Informacija yra galia. Dauguma žmonių visiškai sutinka su šiuo posakiu, bet tik nedaugelis supranta kokį stiprų vaidmenį socialiniai tinklai vaidina informacijos sraute, kurios kai kuriems asmenims tampa vienintelė informacijos kaupimo vieta. Per socialinius tinklus kiekvienas prisijungęs turi neribotą galią informacijos srautą papildyti savo žinių banku ir dalintis asmeninėmis idėjomis. Neabejotina, kad socialiniai tinklai keičia kiekvieno vartotojo gyvenimą, darant įtaką ne tik kultūros plėtrai, ekonomikai, bendram požiūriui į pasaulį, bet ir, pirmiausia, žmogaus mąstysenai ir elgsenai artimoje ir viešoje aplinkoje.
Kas yra socialiniai tinklai ir kaip jie veikia kultūrą
Socialiniai tinklai - virtualios erdvės, sujungiančios milijonus žmonių iš viso pasaulio. Kaip ir gyvenime, taip ir socialiniuose tinkluose yra tam tikros bendravimo taisyklės. Socialiniai tinklai keičiasi kasdien, todėl senjorams padėti žengti pirmuosius žingsnius geriausia su draugu, giminaičiu ar užsukant į biblioteką. Nuolatos besikeičiančiame ir technologiškai tobulėjančiame pasaulyje socialiniai tinklai tapo nepamainoma komunikacijos priemone, leidžiančia bendrauti, dalyvauti įvairių organizacijų veikloje, stebėti ir komentuoti didžiuosius pasaulio įvykius.
Algoritmai ir jų įtaka matomam turiniui
Su „Tele2“ skaitmeninio turinio vadove J. Antropik pasikalbėjome apie tai, kaip veikia socialiniai tinklai, pagal ką parenkamas matomas turinys. Socialiniai tinklai rodo turinį, kuris, jų manymu, jus labiausiai sudomins. Jei turite socialiniame tinkle, pavyzdžiui, 200 draugų, grupių ar puslapių, kurių turinį galite matyti, platforma nesugeba parodyti visko. Dažniau matysite turinį draugų, su kuriais esate aktyviai bendravę žinutėmis, komentavę ar spaudę mygtuką „patinka“ ant jų įrašų. Algoritmai dažnai teikia prioritetą įrašams, kurie sulaukė daug reakcijų ir komentarų - veikia sniego gniūžtės principas. Algoritmas analizuoja, kas jus domina, ir siūlo dar daugiau panašaus turinio.
Įtraukimo mechanizmai ir laiko praleidimas
Vienas didžiausių kiekvieno socialinių tinklo tikslų yra mūsų praleidžiamas laikas juose, kuo daugiau turinio pamatysime, tuo didesnę piniginę grąžą turės socialinis tinklas: „Įsitraukti į socialinius tinklus žmones skatina malonumų paieškos plačiąją prasme. Pasyvus laikas prie ekranų yra tarsi cukrus smegenims - jo norisi čia ir dabar, o pasisotinti yra sunku. Socialiniai tinklai naudoja daugybę įvairių mechanizmų mūsų dėmesiui išlaikyti. Tarkime, algoritmas turinį rodo be jokių pertraukų, o tuomet sunku suprasti, kada jau laikas sustoti, nes vos pabaigus žiūrėti vieną vaizdo įrašą, iš karto pradeda rodyti kitą. Daugelis kūrėjų supranta pirmųjų jūsų dėmesio sekundžių svarbą, tad, jeigu turinys sudomino jau pirmomis sekundėmis, yra kur kas didesnė tikimybė, kad vaizdo įrašą žiūrėsite iki galo, o tuomet vėl atsiras naujas turinys ir naujas kabliukas jūsų dėmesiui išlaikyti.
