Šiandieniniame pasaulyje verslo etika stengiasi savaip susieti moralės koncepciją, atsakomybės suvokimą ir sprendimų priėmimą organizacijos viduje, formuoja įvairaus pobūdžio santykius tarp organizacijos ir visuomenės, pasirengia ir prisiima pareigas atsakyti už savo poelgių padarinius. Visa tai ir yra apibūdinama kaip socialinė ir moralinė atsakomybė.
„Socialinės atsakomybės“ sąvoka dažnai suvokiama kaip ir moralinė organizacijos atsakomybė. Tai, ką dauguma užsienio autorių vadina socialiai atsakinga organizacijos veikla, visų pirma yra organizacijos paklusimas visuotinai pripažįstamoms moralės maksimoms.
Moralinė atsakomybė
Moralinė atsakomybė- viena iš pagrindinių moralės sąvokų, nusakanti asmenybės santykį su jai keliamais moraliniais reikalavimais, laisvu apsisprendimu. Pats moralinio pasirinkimo aktas toks pat senas kaip ir visuomenės moralė.
Atsakomybės kategorija nusako kiek individas sugeba ir gali būti savo veiksmų subjektas: sąmoningai, apgalvotai ir savo noru vykdyti tam tikrus reikalavimus ir spręsti jam iškilusius uždavinius; teisingai pasirinkti ir pasiekti tam tikrą rezultatą.
Taip pat skaitykite: Organizacijos elgsenos teorijos socialiniame darbe
Į šią kategoriją įeina ir su tuo susiję teisumo ir kaltumo galimybės pritarti jo poelgiams ar juos pasmerkti, jo apdovanojimo ar nuobaudos klausimai. Visose etinėse ir teisinėse doktrinose atsakomybės problema neatsiejama nuo filosofinės laisvės problemos.
Anot žinomo etiko A. Anzenbacherio „atsakomybė“ implikuoja „atsakymą“. Laikyti žmogų atsakingą už savo poelgius, vadinasi, tikėtis iš jo gauti protingą atsakymą į klausimą, kodėl jis pasielgė taip, o ne kitaip. Žmogaus poelgiams pritariame tuomet, kai matome, kad juos galime pateisinti protu, t.y. kai veikiančiojo asmens motyvavimas yra protingas ir pagrįstas.
Taigi moralinės atsakomybės subjektas - kiekvienas asmuo, kurio veiksmai gali įgauti moralinę kvalifikaciją, objektas - elgesys, jo būdai.
Moralinis prieštaravimas - tai situacija kurioje asmenybės moralinė sąmonė konstatuoja, kad vieno iš galimų poelgių pasirinkimas dėl tam tikros moralinės vertybės graiuna kitą svarbią asmenybei vertybę. Kilus konfliktui, asmenybė turi pasirinkti vieną iš vertybių ir kartu atsisakyti kitos.
Moralinio pasirinkimo konfliktiškumą būtina skirti nuo principų susidūrimo ir normų prieštaringumo, kuris yra besąlygiško formulavimo ir taikymo ne jų veikimo srityje pasėkmė. Todėl tikslinga skirti dorovinį konfliktą nuo tariamo normų konfliktiškumo ir į moralinio sprendimo kultūros klausimą žiūrėti, vadovaujantis vertybių, o ne principų prieštaros aspektu.
Taip pat skaitykite: Organizacijos, padedančios vaikams
Moralinė atsakomybė verslo oragnizacijoje gali būti tiek individuali, tiek kolektyvinė. Kalbant apie verslo organizacijos vidaus moralinę atsakomybę, reikia suvokti, kad ją sudaro jos narių moralinė atsakomybė. Nėra tokios organizacijos kuri pati būtų morali ar amorali, etiška ar neetiška, - organizacijoje yra individai, kurie elgiasi jausdami moralinę atsakomybę kitiems arba ne.
Organizacijos veikla gali būti grindžiama vien tiesiogine veikla - pelno siekimu, veiklos plėtimu, įsitvirtinimu rinkoje ar pirmavimu prieš konkurentus. Tačiau moralinis vertinimas yra svarbus ir būtinas, norint ateityje sėkmingai plėtoti savo veiklą.
Taigi moralinę atsakomybę organizacijos viduje reikėtų nagrinėti dviem aspektais:
- Kaip tam tikros grupės narių tarpusavio moralinę atsakomybę;
- Organizacijos kaip subjekto, vidinę atsakomybę jos nariams.
