Rugsėjo 27-ąją viso pasaulio socialiniai darbuotojai švenčia savo profesinę šventę. Lietuvoje yra apie 6 tūkstančiai šios profesijos atstovų. Socialiniai darbuotojai - ta visuomenės grupė, kuri išties nusipelno ypatingo dėmesio, nes šių žmonių darbas, be galo prasmingas, neretai yra nepastebimas ir deramai neįvertinamas.
Nepaisant to, kad ši profesija nuvertinama net nacionaliniu lygmeniu (maži atlyginimai ir kiti veiksniai), šventinę dieną norisi kalbėti apie prasmingus dalykus.
Kaip apibūdintumėte socialinį darbą: koks tai darbas?
Socialinis darbas - tai pokyčių profesija, tai darbas su žmogumi, jo skauduliais bei džiaugsmais. Tai veikla, kelianti didelius reikalavimus, visų pirma - sau.
Socialinis darbas pirmiausia buvo apibrėžiamas psichodinaminiu konceptualiniu modeliu, kuris rėmėsi froidizmo ir neofroidizmo teorijomis apie psichologinį žmogaus elgesį ir jo ypatumus. Po psichoanalizės tapo gyvybiškai svarbūs klinikinio socialinio darbo modelis bei ekologinis modelis. Klinikinio socialinio darbo modelis neretai prilyginamas darbui su atveju arba grupe. Ekologinis modelis - principinė kryptis, tiesiogiai įtakojanti socialinio darbo praktiką. Ekologinė paradigma yra pagrįsta dviem svarbiais bruožais: pagerinti socialinę pagalbą per įvairias aplinkos pagalbos formas ir patobulinti asmeninę žmogaus kompetenciją mokant gyvenimo įgūdžių.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinio darbo profesija plėtojasi naujo mąstymo apie praktiką linkme, einama naujos praktikos konceptualizacijos link. Pastebima tendencija specializacijai. Didėja domėjimasis tarptautine socialinių darbuotojų praktika, nes ši profesija pripažįsta ryšį tarp tautų ir abipusio mokymosi, kuris atsiranda per dialogą su kitomis šalimis. Tarptautinis socialinis darbas taip pat suteikia žinių apie įvairias kultūras ir etines grupes, o tai praturtina šios srities praktiką.
Taigi, žvelgiant į socialinio darbuotojo profesijos teorinę ir praktinę raidą, galima daryti išvadą, kad socialinis darbas yra kintanti ir tobulėjanti profesija, kurios teorinį paveldą sudaro žinios, požiūriai, modeliai, pagalbos metodai ir jų taikymo būdai, patirtis, įgyta iš kitų pagalbos situacijų, vertybių sistema, o visos socialinio darbuotojo profesinės veiklos ašerdimi, pasak L. C. Johnson (2003), išlieka socialinio darbo praktika.
Socialinio darbo pradžia Lietuvoje laikomi 1990-1991 metai. 1993 metais įvyko pirmasis Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos suvažiavimas.
Socialinio darbo pradininku laikomas šv. Vincentas Paulietis: kunigas pamokslininkas, labdaros organizacijų globėjas, gyvenęs XVI a. Šv. Vincentas Paulietis - meilės artimui šventasis, skatino žmones vadovautis krikščioniškais pagalbos principais: rūpintis žmogaus kūnu ir siela. Jis teigė, kad gerieji darbai kūnui: išalkusį pavalgydinti, ištroškusį pagirdyti, vargšą aprengti, keleivį priglausti, kalinį sušelpti, ligonį aplankyti, mirusį palaidoti.
Socialinis darbas kaimo bendruomenėse:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Šaltinis: caritas.lt
Aš dirbu Prienų bendruomenės projekto „Vaikų dienos užimtumo centras“, kurį finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vadove bei socialine darbuotoja. Mano giliu įsitikinimu, socialinis darbuotojas, dirbantis su jautriausia ir labiausiai pažeidžiama visuomenės ląstele - vaikais ir paaugliais, turi būti daugiau nei psichologas ar teisininkas, organizatorius ar mokytojas. Savo darbe esu arčiausiai kasdienių vaiko reikalų, kiekvieno jų gyvenimo ir problemų.
