykyje silpnesnio asmens atžvilgiu, dėl kurio pastarasis dažnai patiria psichologinę traumą. Smurtinis elgesys įsigali tallose organizacijose, kur egzistuoja prasti konfliktų valdymo įgūdžiai, vadovaujamasi nepotizmu, kur gausu vadybos problemų. Smurto apraiškas lemia kultūrinės nuostatos, nes smurtas ir agresija yra išmoktas elgesys. Smurtinis elgesys gali būti toleruojamas, nes vadovybė ignoruoja, neteisingai supranta arba net kursto smurtinį elgesį sąmoningai.
- Psichologinį smurtą patiriantys darbuotojai jaučiasi išsekę ir nesugeba apsiginti.
- Išoriniai teisiniai mechanizmai yra riboti, todėl jei organizacijoje nėra mechanizmų pranešti apie smurtą, stabdyti tokį elgesį bei atstatyti teisingumą, apsiginti galimybės labai mažos.
Kai kalbame apie Lietuvos teisinę bazę, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) numato įvairias smurto formas, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, prievartą, grasinimus bei kitus neteisėtus veiksmus, galinčius pažeisti žmogaus orumą ar psichinę sveikatą. Pagal BK 140 straipsnį baudžiamas ne tik fizinis smurtas, bet ir kitokie veiksmai, sukeliantys asmeniui fizinį skausmą arba pažeminimą. Nuolatinis žeminimas, grasinimai, manipuliacija, socialinė izoliacija ar emocinis spaudimas taip pat gali būti traktuojami kaip psichologinio smurto formos.
Psichologinis smurtas dažnai pasireiškia per ilgesnį laikotarpį, todėl jis įrodinėjamas ne vien pagal vienkartinius veiksmus, bet pagal nuoseklų elgesio modelį. Toks elgesys gali sutrikdyti aukos emocinę pusiausvyrą, sukelti stresą, nerimą, depresiją ar net psichosomatinius sutrikimus. Nukentėję nuo psichologinio smurto asmenys dažnai patiria gilų emocinį išgyvenimą, gali jausti nuolatinę įtampą, kaltę ar baimę, prarasti pasitikėjimą savimi ir kitais.
Pagal BK, psichologinį smurtą vykdantis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Smurtautojui gali būti taikomi apribojimai kontaktuoti su nukentėjusiuoju ar gyventi toje pačioje vietoje. Nukentėję asmenys turi teisę į apsaugą, pagalbą ir teisingumą, gali kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl laikinų teismo apsaugos priemonių ar psichologinės pagalbos. Taip pat galima kreiptis į specializuotus pagalbos centrus, finansuojamus valstybės, ir gauti kompensaciją už patirtą žalą - moralinę bei materialinę.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Vienas iš svarbiausių žingsnių kovojant su psichologiniu smurtu - švietimas ir visuomenės sąmoningumo didinimas. Reikia ne tik teisiškai bausti smurtautojus, bet ir formuoti aplinką, kurioje emocinis saugumas laikomas svarbia verte. Psichologinio smurto prevencija susijusi su emocinio raštingumo stiprinimu: mokantis atpažinti savo ir kitų emocijas, galima laiku pastebėti nepriimtiną elgesį ir imtis veiksmų.
Tarptautinėje arenoje psichologinis smurtas yra reglamentuotas reglamentais, kuriuos šalys įsipareigoja laikytis. LR įstatymai nepatenkina visų tarptautinių rekomendacijų, todėl būtina didinti teisinę apsaugą bei pritaikyti daugiau praktinių priemonių, įskaitant efektyvią policijos ir teisėsaugos reakciją į smurtą bei platesnį visuomenės švietimą apie lygybę ir nekonfrontuoti elgesį.
Psichologinio smurto teisinis reguliavimas Lietuvoje
Tarptautinėje praktikoje pagrindai pateikiami Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos bei kovos su juo (Conventions). Konvencija įpareigoja kriminalizuoti psichologinį smurtą. Pagal Konvencijos 33 straipsnį psichologinis smurtas yra tyčiniai veiksmai, kai prievarta ar grasinimais sunkiai sutrikdomas asmens psichologinis vientisas. 33 ir 45 straipsniai įtvirtina, kad psichologinis smurtas kvalifikuojamas kaip nusikalstama veika, už kurią gali būti skiriamos sankcijos, įskaitant laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos nacionalinėje teisėje psichologinio smurto teisinis reguliavimas yra fragmentiškas. Psichologinis smurtas minimas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnyje: jis apibrėžiamas kaip veikimu ar neveikimu daromas poveikis, dėl kurio asmuo patiria žalingą poveikį. Tačiau teisėje plačiau naudojama sąvoka „psichinė prievarta“, kaip kai kurių nusikalstamų veikų požymis BK. Psichinė prievarta gali būti apibrėžta kaip pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras neigiamos pasekmės. Pripažįstant veiką psichine prievarta, būtina suprasti, kad ji gali būti išreikšta ne tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais bauginamo pobūdžio atvirais bei užmaskuotais būdais.
Nauja nusikalstama veika - neteisėtas žmogaus persekiojimas (148(1) str) - 2021 m. Įtvirtinimas suteikia nukentėjusiems galimybę kreiptis į teisėsaugą dėl tolimesnės apsaugos. Taip įtvirtinama prevencija ir teisinė atsakomybė už psichologinį smurtą, kai persekiojimas sukelia nerimą, saugumo jausmo praradimą ir kitus psichologinius sunkumus.