Kiekviena organizacija yra tarsi mažas visos visuomenės modelis, atspindintis jos siekius, vertybes ir tradicijas. Verslo organizacija - tai svarbus tarpinis elementas tarp individo ir visuomenės: individas su savo vertybėmis ir tam tikru atsakomybės laipsniu ateina į organizaciją, o organizacijų visuma sudaro visuomenę.
Tad neišvengiamai reikia analizuoti individo, grupės narių moralines vertybes, atsakomybę vienų kitiems ir organizacijai kaip vienetui. Organizacijos nariai - tai ir prezidentas (vadoavas, direktorius), ir padalinių vadovai, ir darbuotojai, ir iš dalies akcininkai.
Taip pat skaitykite: Socialinė pagalba Lietuvoje
Todėl tenka gilintis į atskirų kategorijų moralinę atsakomybę: vadovo atsakomybę padaliniams, darbuotojų atsakomybę vadovui, darbuotojų tarpusavio atsakomybę, vadovo atsakomybę akcininkams ir pan.
Kiekviena organizacija per savo vidinių struktūrų veiklą turi skatinti moralų darbuotojų elgesį ir visų jos grandžių atsakomybę:
- bendrovės direktorių taryba turi aktyviai ir sąžiningai valdyti bendrovę;
- daugiau kaip pusė stebėtojų tarybos narių, taip pat ir jos pirmininkas, negali būti iš valdybos;
- atsakomybė už bendrovės politiką turi būti paskirstyta, remiantis 5 metų laikotarpiopatirtimi.
Atsakingi žmonės turi priimti sprendimus, atsižvelgdami į organizacijos sukauptą patirtį; atsakomybė reikalauja papildomos informacijos apie tai, kaip buvo priimami sprendimai. Informacija yra labai svarbi, tačiau versle yra tokių sričių, kur paslaptis reikia saugoti. Todėl:
- kiekviename lygyje turi būti nustatyta, kiek informacijos apie priimtą sprendimą reikia suteikti ir kam;
- nustatyti reikia ne vienašališkai, bet argumentuotame pokalbyje tarp to, kuris ieško informacijos, ir to, kuriam pirmasis asnuo yra pavaldus;
- turi būti aiški atsiskaitomybės struktūra tiek vertikaliu, tiek horizontaliu lygiu;
- organizacijos turėtų nustatyti būdus, kaip darbuotojai, vartotojai, akcininkai ir visuomenė galėtų informuoti apie savo interesus bei poreikius;
- organizacijos turėtų suformuoti mechanizmą (galbūt skyrių) įvairių grupių poreikiams numatyti, jiems rimtai apsvarstyti, įvertinti bei atitinkamiems veiksmams pasiūlyti;
- organizacijos turėtų sukurti informacijos skleidimo techniką tiems, kurie domisi, kuo remiantis buvo priimtas sprendimas;
- atsakomybė organizacijos viduje turėtų būti sustiprinta sankcijomis.
Socialinė atsakomybė
Socialinė atsakomybė - sąmoningai formuojamų ekonomonių, politinių, teisinių, dorovinių santykių tarp organizacijos ir visuomenės, įvairių jos struktūrų forma; pasirengimas atsakyti už savo poelgius ir veiksmus; gebėjimas atlikti pareigą ir prisiimti sau visuomenės sankcijas, esant tam tikroms teisingumo arba kaltumo sąlygoms.
Organizacijos socialinė atsakomybė verčia verslo atstovus būti atsakingus už savo veiksmus. Visuomenė iš verslo tikisi socialinės atsakomybės, ir daug organizacijų, atsižvelgdamos į tai, savo veikloje numato ir socialinius tikslus.
Socialinė atsakomybė reiškia, kad organizacija turėtų būti atsakinga už kiekvieną savo veiksmą, kuris paveikia žmones, jų bendruomenes ir aplinką. Neigiama verslo įtaka žmonėms ir visuomenei turi būti pripažįstama, o padaryta žala atlyginama.
Jei organizacijos socialinis poveikis kai kuriems jos suinteresuotiesiems yra žalingas, arba jei ji nori panaudoti dalį savo fondų saugaus produkto gamybai, organizacija gali prarasti dalį savo pelno.
Socialinė organizacijos atsakomynė išsamiai nagrinėjama daugumoje užsienio autorių leidinių. Tačiau beveik visais atvejais „socialinės atsakomybės“ sąvoka suprantama ir kaip moralinė organizacijos atsakomybė. Tai, ką dauguma užsienio autorių vadina socialiai atsakinga organizacijos veikla, visų pirma yra organizacijos paklusimas visuotinai pripažįstamoms moralės maksimoms.