Vaikų dienos užimtumo centrą lanko 39 vaikai ir paaugliai. Kasdien susirenka 20-26, kartais ir daugiau. Jiems centre organizuojama daug įvairių veiklų: padedame ruošti pamokas, kartu dirbdami laviname socialinius, buitinius įgūdžius - gaminame valgį, tvarkomės darbo ir poilsio vietas, centro aplinką, sodiname ir ravime, laistome gėles, mokomės įvairių darbelių, su kuriais dalyvaujame mūsų arba socialinių partnerių rengiamose parodose. Organizuojame charakterio, sąmoningos asmenybės ugdymo, meninius, sportinius užsiėmimus. O kur dar per visus mokslo metus ir vasaros atostogų metu (beje, kai visos mokyklos atostogauja, mūsų vaikai dar keletą mėnesių lanko centrą) vykstančios ekskursijos, vasaros stovyklos.
Teikdami pagalbą šeimai, individualiai konsultuojame tėvus, organizuojame jiems tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimus, teikiame paramą produktais, gaunamais iš labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“.
VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro Paramos šeimai padalinyje dirba socialiniai darbuotojai, kurie teikia pagalbą sunkumų patiriančioms šeimoms. Socialinio darbo tikslas - padėti šeimai įgyti naujų funkcionavimo įgūdžių, pagerinti tėvystės įgūdžius, padėti patenkinti būtiniausius šeimos poreikius (pagal A. H. Socialiniai darbuotojai teikia kompleksines paslaugas/ pagalbą šeimai: konsultuoja šeimos narius jiems aktualiais klausimais, informuoja šeimą reikiamai pagalbai gauti, nukreipia, padeda ir tarpininkauja sprendžiant iškilusias problemas (iškilus poreikiui palydi, užregistruoja pas specialistus, tvarko pinigų apskaitą, padeda susitvarkyti dokumentus socialinei paramai gauti, maisto paramai gauti, organizuoja paramą būstui, baldams, drabužiams, avalynei įsigyti, sprendžia kitus klausimus.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Socialinis darbuotojas, teikiantis kompleksines paslaugas / pagalbą šeimai turi daug vaidmenų - koordinatorius, konsultantas, informatorius, tarpininkas, gynėjas, vertintojas, mokytojas, elgesio keitėjas, įgalintojas, užtarėjas. Socialiniame darbe socialinis darbuotojas taiko įvairius darbo metodus: individualų ir grupinį (su tėvais ir vaikais), komandinį ir bendradarbiavimo (su socialiniais darbuotojais ir socialiniais partneriais). Socialinis darbuotojas socialiniame darbe integruoja žinias, įgūdžius ir vertybes.
Kas šiame darbe sunkiausia? Kokios didžiausios problemos?
Pasirinkdamas šią profesiją turi žinoti, jog dirbant su žmonėmis nesvarbių darbų nėra, svarbu ir geras tonas, ir šypsena, ir abipusiai geranoriški santykiai. Nėra lengva, kai vienas socialinis darbuotojas turi dirbti ir prevencinį darbą, ir su šeima, planuoti užimtumą, tvarkyti „popierinius“ reikalus. Pagrindiniai nemalonūs dalykai, kaip ir visiems socialiniams darbuotojams, - atlygis už atliekamą darbą, kuris šiuo metu yra nepelnytai menkas, ir darbo neįvertinimas.
Kasdien Jūsų rankų šilumos ir širdies jautrumo laukia daugybė vaikų. Ar Jus myli vaikai? Į šį klausimą geriausiai galėtų atsakyti patys vaikai. Bet smagu, kai jie tavęs laukia, atbėga, apsikabina, padaro darbelį, kuris skirtas būtent tau.
Kokių charakterio savybių privalėtų turėti žmogus, kuris renkasi socialinio darbuotojo profesiją?
Socialinis darbuotojas turi būti labai stipri asmenybė. Juk žmogus į šios srities specialistą dažniausiai kreipiasi ne norėdamas pasidžiaugti, bet išsakyti savo bėdas ir problemas, o socialinis darbuotojas privalo ne tik jam padėti, bet ir išmokti atsiriboti nuo svetimų sunkumų. Šis darbas reikalauja daug psichologinės stiprybės, nepasiduoti neigiamoms emocijoms.
