III pakopos pensijų kaupimas Lietuvoje: mokesčiai, lengvatos ir kaip tai veikia

Rūpinimasis oria senatve - svarbus kiekvieno žmogaus finansinis tikslas. Lietuvoje pensijų sistema susideda iš trijų pakopų, ir kiekviena jų atlieka savo vaidmenį užtikrinant pakankamas pajamas senatvėje. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime III pakopos pensijų kaupimą, jo privalumus, trūkumus, mokesčius ir lengvatas, kad galėtumėte priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl savo ateities.

Finansų specialistai rekomenduoja, kad norint užsitikrinti pakankamą pragyvenimo lygį pensijoje, reikėtų gauti 80 proc. pajamų, kurias kas mėnesį gaudavome prieš baigdami savo darbo karjerą. Tyrimų duomenimis, didžioji dalis Lietuvos gyventojų norėtų gauti nedaug nuo dabartinių pajamų besiskiriančią pensiją.

Trečdalis mano, kad kokybiškam pragyvenimui pabaigus darbo karjerą reiktų 75 proc., o keturi iš dešimties apklaustųjų - 100 proc. šiuo metu gaunamų pajamų siekiančios pensijos. Tai atskleidė šių metų pradžioje „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

„Pradėti taupyti ateičiai verta kuo anksčiau - tuomet taupymui reiks skirti mažesnes sumas. Be to, yra ir papildomų priemonių, padedančių efektyviau priartėti prie siekiamo tikslo kaupiant pensijai. Tai - trys papildomų lėšų šaltiniai, kuriais pasinaudoti galime kiekvienas. Pasitikrinkite, ar juos jau išnaudojate, o jeigu ne - nepraleiskite galimybių pasirūpinti savo oria senatve“, - atkreipia dėmesį „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

Besirūpinantiems savo pensija rekomenduojama įvertinti kaupimą ir antroje, ir trečioje pakopoje. „Akivaizdu, kad norint užsitikrinti 80 proc. buvusių pajamų pensijai, „Sodros“ ir antros pakopos pensijos nepakaks - skaičiuojama, kad taip galima tikėtis sukaupti 40-50 proc. iki tol gautų pajamų. Likusią sumą galima sutaupyti pasitelkus papildomą kaupimą, o taupymas trečiojoje pakopoje parankus tuo, kad galima rinktis ne tik kelis fondus, bet ir taupymo dažnumą bei įmokų dydį“, - sako D. Kolmatsui.

Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai

Trumpai apžvelgsime III pakopą, kokios jos savybės, kam ji naudinga ir ką aš kaip šešiNuliai nusprendžiau su ja daryti.

III pakopos pensijų kaupimo ypatumai

III pakopa - tai savanoriška pensijų kaupimo sistema, kurioje patys galite nuspręsti, kiek, kaip dažnai ir į ką investuoti. Tai tarsi privatus investicinis portfelis, valdomas per valstybės sukurtą sistemą.

Jei jau dalyvaujate I ir II pakopos pensijų kaupime, pensija, kurią gausite, sieks tik apie 45% dabar gaunamų mėnesinių pajamų*. Kad išlaikytumėte Jums įprastą gyvenimo būdą, Jūsų pensija turėtų sudaryti bent 70% dabartinių pajamų.

Kasmėnesinės įmokos dydį galite pasirinkti patys. Norėdami pensijų įmokas mokėti reguliariai, sudarant pensijų kaupimo sutartį pasirinkite reguliarius mokėjimus. Jei sudarydami pensijų kaupimo sutartį nepasirinkote reguliarių mokėjimų, tą bet kada galite padaryti prisijungę prie savo interneto banko - čia.

Atminkite, kad įmokos dydį bet kada galite padidinti, sumažinti ar net visai nutraukti įmokų mokėjimą.

Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie pensijų kaupimą

Pagrindiniai III pakopos privalumai:

  • Lankstumas: galite pasirinkti įmokų dydį ir dažnumą, taip pat investavimo strategiją.
  • Mokesčių lengvatos: galimybė susigrąžinti dalį sumokėto GPM (Gyventojų pajamų mokesčio).
  • Paveldėjimas: pensija yra paveldima.
  • Anksčiau laiko atsiimti lėšas: galima atsiimti lėšas anksčiau laiko, grąžinus panaudotas lengvatas.