Moralinė organizacijos motyvacija lemia organizacijos socialinės atsakomybės lygį. Socialinė organizacijos atsakomybė glaudžiai susisjusi su juridine. Juridinė atsakomybė siauresnė, ji paprastai kyla kaip moralinės ir socialinės atsakimybės stoka.
Vis dėlto socialinė atsakomybė nereiškia, kad organizacija privalo atsisakyti savo pirminių ekonominių tikslų. Taip pat nereiškia, kad socialiai atsakingos firmos negali būti pelningesnės už tas, kurios yra mažiau atsakingos. Socialinė atsakomybė reikalauja iš organizacijų suderinti gaunamą naudą ir tos naudos pasiekimo būdus.
Verslo socialinės atsakomybės koncepcijos raida
Verslo socialinės atsakomybės koncepcija gimė 19 - 20 amžių sandūroje. Pirmiausiai jos idėjos paplito tarp amerikiečių inžinierių, kurie „didelio socialinės atsakomybės jausmo“ demonstravime matė būdą savo profesijos socialiniam prestižui kelti. Netrukus šią koncepciją pradėta sieti su verslu.
20 a. pradžioje amerikiečių verslo sluoksniuose plačiai paplito „tarnavimo“ koncepcija, pagal kurią be „pinigų darymo“ firmos privalo turėti ir kitus tikslus. Veikla šiems tikslams, neturintiems nieko bendro su pelnu, pasiekti buvo įvardinda viena sąvoka - „tarnavimas“.
Tačiau „Tarnavimo“ koncepcija pasirodė neilgalaikė. Jos likimą nulėmė dvi priežastys: vienavertus, pati koncepcija buvo nepakankamai aiški, griežčiau neapibrėžtas ir pats „tarnavimo“ sąvokos turinys“. Kita vertus, lėmė ir 20 a. trečiajame dešimtmetyje susiklosčiusi nepalanki ekonominė situacija, sukėlusi pasaulinę ekonominę krizę (1929 - 1933), kai verslui tapo svarbu ne tiek tarnauti, kiek išlikti. Nenuostabu, kad ši koncepcija pamažu prarado populiarumą tarp verslininkų.
Vėliau beveik du dešimtmečius įsigali „socialinės atsakomybės“ koncepcija. Iš pračių ji turėjo daugiau teorinį pobūdį (t.y. jos idėjas skelbė daugiausia akademinių sluoksnių atstovai), tačiau po Antrojo pasaulinio karo paplito ir tarp verslininkų.
Šiuolaikiniam požiūriui į korporacijų ( verslo organizacijų) socialinę atsakomybę susiformuoti didelės įtakos turėjo amerikiečių ekonomisto G Boywen`o 1953 m. išleista knyga „Socialinė verslininko atsakomybė“.
Kiti autoriai akcentuoja organizacijų vadovų požiūrio į socialinės atsakomybės kaitą. Tai svarbu, nes socialiai atsakingas elgesys daugiausia priklauso nuo organizacijai vadovaujančių asmenų moralinių nuostatų. Vienas iš svarbių vadovų keliamų reikalavimų yra socialinė atsakomybė.
Daugeliu atžvilgiu socialinės atsakomybės sąvoka yra savotiškas tiltas tarp makro ir mikro lygmenysevpriimamų etinių sprendimų. Pagal ekonominę teorija sprendimus priimamus firmos lygmenyje įprasta laikyti mikro lygio sprendimais (mikroekonomika), tačiau verslo etikoje tikslinga juos analizuoti kaip esančius tam tikrame “tarpiniame” lygmenyje.
Tai sietina su ta aplinkybe, kad kaip taisyklė svarbų vaidmenį palaikant ir plėtojant korporatyvinę socialinę atsakomybę atlieka valstybė. Ir priešingai: firmos sprendimai socialiniais klausimais, gali tam tikrais atvejais įtakoti ir pačios valstybės politiką.
Dar daugaiu socialinės atsakomybės srityje dažnai pastebimas savotiškas „demonstravimo efektas“. Kitaip tariant, kokia nors firma veikia labai oriai, sukurdama tam tiktą etinio elgesio tendenciją, kuria ilgainiui ima sekti ir kiti.
Pavyzdžiui, amerikiečių firma „Johnson and Johnson“ žaibiškai sureagavo į apsinuodijimą Čikagoje Tailenolu - jos gaminamu medicininiu preparatu, uždrausdama jo gamybą ir platinimą visoje šalyje. Tai paskatino ir kitas formacijos firmas imtis didesnės atsakomybės už gaminamos produkcijos socialines pasekmes.