Norint tapti socialiniu darbuotoju, reikia būti jautriam ir tolerantiškam, sugebėti priimti kitus žmones. Reikia ir save puikiai suvokti, suprasti, kur gyvenimo prasmė, nes tik tada galima padėti kitam, ieškančiam prasmės beprasmybėje. Reikia tvirtai stovėti ant žemės ir suvokti, kodėl tai darai, kam tai reikalinga, kodėl taip pasirinkai.
Kokiam žmogui patartumėte nesirinkti šios profesijos?
Jeigu negalite priimti bet kokio žmogaus - net ir su didžiausiais trūkumais - tokio darbo dirbti negalėsite. Nepatarčiau rinktis šios profesijos tiems, kurie neturi pakantumo, negeba įsijausti į kito žmogaus padėtį (nejaučiant, ką jaučia kitas - nežinosi, kaip padėti), kurie skaičiuoja savo darbo valandas „nuo - iki“.
Socialinis darbuotojas, norėdamas kokybiškai atlikti savo darbą, turi pasižymėti tam tikromis funkcinėmis kompetencijomis, kurios įgalintų jį sėkmingai realizuoti veiklos funkcijas. Tokia funkcinė kompetencijų visuma leidžia kalbėti apie atitinkamo laipsnio socialinio darbuotojo profesinę kvalifikaciją.
Socialinis darbuotojas tokią profesinę kvalifikaciją Lietuvoje įgyja sėkmingai užbaigęs pagal Socialinio darbuotojo profesinio rengimo standartą parengtą socialinio darbo studijų programą. Standarto objektas yra profesinės kompetencijos pagal Socialinio darbuotojo kvalifikaciniuose reikalavimuose numatytas atlikti funkcijas.
Socialiniai darbuotojai, vykdydami minėtas funkcijas ir atlikdami uždavinius savo profesinės veiklos tikslui realizuoti, vadovaujasi profesinės etikos normomis ir principais, išreikštais Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodekse ir Socialinio darbo etikos normose ir principuose. Kiek galėdamas išnaudoja savo profesines žinias bei gebėjimus socialinio darbo vertybėms įgyvendinti.
Pasak R. Tidikio (2003, p. 319), Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodekse (1998) pabrėžiama socialinio darbuotojo dorovinė atsakomybė klientui, bendravimo su jais taisyklės ir elgesio reikalavimai, nurodymai, ką, vykdydamas savo profesines priedermes, socialinis darbuotojas turi daryti ir ko nedaryti, kokiu pagrindu turi palaikyti santykius su bendradarbiais, kitais specialistais ir darbdaviais. Pabrėžiami ir tam tikri etiniai orientyrai: pagarba klientui, jo orumui, teisė jam laisvai apsispręsti, santykis su klientu grindimas nuoširdumu bei dėmesingumu.
Profesinio ugdymo institucijoje suformuotos vertybinės orientacijos bei įgytos žinios, mokėjimai ir įgūdžiai, kurių siekiama realizuojant socialinio darbo studijų programą, yra fiksuojama socialinio darbuotojo profesine kvalifikacija (Daukilas, 2001).
Kompetencija yra konkretus mokėjimas atlikti tam tikrą profesinės veiklos funkciją. Atitinkamos veiklos funkcijos, būdingos socialinio darbo profesijai, sistema (profesinės veiklos funkcijos puokštė) charakterizuoja profesinės veiklos turinį. Veiklos funkcijos nurodo, ką socialinis darbuotojas turėtų mokėti daryti, o kompetencijos turėjimas liudija, kad socialinis darbuotojas yra pajėgus atlikti tą ar kitą profesinės veiklos funkciją.
R. L. Barker (1995) Socialinio darbo žodyne kompetencija vadina sugebėjimu atlikti darbą ar kitą įsipareigojimą. Autoriai teigia, kad atliekant socialinį darbą šios kompetencijos atsiranda ir gali būti pagrįstos tik pritaikius žinias, vertybes ir įgūdžius.
Pasak S. Daukilo (2001), profesinė kompetencija - tai asmens savita raiška jam sėkmingai sprendžiant profesines problemas.