Teigiama socialinių tinklų pusė kultūrai
Kalbėdami apie socialinius tinklus ir jų mums daromą įtaką dažniausiai minime blogąją pusę. Šį pokalbį su psichologu, atidos mokytoju, iniciatyvos „Pauzė“ kūrėju P. Rakštiku pradėjome nuo teigiamų dalykų ir klausimo: ar socialiniai tinklai gali turėti teigiamą reikšmę ir kokia ji yra? „Gali, - sakė psichologas. - Turbūt pirmiausia tuo, dėl ko jie ir buvo sukurti - kurti ir palaikyti ryšius. Naudodamiesi socialiniais tinklais turime galimybę palaikyti ryšį su kur kas daugiau žmonių, nei gebame fiziškai. Ir tai nereiškia, kad tie žmonės mums yra nereikšmingi, jeigu su jais rečiau matomės fiziškai, nes tiesiog turime galimybę palaikyti ryšį tokiu būdu. Taip pat turime galimybę aktyviai kurti ryšį su žmonėmis, kurie gyvena toliau. Nors dabar socialinius tinklus suvokiame kaip nekokybišką ryšį, žvelgiant iš praeities perspektyvos, jis yra ganėtinai kokybiškas. Turiu minty, kad mes čia ir dabar galime gauti žinutę, nusiųsti nuotrauką, vaizdo įrašą ir t. t. Aš kalbu apie galimybę, bet ne apie faktą ar duotybę, nes tai, kaip juos naudojame, jau yra kitas klausimas.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Dar vienas aspektas - vis daugiau žmonių dalijasi, kad jie taip gauna informaciją. Minusas čia dėl jos tikrumo, bet, jeigu tai atmestume, gana greitai galime gauti labai aktualią informaciją, pavyzdžiui, katastrofų atveju, ir galime greitai reaguoti - pasižymėti ar iš karto didesniam ratui žmonių pranešti, kad esame saugūs.
Neigiama pusė: priklausomybė, savivertė, fizinė sveikata
Svarbūs aspektai - naudojimo kiekis ir būdas. Paklaustas apie neigiamą socialinių tinklų įtaką ir kada ji pradeda atsirasti, P. Rakštikas sakė, kad yra du pagrindiniai matmenys, kaip galime čiuopti savo santykį su socialiniais tinklais. Tai yra naudojimo kiekis ir būdas. „Priklausomai nuo to, kokiu būdu juos naudojame, pasireiškia ir poveikis, kurį patiriame. Turbūt idealiausias variantas yra, jeigu juos naudojame ribotą laiką ir įsitraukdami. Tai reiškia, kad socialinius tinklus naudojame komunikacijai su žmonėmis, tam, kad sužinotume kažkokias pagrindines naujienas čia ir dabar, bet visa tai darome labai ribotą laiką. Ir čia turbūt yra sunkiausia dalis, nes apriboti socialinius tinklus tampa vis sudėtingiau.
Vienas minusų - atsirandanti priklausomybė. Pradedame pamesti budrumą, sąmoningumą, kiek ir kam juos naudojame, nes socialiniai tinklai vis daugiau mums duoda nekokybiško turinio, o algoritmai vis daugiau mus stengiasi įtraukti. Taigi atsiranda priklausomybė, kuri paskui sunkiai keičiama. Su tuo susijęs savivertės mažėjimas, nes socialiniai tinklai turi tokį įdomų efektą. Jau kasdienybėje daugiau ar mažiau lyginame save su kitais. Mes tarsi save lyginame su visiškai nelygiu priešininku. Ir mūsų, pasakysiu šaržuodamas, pilkas gyvenimas, kad ir koks jis fainas būtų, vis tiek yra pilkas, palyginti su bendriniu socialinių tinklų pasauliu. Jei nesame sąmoningi, atsparūs, patiriame daug negatyvių išgyvenimų, kad mano gyvenimas nevisavertis, kad aš neįdomiai gyvenu, kad nežinau, ko noriu iš gyvenimo.