Pagrindiniai III pakopos trūkumai:

  • Aukšti fondų valdymo mokesčiai: palyginti su kitomis investavimo priemonėmis, mokesčiai gali būti didesni.
  • Ribotas pasirinkimas: investicinių krypčių pasirinkimas yra ribotas.
  • Kintanti sistema: pensijų sistema ir su ja susijusios lengvatos gali keistis.

III pakopos pliusai bei minusai:

III pakopą beveik nužudė neseniai panaikinta GPM lengvata, tačiau iš anksčiau sutartis turintys toliau gali ja naudotis. Bet kokiu atveju, keletas privalumų išliko ir toliau.

Pliusai:

  • GPM lengvata kaupiant per darbdavį
  • GPM lengvata dar 10metų turint iki 2025m. Sudarytą sutartį
  • Nulis mokesčių atsiimant 5 metai iki pensijos
  • Apsauga nuo savęs paties, užšaldant dalį portfelio iki senatvės (kas tuo pačiu yra ir minusas)
  • Pensija peveldima
  • Galima viską atsiimti anksčiau laiko, sugrąžinus panaudotas lengvatas

Minusai:

  • Aukšti fondų valdymo mokesčiai
  • Prasti fondų rezultatai
  • Ribotas investicinių krypčių pasirinkimas ir tik 5 fondų valdytojai
  • Nepastovi ir besikeičianti pensijų sistema ir su ja susijusios lengvatos

Reziume, noriu tik papildomai akcentuoti - Nr. 1 investavimo būdas Lietuvoje, lenkiantis net savarankišką investavimą į ETF’us yra kaupti III pakopoje per darbdavį.

Taip pat skaitykite: Apžvalga ir Perspektyvos

Aš noriu apžvelgti keletą aspektų ir pasidalinti savo išvadomis bei pasirinkimu.

Investuodami II ir III pakopos pensijų fondų lėšas pirmenybę teikiame verslams, kurie kuria žalesnę aplinką ir kokybiškesnį gyvenimą visiems. Investuodami į fondus renkamės tuos, kurie pasižymi aukštais tvarumo rodikliais. CO2 emisijų mažinimas yra vienas svarbiausių viso pasaulio bei mūsų tikslų.

Jūsų lėšos prisideda ne tik prie brandžių kompanijų plėtros, bet ir prie kruopščiai atrinktų startuolių auginimo, į kuriuos investuojame per alternatyvaus investavimo fondus. Pensijų fondų investicijos į sveikatos ir technologijų sektorius siekia apie 860 mln. į IT sektorių sudaro apie 18.5% - 600 mln. į sveikatos sektorių sudaro apie 8% - 260 mln.

Pasirinkdami kaupti „Swedbank“ pensijų fonduose, Jūs prisidedate prie atsakingo verslo skatinimo ir jo augimo. Renkantis investicijas pensijų fondams vienas svarbesnių kriterijų yra ESG reitingas. Jis vertina įmonių rizikas aplinkosaugos (E), socialinio tvarumo (S) ir gerosios valdysenos (G) srityse, kurios gali reikšmingai paveikti jų finansinį veiklos rezultatą. Į ESG orientuotos įmonės turi tvarumo strategijas ir dažnai pasižymi geresniu veiklos efektyvumu, mažesne darbuotojų kaita, inovacijomis, išlaikytais talentais, mažesnėmis reikalavimų laikymosi išlaidomis ir tinkamu rizikos valdymu.

Priimdami investavimo sprendimus, įvertiname ir tvarumo rizikas. Dalyvavimas veikloje: bendradarbiaujame su įmonėmis, kuriose tiesiogiai valdome didesnius akcijų paketus, arba kur yra galimybių daryti pokyčius siekiant aukštesnių tvarumo tikslų. Tiesiogiai neinvestuojame į tam tikras sritis, pvz., į tabako, alkoholio, iškastinio kuro, ginklų pramonę.

