Lietuvoje dažnai alkoholį žmonės renkasi kaip būdą įveikti nuovargį, liūdesį ar vienatvę. Tai vadinama „savigyda“ alkoholiu, kuri gali virsti priklausomybe. Smegenys sudarytos iš daugybės dalių, kurios tarpusavyje komunikuoja, o neuromediatoriai sukuria šią darną ir lemia gerais ar sunkiais veiksmais. Vienas svarbiausių neuromediatorių yra dopaminas, vadinamas „laimės hormonu“. Pradėjus gerti, organizmas iš pradžių gamina daugiau dopamino, bet vėliau smegenys prisitaiko ir pradeda gaminti mažiau, norėdamos išlaikyti balansą. Alkoholis taip pat didina depresijos riziką ir sukelia pagirių metu nerimo bei kaltės jausmą.
Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sumažinti dopamino gamybą, sutrikdyti cukraus apykaitą ir sukelti dehidrataciją, dėl ko didėja nerimo jausmas. Dažnai žmonės alkoholį renkasi kaip trumpalaikį streso ir nerimo mažinimo priemonę, ypač socialinėse situacijose. Tačiau šis mechanizmas galiausiai gali sukelti didesnes problemas, įskaitant miego sutrikimus, depresiją bei socialines problemas. Alkoholio poveikis smegenims persikelia į prefrontalinę žievę, amigdala ir kitas limbines sistemas, kurios reguliuoja sprendimų priėmimą, impulsyvumą ir emocijas.
Slaugytojų darbo aplinka ir emocinė savijauta slaugiant pacientus su alkoholine psichoze
Siekiant įvertinti slaugytojų savijautą slaugant pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės, buvo atliktas kiekybinis tyrimas Klaipėdos apskrityje. Apklausa rodo, kad darbo aplinka nėra saugi, o tai neigiamai veikia slaugytojų savijautą. Apie 87 proc. slaugytojų patiria stresą, slaugydami tokius pacientus. Dažniausiai emocinį smurtą patirusių slaugytojų reakcijos - bloga nuotaika, baime, pyktis ir nuotaikų svyravimai. Fizinio smurto formos apima grasinimus, rankų grabimą, smūgius ir net seksualinį priekabiavimą.
Atsipalaidavimo formos po patirto streso dažnai nėra taikomos dėl laiko stokos, didelio darbo krūvio, trūkumo poilsio dienų ir žalingų darbo sąlygų. Tyrimo duomenys rodo, kad dažniausiai slaugytojai nepaiso žinomų atsipalaidavimo metodų dėl didelio darbo krūvio (83%), laiko stokos (72%), finansinių trūkumų (56%) ir poilsio trūkumo (91%).
Rekomendacijos ir praktinės gairės
- Didinti slaugytojams darbo užmokestį ir reguliuoti darbo krūvius (slaugomų pacientų skaičių).
- Sukurti saugios ir geros kokybės darbo sąlygas: relaksacijos kambarys, tinkami dušai, iškvietimo pultai, pakankamas slaugytojų bei padėjėjų skaičius.
- Teikti individualią psichologinę pagalbą personalui, patyrusiam fizinį ir psichologinį smurtą.
- Pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės, atskirti nuo pacientų, gydomų nuo kitų psichikos ligų, ir užtikrinti socialines garantijas (kasmetinių atostogų pailginimą, trumpesnį darbo laiką, gyvybės ir sveikatos draudimą).
- Sukurti daugiau tyrimų, leidžiančių kurti priemones slaugytojų savijautos gerinimui bei smurto prevencijai.
Slaugytojai, dirbantys su alkoholine psichoze sergančiais pacientais, susiduria su dideliu atsakomybės lygiu ir nuolatiniu poreikiu adaptuotis prie kintančių situacijų. Tyrėja Nijolė Saulienė teigia, kad Lietuvoje trūksta išsamesnių duomenų apie smurto prieš slaugytojus priežastis, reabilitacijos bei prevencijos programų, todėl tokie tyrimai yra itin svarbūs. Pagrindinis tikslas - ištirti alkoholinę priklausomybę turinčių pacientų slaugos poreikius ir tuo pačiu įvertinti slaugytojų savijautą.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Metodika: tyrimas buvo vykdytas 2014 m. kovo - 2015 m. sausio mėnesiais Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, pasitelkus anoniminę anketą. Tyrime dalyvavo 89 pacientai, turintys priklausomybę nuo alkoholio, ir 101 slaugytojas, dirbantis RVPL su tokiais pacientais. Pacientų slaugos poreikiai suskirstyti į fizinius, funkcinius ir socialinius, o atsakymų įvertinimas vyko nuo 1 iki 5 balų. Apdorojimui naudotos SPSS 22 ir Excel 2007 programos.
Taikomi tyrimo duomenys parodo, kad slaugytojams tenka didelis darbo krūvis ir didelis emocinis iššūkis dirbant su alkoholinių psichozių atvejais. Dažnai rodomos įvairios formos smurto, o atsipalaidavimo priemonių naudojimas yra ribotas dėl laiko ir finansinių išteklių trūkumo. Svarbu spręsti klausimus dėl darbo aplinkos saugumo, slaugytojų emocinės gerovės bei prevencijos priemonių, siekiant pagerinti pacientų priežiūros kokybę ir darbuotojų savijautą.
Pagrindiniai simptomai ir diagnostikos aspektai
Psichikos ir elgesio sutrikimai, susiję su alkoholio vartojimu, apima nuotaikų svyravimus, depresiją, nerimą, impulsyvumą ir socialinę izoliaciją. Lengvi simptomai gali pasireikšti nuotaikų pokyčiais, o sunkesni - haliucinacijomis ar agresija. Diagnostika dažnai remiasi išsamiu klinikiniu įvertinimu, įskaitant istoriją, simptomų vertinimą ir psichologinius testus. AUDIT ir CAGE klausimynai yra dažnai naudojami alkoholio vartojimo problemoms identifikuoti.
Tokių sutrikimų gydymas gali būti medikamentinis (disulfiramas, naltreksonas, akamprozatas) ir nemedikininis (psichoterapija, grupinė terapija, savipagalbos grupės). Taip pat svarstomos neuromoduliacijos galimybės, kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija, tyrinėjamos kaip galimi pagalbiniai metodai.
Glaustas tyrimų kontekstas ir praktiniai įžvalgos
- Slaugytojų patirtis rodo didelį streso lygį, kai jie dirba su alkoholinių psichozių pacientais, ir poreikį stiprinti darbo sąlygas bei asmeninę pagalbą.
- Specialistai pabrėžia būtinybę daugiau tyrimų ir prevencijos programų párengimo, siekiant mažinti smurtą darbe ir pagerinti slaugytojų savijautą.
- Nors smurtas prieš slaugytojus Lietuvoje nėra plačiai įvertintas, tyrimai rodo, kad tiek emocinis, tiek fizinis smurtas yra aktualus klausimas, į kurį reikia atkreipti dėmesį.
Alkoholio poveikis smegenims ir kūnui
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
tags: #slaugytoju #savijauta #slaugant #pacientus #istiktus #alkoholines