Kitas dalykas, socialinius tinklus vartojame per ekranus, o ekranai turi papildomų šalutinių poveikių laikysenai, miegui, gali atsirasti nemiga, taip pat akių sausumas, galvos svaigimas. Tai yra papildomi negatyvūs ingredientai, dėl to labai svarbu būti sąmoningiems ir atkreipti dėmesį, kaip naudojamės socialiniais tinklais, ne tik kalbant apie kiekį, bet ir apie būdą: sėdėdami, gulėdami, eidami.
Kaip pastebėti neigiamą poveikį sau
Pasiteiravus, ką turėtume daryti, kaip pradėti save stebėti, kad pajustume, jog psichologinė savijauta ima blogėti būtent dėl socialinių tinklų įtakos, P. Rakštikas sakė: „Tai čia ir yra atsakymas - tiesiog pradėti save stebėti. Galime pabandyti stebėti du momentus: vienas - kaip aš pradedu naudoti socialinius tinklus, kaip ten atsirandu, kitas - kaip aš jaučiuosi nustojęs tai daryti. Kalbu būtent apie tą akimirką, nes didžioji dalis žmonių pradeda naudotis intuityviai, automatiškai. Ir, jeigu pastebiu, kad tai darau nejučia, jau yra ženklas, kad vartoju juos nesveiku būdu.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Kitas momentas yra, su kokia emocija baigiu tai daryti. Jeigu baigiu su suirzimu, nusiminimu, dirglumu, nepasitenkinimu savimi, tomis emocijomis, kurios signalizuoja, kad aš nenaudingai praleidau laiką, jį iššvaisčiau, uždelsiau, vėl einu per vėlai miegoti ir panašiai, yra kitas signalas - kad tampu socialinio tinklo įkaitu.“
Veiksmingi būdai sumažinti žalingą poveikį
Yra tik vienas kelias, ką daryti. Psichologo teigimu, jeigu susiduriame su tuo, ką jis paminėjo, pasiūlymas, ką daryti, yra tik vienas - riboti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką: „Nes čia jokio kito kelio nebus. Reikėtų skirti labai aiškų laiką ir, mano siūlymas, tai daryti nei ryte, nei vakare. Nes rytas yra produktyviausias laikas, kai protas yra pailsėjęs ir galime nuveikti daugiausia. Vakaras skirtas šeimai, poilsiui, atsipalaidavimui ir tai niekaip nesuderinama su socialiniais tinklais.“
P. Rakštikas pridūrė suprantantis, kad pati socialinių tinklų idėja nėra pasinaudoti jais tik kartą per dieną ir siūlo tą laiką skaidyti, pasinaudojant pusvalandį vidurdienį, pusvalandį įterpiant į darbo pabaigą ar pan. Svarbiausia, pašnekovo teigimu, kad jais nebūtų naudojamasi nuolat po keletą minučių. P. Rakštikas pasiūlė ir dar vieną būdą, kaip šiek tiek atsiriboti nuo socialinių tinklų ir pailsinti savo galvą: „Galima bandyti ir dienas be interneto. Pavyzdžiui, vieną dieną savaitgalį visiškai juo nesinaudoti. Čia svarbu įspėti, kad nereikėtų išsigąsti, jei pradžioje sukils įtampa. Jeigu mes kalbame apie jau atsiradusią priklausomybę, tai bet koks vakuumas žmogui iškart kuria įtampą. Bet šita įtampa paprastai atslūgsta padarius tai kelis kartus. Tai galiu pasakyti iš savo klientų patirties, kelis kartus savaitgaliais pasidarykite dieną be interneto ir įtampos emociją ims keisti malonumo emocija.“
Praktiniai patarimai mažinti laiką socialiniuose tinkluose