Kaupdami pensijų fonduose prisiimate investavimo riziką ir nėra garantijų, kad investicijų vertė padidės. Kaupiamos lėšos apskaitomos Jūsų asmeninėje pensijų fondų sąskaitoje, kur jos yra saugios, nes yra atskirtos nuo pensijų fondus valdančios įmonės turto ir saugomos depozitoriume.

Kodėl verta rinktis Goindex kaupti 3 pensijų pakopoje?

Mokesčių lengvatos ir valstybės parama

Valstybė skatina papildomą kaupimą antros ir trečios pakopos pensijų fonduose, siūlydama mokesčių lengvatas. Verta išnaudoti šias galimybes ir susigrąžintą GPM dalį vėl investuoti.

Jei kaupiate pensijų fonduose, deklaravus pajamas, per metus galima susigrąžinti iki 300 eurų gyventojų pajamų mokesčio (20 proc. nuo 1500 eurų įmokų ir kitų išlaidų, kurioms galioja GPM lengvata). Kaupiant trečioje pakopoje, šia lengvata galima pasinaudoti visoms asmeninėms įmokoms, o antroje pakopoje - maksimaliai (3+1,5 proc.) kaupiančio asmens įmokoms, viršijančioms 3 proc. asmeninę įmokos dalį.

„Artėjant metų pabaigai, reiktų pasitikrinti, kiek jau spėjote išnaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą - galbūt, šiemet papildomai investavę, kitąmet galite susigrąžinti dar didesnę sumą įmokų? Susigrąžintą lengvatą vėl investavus, ilguoju laikotarpiu galima tikėtis sukaupti apčiuopiamas sumas“, - sako D. Kolmatsui.

Vertinant naudą, jei kasmet gautume didžiausią įmanomą 300 eurų metinę GPM lengvatą, ji per 30 metų iš viso sudarytų 9 tūkst. eurų. Tuo tarpu, jei ji būtų kasmet ir investuojama su 5 proc. metine grąža, per minėtą laikotarpį bendra suma galėtų išaugti iki 20 tūkst. eurų (nevertinant galimo rinkų svyravimo ir mokesčių).

Svarbu nepamiršti, kad pasinaudojus GPM lengvata, jei pinigai iš trečios pakopos fondų išimami neišlaikius nustatyto laiko ir nesulaukus tam tikro amžiaus, ją reikia grąžinti. Be to, kaupiantiems antroje pakopoje maksimaliai, valstybė per metus iš viso šiemet prideda apie 200 eurų įmokų. Taigi, taupant savo ateičiai, iš viso per metus valstybė gali prisidėti iki 500 eurų. Per 30 metų tokia paskata sudaro apie 15 tūkst. eurų.

Galite naudotis Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata iki 2035 m., jei Jūsų sutartis sudaryta iki 2025 m. Ši valstybės paskata suteikia Jums galimybę kasmet susigrąžinti iki 20 % nuo sumokėtų įmokų. maksimali įmokų suma, nuo kurios galima susigrąžinti dalį GPM, negali viršyti 25% per visą Jūsų gautų apmokestinamųjų pajamų mokestinį laikotarpį.

Nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai gali susigrąžinti GPM nuo ne daugiau nei 1500 Eur sumokėtų įmokų į savo kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis ir pensijų fondus.

5 m. Sulaukę pensinio amžiaus, sukauptą sumą galite atsiimti vienkartine išmoka.

Darbdavio indėlis į jūsų pensiją

Ar žinojote, kad darbdavys gali padėti jums kaupti pensijai, mokėdamas įmokas į jūsų pensijų sąskaitą, ir tai yra itin naudinga finansiniu požiūriu? Štai, jei darbdavys svarsto du darbuotojų skatinimo būdus - skirti premiją ar įmoką į pensijų fondą, pastaruoju atveju pervedama suma būtų net 68 proc. didesnė nei darbuotojo „į rankas“ gaunama premijos suma, o darbo vietos kaštai išliktų tokie patys abiem atvejais.

Toks efektas gaunamas, jei įmokas į pensijų fondus perveda darbdavys ir jos neviršija 25 proc. darbuotojui apskaičiuotų metinių su darbo santykiais susijusių pajamų - tuomet įmokai į pensijų fondą netaikomi mokesčiai, kurie taikomi išmokant priedą prie atlyginimo. Žinoma, svarbu suprasti, kad šios įmokos yra skiriamos darbuotojų pensijai kaupti bei jų ilgalaikei motyvacijai didinti.

