Invalidumo nustatymo tvarka sergant epilepsija

Epilepsija yra viena dažniausiai sutinkamų neurologinių ligų, kuri pasireiškia pasikartojančiais priepuoliais. Tačiau netiesa, jog ja sergantys žmonės negali susirasti darbo, sukurti šeimos ar kitaip normaliai gyventi bendruomenėje. Daugelis sergančiųjų teigia, kad pirmąjį priepuolį patyrė ankstyvoje vaikystėje. Ypač pirmaisiais gyvenimo metais ar paauglystėje.

Kas yra epilepsija ir kaip ji vertinama

Pats žodis epilepsija kilęs iš graikų kalbos - graikiškas žodis epilambanein, reiškia „pagriebti“, „pastverti“ ir nusako netikėtą priepuolio pradžią. Epilepsijos priepuoliai gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, net ir iš karto po gimimo ir kartotis ilgą laiką ar neišnykti visą gyvenimą, todėl ši liga vadinama lėtine. Visa tai priklauso nuo ligos priežasties ir formos.

Ne visi kylantys traukuliai yra epilepsija - juos gali sukelti alkoholis, toksinės ir narkotinės medžiagos, metabolizmo sutrikimai, kepenų ligos, infekcinės smegenų ligos, psichiniai sutrikimai. Tad ne viską reikėtų nurašyti šiai ligai.

Neįgalumo nustatymo ir vertinimo kriterijai

2025 metais neįgalumo nustatymas Lietuvoje remiasi medicinos kriterijų ir ligų sąrašu, kurie įvertina, kiek liga arba sutrikimas riboja žmogaus gebėjimą gyventi savarankiškai ir dirbti. Vertinant neįgalumo lygį, atsižvelgiama į įvairius aspektus, susijusius su ligos įtaka žmogaus funkcionavimui.

Epilepsija vertinama pagal priepuolių dažnį ir jų poveikį pažintinėms bei asmenybės funkcijoms:

Taip pat skaitykite: Darbo stažas su invalidumu: ką reikia žinoti

• Reti priepuoliai: (<1 per 2 mėn.) be pažintinių ar asmenybės pokyčių (90%).
• Vidutinio dažnumo: (1-2 kartus/mėn.), pažintiniai ar asmenybės pokyčiai nežymūs (50%).
• Dažni priepuoliai: (3-4 kartai/mėn.) su kognityviniais arba asmenybės pakitimais (40%).
• Labai dažni: (3-4 kartai/sav.), su aiškiais pažintiniais ar elgesio pakitimais (35%).
• Labai dažni: (>4 kartai/mėn.), sunkūs asmenybės ar pažintiniai sutrikimai (30%).
• Labai dažni generalizuoti priepuoliai: Pasikartojantys kasdien, yra pažintinių ar asmenybės sutrikimų, neefektyvus gydymas (25%).

Vairavimo teisė ir epilepsija

Leidimas vairuoti epilepsija sergančiam asmeniui yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu V-802. Juo remiantis, vairuoti B kategorijos transporto priemonę leidžiama, jei asmuo vienerius metus nepatiria JOKIŲ priepuolių. Vadinasi, visai nesvarbu, ar ištikus priepuoliui suvokimas sutrinka, ar nesutrinka, ar priepuoliai pasireiškia dienomis, ar tik naktimis. Net jei žmogus jaučia aurą, vairuoti negali, nebent šie simptomai nepasireiškia metus.

Profesionaliu vairuotoju sergantis epilepsija žmogus dirbti negali. Jis turi būti pasveikęs, t. y. nebepatirti priepuolių bent dešimt metų ir iš jų bent penkerius metus - be vaistų nuo epilepsijos.

Jei vairuotojo pažymėjimą turinčiam asmeniui diagnozuojama epilepsija, jis paprastai sunerimsta, ar jam nebus atimta teisė vairuoti. Gydytojas negali atimti teisės vairuoti, o tik privalo informuoti ligoninės administraciją, kuri ir inicijuoja procesą. Ligą diagnozuoja ir gydymą skiria gydytojas, kuris taip pat privalo laikytis LR sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų, kuriame teigiama: „Bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytojas, nustatęs, kad asmuo dėl sveikatos būklės vairuoti negali, raštu (arba elektroniniu būdu) informuoja savo sveikatos priežiūros įstaigos administraciją, o jos įgaliotas asmuo nedelsdamas elektroniniu būdu ir per 5 darbo dienas raštu informuoja policijos komisariatą pagal tikrinamojo gyvenamąją vietą arba Lietuvos kelių policijos tarnybą, kad asmuo dėl sveikatos būklės vairuoti negali, nurodydamas tikrinamojo asmens kodą, vardą, pavardę, adresą ir kito sveikatos patikrinimo laiką”.