Taigi yra pagrindo žiūrėti į korporatyvinę socialinę atsakomybę kaip į tiltą tarp makro ir mikro lygyje priimammų etinių sprendimų.
Vienas labiausiai diskutuojamų klausimų verslo etikoje yra klausimas ar verslo organizacijos yra moraliai atsakingi subjektai. Kitaip tariant, ar verslas turi dar kažko siekti, išskyrus pelno didinimą.? Ar verslas yra atsakingas prieš visuomenę , pavyzdžiui, už užimtumo, diskriminacijos šalinimą, aplinkos taršos mažinimą ir t.t.? Literatūroje ši problema buvo įvardinta kaip korporatyvinės socialinės atsakomybės problema.
Socialinė atsakomybė skirtingai nuo teisinės atsakomybės numato savanorišką organizacijos atsiliepimą ir prisiėmimą pareigos spresti tam tikras socialines problemas.
Socialiai atsakingo elgesio pasireiškimai:
- labdara,
- socialinių programų vystymas, siekiant palaikyti vietines bendruomenes,
- papildomas (t.y. virš įstatymo numatyto suinteresuotų asmenų informavimas apie kompanijos produkciją; savanoriškas savo produkcijos išėmimas iš rinkos tuo atveju, kai pasirodo, kad kelia pavojų vartotojui ir kt)
Pavyzdys. 1994 m. į vieną iš Mac Donaldo restoranų Meksikos miestelyje San - Isidro įsiveržė ginkluotas žmogus. Kol buvo sulaikytas, jis nušovė 21 buvusi restorane žmogų. Korporacija Mac Donalds į šį įvykį sureagavo greitai: keletui dienų buvo nutraukta kompanijos reklama, į nukentėjusiųjų fondą pervesta 1 mln. dolerių. Aukšti kompanijos vadovybės atstovai nuvyko į San- Isidro ir asmeniškai dalyvavo žuvusiųjų laidotuvėse. Buvo nuspręsta šį restoraną uždaryti, o teritoriją, kuri priklausė kompanijai, nemokamai perduoti miestui. Toje vietoje buvo pasodintas parkas. Socialiai atsakingas elgesys pastebimai pagerino kompanijos įvaizdį ir jos vardas nekėlė asociacijų su įvykusia tragedija Meksikoje, o pati kompanija parodė etinio elgesio pavyzdį sudėtingoje situacijoje.
Kolumbijos universitetas (JAV) yra įsteigęs specialią premiją firmoms už socialiai atsakingą elgesį tarp premijos laureatų ir firma -Levy Strauss stambiausia pasaulyje drabužių gamintoja, 140 jos įmonių, veikiančių įvairiose pasaulio šalyse dirba per 50 tūkst. darbuotojų Firma iš savo pelno kasmet skiria 2,4 proc. labdaringoms akcijoms. Žymi lėšų dalis skiriama socialinėms programoms vykdyti tose vietose, kur firma vykdo savo operacijas.
Socialinis organizacijos jautrumas bei atsakomybė turi tendenciją didėti.
Remiamasi amerikiečių ekonomisto Nobelio premijos laureato Miltono Fridmano požiūriu, kad organizacijos visuomenėje veikia tik dėl vienintelio tikslo - gaminti prekes ir paslaugas ir didinti pelną. Šio požiūrio šalininkai pateikia tokius argumentus:
- Organizacijos yra atsakingos akcininkams kaip savininkams. Taigi pirmiausia organizacijos privalo tenkinti akcininkų interesus, siekdamos gauti maksimalų pelną.
- Įvairių socialinių sąlygų gerinimo programas turi vykdyti ne verslo organizacijos, bet atitinkamos institucijos .
- Organizacija , nusprendusi skirti dalį lėšų socialinėms programoms vykdyti, skriaudžia savo akcininkus, atimdama iš jų pelno dalį ir investuodama į sritį, iš kurios gaunamas pelnas yra sunkiai apčiuopiamas.
- Socialinių programų kaštai yra perkeliami į produkcijos ar paslaugų kainas, o tai prieštarauja vartotojų ir akcininkų interesams.
Pagal šią socialinės atsakomybės sampratą visuomenė turi teisę reikalauti ir gauti iš organizacijos daugiau nei produkciją ar paslaugas. Organizacija turi būti atsakinga ir už visuomenės, globalinių, ekologinių problemų sprendimą. Labdara bei parama , kita filantropiška organizacijos veikla taip pat laikoma socialiai atsakinga veikla.
tags: #organizacijos #moraline #ir #socialine #atsakomybe