Pasak D. Kolmatsui, nors galimybę papildomai kaupti pensijai kaip motyvacinę priemonę dažniausiai pasiūlo darbdavys, tačiau esama atvejų, kai ją inicijuoja ir darbuotojai. „Tai yra itin racionalus pasirinkimas - jei yra investuojama 68 proc. didesnė suma, galiausiai sukaupta suma, jei kitos investavimo sąlygos yra tos pačios, taip pat yra 68 proc. didesnė“, - sakė D. Kolmatsui.

Beje, šių metų pradžioje net 61 proc. šalies gyventojų teigė, kad juos motyvuotų darbdavio sprendimas mokėti įmokas jų vardu į trečios pakopos pensijų fondą. Šis rodiklis per metus gerokai išaugo - pernai vasarį šią priemonę kaip motyvuojančią nurodė 50 proc. apklaustųjų, rodo „INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ 2018 ir 2019 m. atliktų apklausų duomenys.

Lietuvoje daugėja atvejų, kai įmokas į III pakopos pensijų fondus darbuotojų naudai moka darbdavys. „Bitė Lietuva“ tokiu būdu savo darbuotojus skatina nuo 2019 m. Šiam tikslui bendrovė pasirinko INVL III pakopos pensijų fondus, kuriuos šiuo metu valdo Šiaulių banko grupė.

„Lietuvoje pensijų sistema dažnai kinta, bendras finansinis išprusimas šalyje nėra ypač aukštas, tad tokiu būdu pasirūpindamas darbuotoju darbdavys laimi lojalesnius, įsitraukusius darbuotojus, o darbuotojai gauna didesnes garantijas, kad sulaukę senatvės pensijos amžiaus, šį laikotarpį galės gyventi oriai“, - pažymi E. Valstybė tokius sprendimus remia teikdama mokesčių lengvatas.

Darbdaviui svarstant pakelti atlyginimą ar skirti premiją, nuo šios sumos, kaip ir nuo likusio darbo užmokesčio, būtų mokami mokesčiai.

Šiuo metų tokią galimybę darbuotojams siūlo 10-15 proc. bendrovių, kurios siūlo papildomas naudas darbuotojams. „Mes vis dar linkę atidėlioti sprendimus dėl mūsų pensijų. Einamieji reikalai, šios dienos pirkiniai dažnai atrodo svarbesni - galvojama, kad pasirūpinti pensija dar bus laiko. Vis dėlto pradėti kaupti svarbu kuo anksčiau“, - pažymi R. Stanaitytė.

Kokią programą siūlyti darbuotojams, sprendžia darbdavys. Kai kuriais atvejais tam nereikia papildomo biudžeto, kai darbuotojui kaupimas siūlomas darbo užmokesčio kėlimo etape ar numatant premijas. Darbdaviui gali reikėti papildomo biudžeto, kai darbuotojams pagal papildomo skatinimo programą periodiškai mokamas nustatytas procentas ar fiksuota suma. Populiaru įmokos dydį sieti su darbo stažu įmonėje.

Taip pat dažnai taikoma darbuotojo ir darbdavio kaupimo programa, kai darbdavys įmokas moka su sąlyga, kad ir darbuotojas sutinka prie pensijos kaupimo prisidėti asmeninėmis lėšomis - tam tikru procentu nuo savo atlygio.

„Darbdaviai gali laisvai pasirinkti įmokų mokėjimo periodiškumą, ar tai darys kas mėnesį, kas ketvirtį, ar kartą per metus. Pasikeitus įmonės finansinei situacijai įmokų mokėjimą galima stabdyti. Suteikiame informaciją apie tai, ką reikia atlikti prieš darbdaviui pradedant mokėti įmokas į III pakopos pensijų fondų sąskaitas darbuotojams“, - apie produkto lankstumą ir paprastą įgyvendinimą kalba Šiaulių banko Ryšių su verslo klientais vadovė R.