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba
PSichologinio smurto kriminalizavimas ir problemos
Nors psichologinis smurtas Lietuvoje yra įtrauktas į teisinę sistemą, jo kriminalizavimas yra nepilnas. Dėl to Lietuvos teisinė sistema nėra visiškai atitinkama tarptautinei praktikai ir rekomendacijoms, todėl nukentėjusiųjų apsauga gali būti nepakankama. Reikalingas veiksmų planas, įvertinant proporcingumo principą: žala, pavojingumas ir kitos aplinkybės turi būti atitinkamai įvertintos. Taip pat būtina daugiau dėmesio skirti švietimui, informuotumui, praktiniam gebėjimui atpažinti smurtą ir reaguoti į jį gyvenimišose situacijose.
Šią temą papildomai iliustruoja tyrimai ir statistika: tarptautinės apklausos rodo, kad didelė dalis moterų yra patyrusios psichologinį smurtą savo partnerių aplinkoje. Lietuvoje 2020 metais psichologinis smurtas buvo antras pagal paplitimą artimoje aplinkoje, pasiekęs 172 atvejus, o fizinis smurtas - 4796 atvejai. Tačiau realus psichologinio smurto mastas tikriausiai didesnis, nes daugelis atvejų lieka neatpažinti arba neįregistruoti. Todėl kriminalizavimas ir teisinės priemonės gali paskatinti daugiau nukentėjusiųjų kreiptis į teisėsaugą ir užtikrinti teisingumą.
Kaip įveikti psichologinį smurtą darbovietėje?
Kuriant psichikos sveikatai palankią darbovietę, svarbu imtis ne vienkartinių, o strateginių tęstinių veiksmų bei sukurti organizacijos psichikos sveikatos stiprinimo planą. Tai apima:
- kovos su smurtu politikos parengimą,
- konfliktų valdymą ir vadovavimo mokymą,
- darbo aplinkos pertvarkymą bei paramą patyrusiesiems (konsultacijos ir kompensacijos).
Psichologinis smurtas dažnai nėra akivaizdus ir įrodinėjamas sunkiai. Todėl svarbu sukurti mechanizmus pranešti apie smurtą, užtikrinti jo stabdymą ir teisingumo atstatymą darbo aplinkoje.
Kaip ašarėja aukų teisinė ir socialinė pagalba?
Nukentėję asmenys turi teisę į apsaugą, teisinę pagalbą ir materialinę kompensaciją. Jie gali kreiptis į policiją, prokuratūrą, pagalbos centrus ir emocinės paramos linijas. Taip pat galima pasinaudoti laikinosios teismo apsaugos priemonėmis. Psichologinė pagalba, terapija, paramos grupės ir bendruomeniniai projektai padeda atstatyti savivertę bei pasitikėjimą savimi. Išėjimas su draugais, parama iš artimųjų ir visuomenės supratimas - svarbios priemonės, padedančios įveikti baimę ir pradėti atsigavimą.
Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas Lietuvoje
Pastovūs partnerio užgauliojimai dėl išvaizdos, nuolatinė įtampa dėl galimo smurto protrūkių - tai psichologinio smurto išraiškos. Atsakomybė už tokius veiksmus gali būti BK pagrindu, o aukos turi teisę į teisinę atsakomybę, apsaugą ir kompensacijas.
Švietimas ir visuomenės sąmoningumo didinimas
Didinant visuomenės sąmoningumą apie psichologinį smurtą ir jo ženklus, galima anksti atpažinti smurtą ir imtis veiksmų. Reikia ne tik teisiškai bausti smurtautojus, bet ir formuoti aplinką, kurioje emocinis saugumas bus vertinamas kaip svarbus įsipareigojimas. Psichologinio smurto suvokimui būtinas praktinis žinių pritaikymas kasdienėse situacijose, kad žmogus galėtų pastebėti smurto ženklus ir reaguoti tinkamai.
Duomenys ir tyrimai rodo poreikį nuosekliai įtraukti išsilavinimą apie lyčių lygybę, nekonfrontuojančią komunikaciją ir smurtą į įvairias institucijas, mokyklas bei įmones. Lietuvoje nustatytos ir ateities perspektyvos kryptys apima teisės aktų plėtimą, resursų didinimą ir praktinę paramą aukoms bei smurtininkams.
Praktiniai žodžiai ir įrodymai
Įrodymais gali būti trumpieji pranešimai, elektroniniai laiškai, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, psichologo ar gydytojo pažymos. Teisinės priemonės dažnai sujungia šiuos duomenis, kad įrodyti psichologinį smurtą. Aukos turi teisę gauti pagalbą ir atsakymą iš specializuotų centrų bei valstybės finansuojamų paslaugų, ir gali kreiptis į policiją, prokuratūrą arba pagalbos centrus dėl apsaugos ir kompensacijų.
Turinio santrauka ir perspektyvos
Psichologinis smurtas yra vienas iš klastingiausių smurto formų, dažnai nepastebimas ir sunkiai įrodomas. Teisinis reguliavimas Lietuvoje dar gali būti laikomas nepakankamu, todėl būtina stiprinti kriminalizaciją, išplėsti teisinės apsaugos priemones ir didinti visuomenės informuotumą. Svarbu ne tik bausti smurtautojus, bet ir kurti aplinką, kurioje emocinis saugumas yra prioritetas, o pagalba aukoms teikiama ne tik teisiniu, bet ir socialiniu bei psichologiniu lygmeniu.
Tačiau teisinėje praktikoje matyti augantis supratimas apie psichologinį smurtą ir vis daugiau iniciatyvų, skatinančių jos atpažinimą, pagalbą ir prevenciją. Tai apima ne tik teisines priemones, bet ir švietimą, kultūrinės normos keitimą ir organizacinius pokyčius darbo vietose.
tags: #psichologinis #smurtas #atsakomybe