Apibendrintai vertinant profesionalo profesinės kompetencijos struktūrą, išskiriamos trys jos sudedamosios dalys: dalyko (techninė - technologinė), socialinė ir strateginė (planavimo).
Žinios socialiniam darbuotojui yra tas svarbus pagrindas, kuris padeda kompetentingai atlikti savo pareigas. R. L. Barker (1995) Socialinio darbo žodyne žinios apibrėžiamos kaip įsisavinti faktai ir principai, o taip pat supratimas ir pažinimas.
Žinios, kurias socialinis darbuotojas įgyja studijų metu, yra labai svarbios, tačiau ne mažiau svarbios yra ir tos žinios, kurios yra įgyjamos praktikos metu. Socialinis darbuotojas turi žinoti, kaip elgtis įvairiose situacijose, kaip bendrauti su skirtingais žmonėmis, kaip spręsti konfliktus ir kaip padėti žmonėms įveikti sunkumus.
Ar kaip nors švenčiate Socialinių darbuotojų dieną?
Kažkaip išskirtinai nešvenčiu. Linkiu tikėjimo, kad kiekvienas jūsų priimtas sprendimas, suteikta paslauga/pagalba yra geriausia, ką galėtumėte pasiūlyti ar suteikti pagalbos stokojantiems žmonėms. Linkiu vilties abejonėse, sunkumuose ir tada, kada rodos nematyti vilties. Linkiu meilės darbui, sau ir artimiesiems. Tegul šventinę dieną jums skleidžiasi gražiausi įvairiaspalviai žiedai!
Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos iniciatyva nuo 2004 metų kiekvienais metais rugsėjo 27 d. Lietuvoje minima socialinių darbuotojų diena.
Rugsėjo 27 d. Lietuvoje oficialiai švenčiama Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Ši diena siejama su Šv. Vincentu Pauliečiu, kuris buvo kunigas, gyvenęs XVI amžiuje Prancūzijoje. Jis laikomas socialinio darbo pradininku, skatinusiu žmones vadovautis krikščioniškosios pagalbos kitam tiesomis. Būtent gerais darbais kūnui ir sielai besidalinantys socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai vykdo didžią misiją - globoja rizikos šeimas ir vaikus, padeda kabintis į gyvenimą įvairiausias krizes išgyvenantiems žmonėms, palengvina vienišų senjorų ir neįgaliųjų būtį.
Anot socialinės darbuotojos, problemų Lietuvoje nemažėja - daug šeimų kenčia nuo alkoholio priklausomybės, moterys patiria smurtą savo artimiausioje aplinkoje, auga emigracija ir jos padariniai. Šias ir kitas problemas padeda spręsti socialiniai daruotojai.
Vienas iš geriausių būdų susipažinti su Socialinio darbuotojo profesija - nuvykti ir pakalbėti su šį darbą dirbančiu žmogumi arba panašias studijas pasirinkusiu jaunimu.
Socialiniai darbuotojai Vilniuje:
Šaltinis: vilnius.lt
Jau 20 metų socialinį darbą dirbanti Edita Radišauskienė teigia, kad niekada nesigailėjo pasirinkusi šią profesiją. Šv. Domininko namuose dirbanti Edita kiekvieną dieną su šypsena lanko senolius ir rūpinasi jų dvasine sveikata. „Šv. Domininko namuose gyvena 15 senyvo amžiaus žmonių, tad kiekvienas jau tapo ypač artimas ir savas. Labai svarbu į senyvą žmogų žvelgti pagarbiai, gebėti atjausti bei išklausyti. Kai žmogus jaučia, kad su juo nuoširdžiai bendraujama, jis atsiveria, išsipasakoja. Senyvi žmonės nori jaustis reikalingi, tai jiems reikia suteikti tokią galimybę, integruoti į bendruomenes. Tiek su Aukštadvario maltiečiais, tiek su miestelio gimnazijos mokiniais seneliai aktyviai dalyvauja bendrose veiklose, laukia čia atvykstančių praktikantų,“ - pasakoja E.
Nuoširdžiai sveikiname visus esamus ir būsimus socialinius darbuotojus bei socialinio darbuotojo padėjėjus su jų profesine švente.
tags: #socialinio #darbo #veidai