Jeigu įmokas moka tik darbdavys, tokioje programoje paprastai dalyvauja apie 80 proc. darbuotojų, jeigu reikia prisidėti ir darbuotojui, dalyvauja apie 30-50 proc.

Kaip veikia sudėtinės palūkanos?

Kaupimas pensijų fonduose leidžia ateičiai taupyti ne tik įmokas, bet ir pasinaudoti rinkoms kylant gaunama grąža. Rinkos gali svyruoti, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje investicijų vertė auga.

„Ne visi žino, kad investuojant uždarbį didina papildomas efektas, vadinamas sudėtinėmis palūkanomis. Jis veikia taip, kad kuo ilgiau kaupiama rinkoms kylant, tuo didesnę dalį sukauptoje sumoje sudaro uždirbtos palūkanos. Taip yra dėl to, kad investuojamos ir šios palūkanos, tad per ilgą laiką kaupiama suma pradeda augti ne tik nuo įmokų, bet ir nuo palūkanų uždarbio. Taip finansinių tikslų siekiama ir prie pensijai reikalingos sumos artėjama sparčiau“, - apibendrina dr. D. Kolmatsui.

Pavyzdžiui, jei investuojant vidutinis metinis uždarbis siektų 5 proc., po metų investuoti 100 eurų virstų 105 eurais, ši suma dar po metų investavimo - 110 eurų, dar po metų - beveik 116 eurų. Vis iš naujo kasmet investuojant sumą su palūkanomis, po 15 metų investuota suma padvigubėtų ir siektų beveik 208 eurus, o po 30 metų - išaugtų daugiau kaip keturis kartus iki 432 eurų.

Tuo tarpu, jei palūkanos nebūtų investuojamos, kasmet investuojami 100 eurų po tokio prieaugio tesiektų 105 eurus.

„Nors tai yra teorinis modelis, o realybėje galutinis rezultatas priklauso nuo rinkų svyravimo, faktinės grąžos, pasirinkto investavimo rizikingumo, taikomų mokesčių ir kitų faktorių, jis rodo bendrą principą, kurį verta išnaudoti“, - sakė D. Kolmatsui.

Svarbu! Prieš nutraukiant sutartį rekomenduojame pasikonsultuoti su mūsų specialistais, kad galėtume Jums pasiūlyti geriausiai Jūsų poreikius atitinkantį sprendimą. Mokestis netaikomas.

Kaip pasirinkti tinkamą III pakopos fondą?

Lietuvos bankas kas ketvirtį skelbia III pakopos fondų rezultatus bei mokesčius, tai gali pasirodyti, kad viskas labai aišku - pasitikrinti, ir investuoji kur pigiausia. Deja, čia ne iki galo pilna istorija, o tik kiekvieno fondo “tikslas” ir maksimali vertė, bet kai kurie šiuo metu gali taikyti maksimalią vertę, kai kurie mažesnę. Tai prasiėjau ir surinkau man aktualių ir išskirtinai tik 100% į akcijas investuočių III pakopos fondų valdymo mokesčius.

Surikiavau juos eilės tvarka nuo mažiausių:

III pakopos fondas Tikrasis valdymo mokestis
Luminor tvari ateitis index 0.60%
SEB Index. Klimato ateitis 0.62%
Goindex pasaulio akcijų 0.90%
Artea Ambicingas Index 16+ 1.04%
Swedbank Pensijos fondas 18+ 1.06%
SEB pensija 18+ 1.17%
Artea Ambicingas 16+ 1.56%
Luminor ateitis 16 - 50 2.1%
Artea Ambicingas Active 16+ 2.33%

Kaip matote, valdymo kaštai skiriasi kartais ir turint paskutinį Artea fondą su 2.33% jūs turbūt labiau išlaikote Artea smokingus nei kaupiate savajai pensijai.

Aš iki dabar turėjau Artea Ambicingas 16+ su 1.56% valdymo mokesčiu ir toliau realiai rinksiuosi iš Goindex pasaulio akcijų (0.90%), Artea Ambicingas Index 16+ (1.04%), Swedbank Pensijos fondas 18+ (1.06%).

tags: #invl #trecia #pensiju #pakopa #mokesciai