Pasidalijo keturiais patarimais. Paklausta, kokiu patarimu pasidalytų, ką daryti, kad socialinių tinklų vartojimas taptų apčiuopiesnis ir juose nepaskęstume, skaitmeninio turinio vadovė J. Antropik sakė, kad norint sumažinti laiką socialiniuose tinkluose labai svarbu į savo kasdienybę įnešti daugiau sąmoningumo ir išskyrė keletą dalykų, kurie gali padėti: „Laiko limitų nustatymas tam tikrai programėlei. Svarbiausia blaiviai įvertinti, kiek laiko praleidžiate dabar ir koks jūsų tikslas. Po tam tikro jūsų nurodyto laiko programėlė užsiblokuos, o norėdami ja vėl naudotis turėsite paspausti kelis mygtukus, tai padės įvertinti, kiek laiko šiandien jau praleidote tam tikrame socialiniame tinkle. Padeda ir programėlių perstumdymas jūsų išmaniajame telefone. Galite perkelti jas truputį giliau, t. y. įkelti į aplanką. Tai padeda, kai socialinį tinklą įsijungiate nesąmoningai, vos paėmę telefoną į rankas. Rekomenduoju išjungti socialinių tinklų pranešimus, nes jie itin blaško ir skatina dar dažnesnį jų naudojimą. Dažniausiai socialinių tinklų pranešimai nebūna tokie svarbūs ir juos užtenka patikrinti tik tam tikrais laiko intervalais. Taip pat siūlyčiau atsisakyti telefono bent valandą dvi prieš miegą. Daug žmonių būtent paskutinę dienos valandą skiria prasiblaškymui socialiniame tinkle ir į tai iškeičia savo miegą, tuomet pabunda neišsimiegoję ir šį ciklą vėl kartoja kitą dieną.“
Socialiniai tinklai ir kalba: žodžiai, akronimai, svetimybės
Taip pat socialiniuose tinkluose visi grotažymėse išsireiškia angliškai, todėl natūraliai lietuvių kalbos yra vartojama vis mažiau, o anglų kalba ima viršų. Atrodo, kad neturėtume dėl to pykti, juk kalba yra gyvas organizmas, todėl ji vis keičiasi, tobulėja, nestovi vietoje. Vertimų biuro „Ars libri“ darbuotojai pastebi, kad žiniasklaida daro labai didelį poveikį kalbos vartojimui. Socialinėje erdvėje vartojami žodžiai greitai prigyja ir lietuvių kalboje, todėl svetimžodžių vartojimas jau nieko nebestebina. Mes ne tik rašome vartodami tokias frazes, kaip padarykite „selfie“ ar rytoj mūsų laukia „meetas“, bet taip pradėjome net kalbėti.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Akronimų vartojimas išaugo kartu su atsiradusiais telefonais. Pirmieji akronimai, kurie buvo pastebėti tarp kalbos vartotojų buvo išsireiškimas „SMS“, toliau sekė vietoje lietuviško „gerai“ vartojamas „ok“. Nereikėtų pamiršti ir jaustukų, dar kitaip žinomų, kaip emoji. Dabar neįsivaizduojamas nei vienas chatas be įvairių jaustukų, tokių kaip „;)“ ar „:*“. Taip tarsi parodo, kad su žmogumi užmezgėme glaudesnį ryšį. Taip pat jos leidžia išreikšti savo jausmus, kuomet kartais būna sunku ką nors pasakyti žodžiais. Be to, sintaksė, socialiniai tinklai ir žiniasklaida taip pat paskatino subtilesnę mūsų bendravimo revoliuciją. Mes dalijamės daugiau asmeninės informacijos, bet taip pat bendraujame su didesnėmis auditorijomis.