Sprendimas nepriimamas per sekundę, neurologas atlieka visus reikalingus tyrimus ir tik tada įvertina galimybę vairuoti. Pagrindinė sąlyga šiai teisei atgauti - bent vieneri metai be priepuolių, tačiau galutinį sprendimą vis tiek priima neurologas, atlikęs reikiamus tyrimus ir nusprendęs, kad grėsmės patirti priepuolį nėra.

Žinoma, jei elektroencefalograma rodo, kad smegenyse vyksta elektrinės iškrovos, galinčios bet kada išplisti į klinikinį priepuolį, gydytojas gali prašyti palaukti iki kito susitikimo ir tik tada priimti sprendimą. Taip pat, o ypač sprendžiant dėl profesionalaus vairavimo, gydytojas gali skirti ilgalaikio stebėjimo tyrimą su videotelemetrija ir papildomais elektrodais.

Taip pat skaitykite: Neįgalumo išmokos ir pensija Lietuvoje

Gavus leidimą vairuoti, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris siunčia į Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisiją, o su jos išduota Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinine pažyma reikia kreiptis į valstybės įmonę „Regitrą“, kad vairavimo pažymėjimas būtų sugrąžintas.

Neįgalumo nustatymo procedūra ir nauda

Neįgalumo nustatymas padeda žmonėms gauti socialinę paramą ir gydymo paslaugas. Vertinant neįgalumą, atsižvelgiama ne tik į priepuolių dažnį, bet ir į pažintinių funkcijų sutrikimus, asmenybės pokyčius, autonominės sistemos sutrikimus, koordinacijos ir pusiausvyros problemas bei kitus su liga susijusius apribojimus.

Psichikos funkcijos sutrikimai vertinami skirtingais lygmenimis: nuo lengvo funkcijos sutrikimo (90%) iki sunkaus sutrikimo po sunkių galvos smegenų pažeidimų (20%). Autonominės sistemos sintomai, smegenų pažeidimai su pažintinių funkcijų sutrikimais ir koordinacijos sutrikimai turi savo vertinimo skalę, kuri lemia nustatomą neįgalumo lygį ir teisę gauti tam tikras socialines paslaugas.

Darbo rinka, diskriminacija ir parama įsidarbinant

Sergantys susiduria su diskriminacija. Straipsnio autorė pažymi, kad epilepsija serga apie 1 % Lietuvos gyventojų. Apie 60 % ligos atvejų prasideda dar vaikystėje. Ši liga žmonėms žinoma jau nuo žilos senovės, tik anksčiau ji buvo vadinama nuomariu.

2020 m. suaugusiųjų sergančių epilepsija asmenų skaičius siekė 21 613, vaikų - 3 172. Sergančiųjų epilepsija bandymų žudytis ir nusižudžiusių skaičiai ženkliai didesni nei šia liga nesergančių.

Taip pat skaitykite: Invalidumo kriterijai ir procesas

2022 m. Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungos „Epilė“ atliktas tyrimas parodė, kad 52% sergančiųjų Lietuvoje turi aukštąjį išsilavinimą, 27% - profesinį. Teoriškai, sergantiesiems epilepsija tikimybė rasti darbą turėtų būti nemaža. Tačiau patirtys darbo rinkoje dažnai - liūdnos: dauguma respondentų nurodė susidūrę su nemalonumais darbe dėl ligos.

Indrė ir Marius - du pašnekovai, kurie apibūdina darbdavių požiūrį ir išgyvenimus: po pirmo priepuolio Indrei diagnozė nebuvo įrašyta į ligos kortelę, nes gydytoja teigė „gyvenime Lietuvoje nerasiu darbo“; ją atleido iš darbo kitą dieną. Dėl ankstesnių patirties Indrė ilgai slėpė ligą nuo darbdavių, bijodama atleidimo ar diskriminacijos. Marius taip pat slėpė ligą, nes „jeigu nori dirbti toliau, tylėki“, - sakė vienas personalo narys.

Liūdina, kad sergantieji atsisako būti ginami ir atstovaujami ar nesikreipia į Lygių galimybių kontrolierių tarnybą, nes slepia ligą net nuo artimųjų, - sako „Epilė“ vadovė Donata Balčikonienė. Ji taip pat pabrėžia, kad apie 65-70% atvejų, tinkamai vartodami gydytojo paskirtus vaistus nuo epilepsijos, gali apskritai nepatirti priepuolių.

Verslui teikiama parama įdarbinant žmones su negalia

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skatina verslus įdarbinti žmones su negalia ir teikia finansinę paramą: įdarbinimas subsidijuojant, parama darbo vietos pritaikymui, subsidija darbo asistento išlaidoms, taip pat gali būti finansuojamas kvalifikacijos ir (ar) kompetencijų įgijimas.

• Įdarbinimas subsidijuojant - kuomet mokama iki 1,5 MMA dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo įmokų sumos subsidija.
• Subsidija darbo asistento išlaidoms skiriama, jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba darbuotojui nustato darbo asistento pagalbos poreikį.
• Parama darbo vietoms pritaikyti skiriama darbdaviams, o pritaikyta darbo vieta turi būti išlaikyta ne mažiau kaip 36 mėnesius.

Užimtumo tarnyba, įregistravusi asmenį, atlieka jo įsidarbinimo galimybių vertinimą, kurio tikslas - nustatyti ir parinkti tinkamas darbo rinkos paslaugas, atsižvelgiant į kvalifikaciją, darbo patirtį, sveikatos būklę ir kitas aplinkybes. Užimtumo tarnyba taip pat neteikia informacijos darbdaviams apie įdarbinamų asmenų ligas, o asmuo, sergantis epilepsija, neprivalo teikti informacijos apie savo ligą.

Gydymas, socialinė reabilitacija ir kasdienių situacijų valdymas

Šiai ligai gydyti dažnai skiriami antiepilepsiniai medikamentai, o kai kuriais atvejais ir raminamieji vaistai. Anot specialistų, labai svarbi ir psichosocialinė reabilitacija, kadangi tiek sergantysis, tiek jo šeimos nariai gali susidurti su tam tikrais apribojimais kasdieniame socialiniame gyvenime. Epilepsija - daug klausimų ir streso šeimininkams sukelianti neurologinė liga.

Kaip padėti priepuolio metu? Reikia paversti ligonį ant šono, kad neužspringtų liežuviu, prižiūrėti, kad nesusižalotų trūkčiodamas. Nepalikti ir pabūti greta pasibaigus priepuoliui. Nekišti nieko gyvūnui ar žmogui į burną - tai gali sukelti papildomą žalą ir pavojų. Jei priepuoliui trunkant ilgiau nei 5 minutes ar priepuoliui kartojantis antrą kartą per parą, reikia vykti į artimiausią gydymo įstaigą.

Praktinės rekomendacijos pacientams su epilepsija

1. Laikytis gydytojo paskirtų vaistų režimo: apie 65-70% pacientų, tinkamai vartodami vaistus, gali nepatirti priepuolių.
2. Jei turite vairuotojo pažymėjimą ir diagnozuojama epilepsija, kreiptis į gydytoją, kuris atliks reikalingus tyrimus ir, prireikus, informuos institucijas pagal įstatymą.
3. Jei siekiate atgauti teisę vairuoti - būtina bent vieneri metai be priepuolių ir neurologinis įvertinimas; profesionaliam vairavimui - ženkliai griežtesni reikalavimai (10 metų be priepuolių, 5 metai be vaistų).
4. Apsvarstyti galimybę kreiptis į Užimtumo tarnybą ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl paramos įsidarbinant arba darbo vietos pritaikymo.
5. Nedvejoti kreiptis dėl teisinės pagalbos ar į Lygių galimybių kontrolierių esant diskriminacijai.

Pacientų patirtys ir visuomenės požiūris

Indrė pasakoja, kad dirbdama komandoje nuolat jausdavosi kaltė, jog jei ištiks priepuolis, aplinkiniai išsigąs ir sutriks darbo procesas. Kadangi atsigauti po traukulių prireikia valandos ar daugiau, ji žinojo, jog kažkas iš kolegų bus priverstas atlikti jos darbą. Dėl to ilgą laiką slėpė ligą nuo darbdavių ir galiausiai susikūrė sau darbo vietą.

Marius apgailestavo, kad Lietuvoje nėra sukurta specialistų komanda, kuri suburtų ir teiktų užimtumą sergantiems epilepsija, nors vien jo rajone registruota apie 100 sergančiųjų. „Dauguma ligonių - apleisti, nuostolingi valstybei po priepuolių atleidžiami iš darbo, nors turėtų būti suteikiama parama, kad atsigavę galėtų grįžti prie darbo.“

Ką verta atminti

• Epilepsija serga apie 1 % Lietuvos gyventojų.
• Ne visi priepuoliai yra generalizuoti - daugelis priepuolių gali būti trumpi ir beveik nepastebimi.
• Gydymas dažnai leidžia kontroliuoti ligą ir gyventi aktyvų gyvenimą.
• Neįgalumo nustatymas suteikia galimybes gauti socialinę paramą ir darbines priemones bei kompensacijas.

Jei susiduriate su epilepsija ar turite artimąjį, kuriam nustatyta ši liga, geriausia kreiptis į specialistą: pediatrą, vaikų neurologą arba neurologą, kurie gali atsakyti į svarbiausius klausimus apie gydymą, priepuolių dažnį ir prognozę. Dažnai priepuoliai „išaugami“, bet esant sunkesnėms rūšims, tai gali tęstis ir visą gyvenimą. Šiandien medicina pajėgi padėti sergantiesiems, kurie sėkmingai gyvena ir adaptuojasi visuomenėje.

tags: #invalidumas #duodamas #sergant #epilepsija