Vaikai, paaugliai ir virtualios bendravimo kultūros pokyčiai
XXI amžiuje greitėja ne tik gyvenimo tempas, bet ir sparčiai keičiasi vaikų bendravimo kultūra, nes dažniau bendraujama socialiniuose tinkluose. Virtuali erdvė (internetas) užima ypač svarbią vietą šiuolaikinių vaikų gyvenime. Tai akcentuoja ir gerai visuomenei žinomas interneto dienraštis „Bernardinai.lt“, kuriame pažymima, kad itin sparčiai auga vaikų iki 8 metų įsitraukimas internetinėje erdvėje; naujienų svetainė „Delfi“ atkreipia dėmesį į 2016 m. atliktą tyrimą Lietuvoje, kuriuo nustatyta, kad „82 proc. vaikų nuo 7 iki 16 metų internetu kasdien naudojasi bent kelis kartus“. Paulauskaitės (2018) teigimu, socialinių tinklų populiarumas tarp vaikų ir paauglių beveik toks, kaip ir internetu. Socialiniai tinklai vaikams itin svarbūs, nes tai viena iš pagrindinių XXI a. bendravimo priemonių, virtualioje erdvėje vaikai gali ne tik palaikyti socialinius ryšius su bendraamžiais, bet ir susirasti naujų draugų.
Vaikai nepajėgūs apsisaugoti nuo dažnėjančių patyčių socialiniuose tinkluose, duomenų rinkimo apie juos, seksualinių kėslų ar įvairių apgavysčių. Tačiau neigiamas socialinių tinklų poveikis pasireiškia ir įvairiausių žargonų, netinkamų vertybių perėmimu. Vaikai nesusitvarko su informacijos gausa, dėl to nespėja suvokti, koks turėtų būti tinkamas elgesys, kokius duomenis galima viešinti ir kokių duomenų atskleisti nederėtų. Dėl visų išvardintų aspektų, vaikai turi būti informuoti, kad negalima atskleisti tokių duomenų, kaip: gyvenamosios vietos adresas, asmens ar prisijungimo duomenys, įvairūs slaptažodžiai ir t. t.
Švietimas ir tėvų vaidmuo
Vienas iš esminių aspektų tas, kad asmenys, sukeliantys pavojų internete - sunkiai sustabdomi. Dėl suaugusiųjų dėmesio stokos vaikų elgesio kultūrai, kuri persikelia ir į jų kasdienį gyvenimą, dėl visų straipsnyje įvardintų neigiamų veiksnių, itin svarbu, kad tiek tėvai, tiek pedagogai ir kiti vaiko aplinkoje esantys suaugusieji, būtų suinteresuoti jų bendravimo kultūros stiprinimu socialiniuose tinkluose. Padėti perprasti ir įgyti įgūdžių bendrauti socialiniuose tinkluose 2019 m. bibliotekose vyresnio amžiaus žmones mokė beveik 1000 e. E. skautų ambasadorius L. Keraitis pastebi, kad socialiniai tinklai keičiasi kasdien, todėl senjorams padėti žengti pirmuosius žingsnius geriausia su draugu, giminaičiu ar užsukant į biblioteką.
Bendravimo etika ir geros praktikos socialiniuose tinkluose
Socialiniuose tinkluose bendravimo kultūrą kuriame mes patys. Paskelbta žinia sklinda akimirksniu. „Pirmiausia svarbu suvokti, kad nors kiekvienas socialinio tinklo draugas yra pasiekiamas kelių klavišų spustelėjimu tai nereiškia, kad turėtumėte trukdyti jį vos pasitaikius progai. Kai atsirado socialiniai tinklai, visi dalinomės vaizdo įrašais su graudinančiai dainuojančiu benamiu ar nuotraukomis su mielais kačiukais. Tačiau po kurio laiko supratome, kad toks dėmesį patraukiantis turinys tik švaisto visų mūsų laiką. Tad net jei pamatėte ašarą išspaudžiantį vaizdo įrašą, neskubėkite visiems jo siųsti“, - sako L. Keraitis.
Pasak pašnekovo, geriau - mažiau, bet kokybiškai, nei daug ir tuščiai praleisto laiko. Kaip mityboje, taip ir socialiniuose tinkluose - ši taisyklė puikiai tinka. Komentarų skiltis - vienas iš svarbesnių aspektų, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį. „Čia reikia šiek tiek taktiškumo. Žinau, kad ne mane vieną prajuokina panašūs komentarai: „Šaunuolis, kada grįši, mirė teta Marytė, nupirk pomidorų“. Viename sakinyje į krūvą sumestos skirtingos mintys, supainiotas privatus ir viešas bendravimas. Juk kasdieniniame gyvenime taip nekalbėtumėte“, - pabrėžia L. Keraitis.
Socialiniai tinklai ir visuomenės pokyčiai
Nuolatos besikeičiančiame ir technologiškai tobulėjančiame pasaulyje socialiniai tinklai tapo nepamainoma komunikacijos priemone, leidžiančia bendrauti, susipažinti ar komentuoti vienus ar kitus įvykius. Bendravimas socialiniuose tinkluose gali sukelti identiteto krizę ir paskatinti neverbalinių bendravimo įpročių netektį, t. y. bendraudami virtualiai nežiūrime savo pašnekovui į akis, nesirūpiname savo laikysena, nebendraujame šypsena ir panašiai. Be to, už savo pačių nuomonę mums tampa svarbiau kitų komentarai - mes gyvename pasaulyje, kuriame svarbiausia tai, ką apie mus galvoja kiti.
Mes ne tik rašome, bet ir kuriame kelias asmenybės kaukes socialiniuose tinkluose. Socialiniai tinklai atlieka svarbų vaidmenį plėtojant darbo santykius ir plečiant įmonių verslą. Be to, vartotojams suteikiama galimybė prisijungti prie bendruomenių, kurių dalyviai vykdo tam tikrą veiklą ar atstovauja tam tikras interesų grupes. Apibendrinant galima teigti, kad socialiniai tinklai tėra instrumentas, kurio nauda ir žala priklauso nuo mūsų pačių savimonės, t. y. socialinis tinklas pats savaime nėra blogas, visa problema slypi vartojimo dažnume.
Vartotojų demografija Lietuvoje
| Socialinis tinklas | Pagrindinė amžiaus grupė | Komentaras |
|---|---|---|
| 25-34 m. | Sudaro didelę dalį vartotojų, įvairaus amžiaus auditorija | |
| 18-34 m. | Sparčiai populiarėjantis, daug jaunos auditorijos | |
| Google+ | Profesinė auditorija | Mažesnis dėmesys Lietuvoje, tinkamas profesiniams ryšiams |
Rekomendacijos atsakingam socialinių tinklų vartojimui
- Stebėkite, kaip prasideda ir baigiasi jūsų naršymo seansas - ar atėjote su tikslu? Jei nejučia pradedate naršyti, tai signalas.
- Nustatykite laiko ribas ir skaidykite naudojimą: kelios 30 minučių sesijos per dieną geriau nei nuolatinis „scroll“.
- Išjunkite pranešimus ir perstumdykite programėles giliau telefone, kad mažiau įsijungtumėte automatizuotai.
- Skirkite dienas be interneto arba bent vieną valandą prieš miegą be telefono.
- Auginant vaikus - informuokite juos apie saugumą internete, ribokite asmens duomenų viešinimą ir ugdykite kritinį mąstymą.
- Praktikuokite kokybišką bendravimą: mažiau, bet prasmingiau; įvertinkite kontekstą prieš skelbiant ar komentuojant.
Kalbėti vien tik apie neigiamą socialinių tinklų įtaką būtų neteisinga. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad priklausomybė socialiniams tinklams paveikia žmogaus smegenis ir kenkia bendravimo įgūdžiams, todėl daug klausimų kelia kasmet jaunėjantis vartotojų amžius. Tyrėjai nerimauja, kad naujosios technologijos neleidžia tinkamai bręsti vaiko protui. Tačiau socialiniai tinklai taip pat suteikia galimybes kūrybiškumui, profesiniam bendradarbiavimui ir greitai reikšmingai informacijos sklaidai.
tags: #socialiniai #tinklai #kultura